Teisininkas Andrius Iškauskas progreso konferencijoje „Login“ savo klausytojams išaiškino, kad tarpininkas neatsakingas kai jis: a) yra perdavimo kanalas (t.y., interneto paslaugos teikėjas, IPT), jeigu jis neinicijuoja informacijos perdavimo, neparenka perduodamos informacijos gavėjo, neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos; b) kopijuoja medžiagą spartinimo tikslais (t. y., vykdo kešavimą), jeigu jis nekeičia kopijuojamos informacijos, nekeičia prieigos prie informacijos sąlygų, laikosi šioje srityje įprastų informacijos atnaujinimo sąlygų, nekliudo teisėtai naudotis šia technologija ir skubiai imasi priemonių šią informaciją šalinti esant teisėtiems reikalavimams ir c) teikia svetainių prieglobos (hostingo) paslaugas, bet neturi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą, o tai sužinojęs skubiai imasi veiksmų užkirsti kelią piratavimui.

O kaip daroma su svetainių, kuriose vykdoma neteisėta veikla (pavyzdžiui, organizuojamos lažybos), prieigos ribojimu? Tas pats IVPĮ nurodo, kad aktyviai stebėti, kas bei kokią informaciją siunčiasi, nevalia.

Šis klausimas buvo sprendžiamas ir garsiojoje „Scarlet“ byloje 2011 metais: interneto teikėjui „Scarlet“ Belgijos autorių teisėjų gynėjai SABAM pateikė reikalavimą uždrausti autorių teisėmis ginamo turinio siuntimą jų paslaugų naudotojams. Belgijos teismas reikalavimą pateisino, tačiau byla pasiekė ESTT teismą – aukščiausią ES instituciją, kuris pareiškė, jog SABAM turi teisę reikalauti nutraukti autorių teisėmis saugomų duomenų siuntimą, tačiau interneto paslaugų teikėjas neturi teisės aktyviai stebėti kokie duomenys siunčiami – kitaip tariant, galima riboti duomenų siuntimą, jeigu SABAM kreipsis dėl konkretaus naudotojo siunčiamų konkrečių duomenų, o IPT tokiu atveju turėtų neleisti tam pačiam, bet ne kitam, naudotojui siųstis tą pačią (bet ne kitą) informaciją.

Ypatingo dėmesio šiame A. Iškausko pranešime užsitarnavo „Linkomanijos“ byla. Minėtoje svetainėje oficialiai iš tiesų nėra nei jokių piratinių filmų, nei muzikos, nei programų – svetainėje pateikiamos tik nuorodos į torrentus, per kuriuos siunčiama piratinė medžiaga.

Jau rašėme, kad bendrovei „Microsoft“ kreipusis į teismą su reikalavimu atlyginti dėl „Linkomanijos“ veiksmų „Microsoft“ patirtą žalą ir nurodyti išjungti svetainę, teismas pilnai pateisino ieškovų reikalavimus.

„Civilinėje byloje tam, kad būtų nustatyta atsakovo atsakomybė, reikia nustatyti tokius elementus: tai, kad atsakovas atliko neteisingus veiksmus, kurie yra neteisėti pagal įstatymą arba pagal sutartį. Antras dalykas – įrodyti kad tarp tų neteisingų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys“, - sakė advokatas, savo teiginį iliustravęs vaizdingu palyginimu: „Jeigu aš jums trinktelėsiu per nosį ir nosis sulūš, tai bus akivaizdus tiesioginis ryšys. Bet jeigu trinktelėsiu per nosį, o sulūš koja, tai galbūt to tiesioginio ryšio ir nėra. Vadinasi, nėra ir mano atsakomybės dėl kojos lūžio. Bet jeigu jūs įrodysite, kad kritote nuo laiptų ir susilaužėte koją, o to priežastis buvo mano smūgis į nosį, tai yra priežastinis ryšys“.

