2012 m. palikęs savo darbą, M. Juneja nusprendė nerti į skaitmeninio sveikatingumo pasaulį ir Londone įsteigė Health 2.0 skyrių, kuri tapo didžiausia sveikatingumo technologijų mėgėjų bendruomene Jungtinėje Karalystėje.
Futuristas pasakoja apie tendencijas, kurios keičia sveikatos apsaugą, o tai reiškia - ir žmonių gyvenimus.
- Kokie yra pagrindiniai iššūkiai siekiant išlikti sveiku šiais laikais?
- Vienas pagrindinių iššūkių – tvarus elgesio pasikeitimas. Pavyzdžiui, mokslininkai jau kurį laiką žino apie širdies ligų rizikos faktorius, tačiau vis dar daugelis iš mūsų vartoja per daug riebalų ir per mažai juda.
Kalbant apie psichinę sveikatą, ne visuomet atrodo, kad ji turi tokią pat svarbą kaip fizinė sveikata, taigi dažnu atveju simptomai yra ignoruojami, nes daugelis neturi pakankamai žinių, kad tokias ligas kaip depresija gebėtų rimtai suvokti.
Gyvendami XXI a., kai gyvenimo trukmė kiekvienoje valstybėje ilgėja, mes turime pagalvoti apie unikalius sveiko senėjimo poreikius: kaip užtikrinti, kad žmonės galėtų gyventi ilgiau nei 100 metų sveikiausiu įmanomu būdu.
- Ar technologijos gali padėti žmonėms geriau rūpintis savo sveikata ir kokių jos kelia pavojų?
- Žinoma, kai technologija yra kuriama KARTU su žmonėmis, o ne tik žmonėms, tuomet sukuriamos palyginti geros galimybės pasirūpinti savimi. Kartu tai yra ir mokančiųjų už sveikatos apsaugos sistemą interesas, nes pereinant prie savitarnos paslaugų galima sumažinti išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje.
Visgi išlieka ir rizika, kad šios technologijos bus integruojamos į mūsų visuomenes ir dėl to galiausiai iš sveikatos apsaugos sistemos išnyks humaniškumas, stengiantis šį procesą padaryti kuo efektyvesniu ir pagrįstu duomenimis. Tad reikia ieškoti pusiausvyros.
- Vienas pavyzdžių, kaip gali atrodyti ateities sveikatos savitarnos paslaugos yra pristačiusi bendrovė „Microsoft“, kuri sveikatos patikros kambarius įrengė tolimuose Švedijos miesteliuose. Ar taip gali atrodyti ateities sveikatos priežiūra?
- Tikėtina, kad tai bus ateities sprendimu, leidžiančiu užtikrinti, kad kiekvienas žmogus Žemėje turėtų prieigą prie sveikatos apsaugos paslaugų. Mes pastebime besitęsiančią tendenciją, kai ligoninės vis labiau persikelia į namus. Taigi, kodėl po 10-20 metų mūsų išmanieji namai negalėtų stebėti mūsų sveikatos būklės visą parą?
Įsivaizduokite, kad 2030-ais pabundate ir jūsų lova siunčia pranešimą jūsų kavos aparatui, nes žino, kad jūs miegojote mažiau nei įprasta, jūsų kūnas pavargęs, tad jūsų lova nurodo pagaminti stipresnę kavą nei įprastai.
Jei paplis autopilotu valdomi automobiliai, galbūt jūsų kelionės į darbą metu automobilis galės atlikti sveikatos patikrą a net tam tikras ligoninėje atliekamas procedūras? Mažai tikėtina, kad išnyks gydytojų kabinetai ar ligoninės, tačiau tendencijos leidžia prognozuoti, kad ateityje galime gauti sveikatos apsaugos paslaugų bet kur, bet kada.
- Ar galite įvardyti daugiau pavyzdžių, kaip sveikatos apsaugos sistema keičiasi dėl technologijų?
- Anksčiau tik tam tikros organizacijos turėjo pakankamai resursų kurti inovacijoms, dabar tai daro ir pacientai arba jais besirūpinantys asmenys. Tai lėmė interneto naudojimo plėtra ir kompiuterinių technologijų demokratizacija. Ar tai būtų programėlės, ar daviklio sukūrimas, pacientai ir jais besirūpinantys gydytojai turi unikalių žinių apie savo sveikatą ir dažnai jie gali nebelaukti inovacijų iš sistemos, nes randa savo problemoms sprendimų. Tai yra labai svarbus pokytis, kai kalbame apie tai, iš kur kyla inovacijos sveikatos apsaugos sistemoje.
- Ar kas nors gali pakeisti gydytoją?
- Sunku atsakyti. Žinoma, turint omenyje progresą, kuris yra padarytas kuriant dirbtinį intelektą, galima manyti, kad vieną dieną gydytojo darbą galėtų atlikti automatizuoti įrenginiai.
Sakykime, kad po 20-ies metų robotas – daktaras galėtų diagnozuoti ligas iš TOP 100-uko tiksliau nei geriausi gydytojai žmonės, bet, kai jūs gausite diagnozę iš įrenginio, ar jums nesinorėtų užuojautos ir gerumo, kurio galite sulaukti tik iš žmogaus?
Mums visuomet reikės žmonių sveikatos apsaugos sistemoje, bet dėl tobulėjančių technologijų ateityje seselė gali gebėti padaryti tai, ką šiuo metu gali atlikti tik gydytojas, todėl, kad jai padės dirbtinis intelektas.
- Kaip jūs tapote sveikatos apsaugos futuristu?
- Lūžio taškas įvyko tuomet, kai aš išėjau iš savo patikimo darbo didelėje farmacijos įmonėje prieš 5-erius metus. Girdėjau kaip Silicio slėnio lyderiai kalba apie ateities viziją, buvau to įkvėptas ir nusprendžiau atsisakyti savo darbo tam, kad išsiaiškinčiau, koks vaidmuo galėtų tekti man artėjant prie radikalių pokyčių.
Nuo to laiko aš keliauju po pasaulį ir ieškau žmonių, su kuriais turime panašias vertybes ir kurie nori prisidėti ieškant būdų panaudoti technologijas gerinant sveikatos apsaugos sistemą visiems Žemės gyventojams.
Kiekvienoje organizacijoje yra galvojama apie šiandien, rytoj ar situaciją po metų, bet tai turi pasikeisti. Manau, kad kiekviena organizacija turėtų turėti „vyriausiąjį ateities ekspertą“, tam, kad padėtų savo darbuotojams suprasti, kokias naujas ribas jie gali tyrinėti siekdami svajonių.
M. Juneja atvyks į Vilnių, į technologijų ir inovacijų festivalį „Login", vyksiantį gegužės 24–26 dienomis.
Renginys šiemet oficialiai prasidės gegužės 24 d., kai Vilniaus „Tech Parke“ – 9 tūkst. kv. m ploto technologijų ir startuolių židinyje – prasidės „Login" „Startup Fair“.
Gegužės 25–26 d. festivalis tęsis ir persikels į skirtingas miesto erdves, ten vyks tradiciniai „Login" renginiai.