Kiti elementai, kuriuos, reikia nustatyti, tai yra kaltė ir žala. „Jeigu trenkiau per nosį, bet dėl to nieko neatsitiko, aš už tai atsakyti negaliu. Žinoma, žala nebūtinai yra kojos ar nosies lūžis – pakanka, kad būtumėte to veiksmo įžeistas. Tai yra neturtinė žala. Bet tai reikia įrodyti ieškovui. Šioje byloje pats įdomiausias ir sunkiausias dalykas buvo įrodyti du elementus: kokie „Linkomanijos“ (bet ne jos vartotojų) neteisėti veiksmai bei koks yra priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos. Dėl to, kad žala yra, nesiginčysime – jei „Microsoft“ pasakė, vadinasi, žala yra. Nesiginčysime ir dėl to, kad vartotojai pažeidžia autorių teisių įstatymą – jie pažeidžia, patikėkite manimi. O ieškovui šiuo atveju reikėjo įrodyti, kad pati „Linkomanija“ daro kažką negero ir kad dėl tų negerų veiksmų patiriama žala – yra priežastinis ryšys“, - sakė advokatas.

A. Iškausko teigimu, labai įdomus šios bylos elementas yra tai, kad svetainės įkūrėjas Kęstas Ermanas, taip pat buvęs atsakovu šioje byloje, išsigynė bet kokių ryšių su savo įkurta svetaine – jis tikino, kad svetainę perdavė bendrovei Seišeliuose.

„Teismas sakė: ne, ne, ne, Kęstai, tas perleidimas buvo dėl akių. Tas sandoris buvo apsimestinis. Juo nebuvo siekta sukurti tikrų teisinių santykių. Jis buvo tik tam, kad štai tokiais [teismo – DELFI] atvejais ne tu, o Seišelių įmonė būtų atsakovas, o su Seišelių įmonė būtų atsakovas. O su Seišeių įmone bylinėtis būtų sudėtinga. Greičiausiai tai vyktų Seišeliuose – kas advokatams būtų smagu, bet šiaip brangu“, teismo procesą komentavo A. Iškauskas. Kitaip tariant, „Linkomanijos“ perdavimas Seišelių įmonei buvo įvertintas kaip niekinis, o Kęstas Ermanas paliktas atsakovu.

„Mano nuomone, kuri nėra pagrįsta jokiais faktais – tai yra nuomonė – taip iš tiesų ir yra, svetainė perleista dėl akių“, - pridūrė teisininkas.

„Ieškovui reikėjo įrodyti ką „Linkomanija“ ir ponas Ermanas padarė negerai, ką pažeidė. O pažeidimai galimi dviejų rūšių: pažeidė sutartį su ieškovu – bet greičiausiai „Linkomanija“ sutarties su „Microsoft“ neturėjo – arba jis galėjo pažeisti teisės aktus. Ir teismas šioje vietoje pareiškė: „Vien tai, kad sukūrėte tokią sistemą, kuri įgalino kitus keistis piratiine produkcija, jau yra pažeidimas. Tai, kad ją palaikėte, kad reklamavote, jau yra pakankamas pažeidimas. Ši vieta man kelia didžiausių rūpesčių. O priežastinis ryšys yra toks, kad jei nebūtumėte to padarę, tai vartotojai nebūtų galėję siųstis „Microsoft“ programų ir tada nebūtų padaryta žala. Tas momentas, kad jie būtų galėję tai siųstis iš kitur, nėra geras argumentas atremiant tokį teiginį, nes tai, kad ir kiti pažeidimus daro, neatleidžia nuo atsakomybės“, - komentavo advokatas, pridūręs, kad teismo sprendimui iš esmės pritaria, tačiau sprendimo argumentavimui – ne, todėl teisininkas laukia, kol aukštesni teismai – apeliacinis, o galbūt ir Aukščiausiasis, iš esmės paaiškins, koks buvo faktinis svetainės valdytojų žinojimas apie daromus pažeidimus, kokiais konkrečiais veiksmais pažeidimas pasireiškė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (80)