Vėliau egiptologija ir orientalistika domėjosi Juozapas Julijonas Senkovskis, Antonijus Muchlinskis, taip pat gydytojas Ignotas Žiogelis. Grafas Mykolas Tiškevičius 1861-1862 Egipte vykdė archeologinius kasinėjimus ir tuometinį Vilniaus senienų muziejų papildė senovės Egipto vertybėmis.
Nepaisant inteligentų ir kilmingųjų susižavėjimo senąja Egipto civilizacija, iki XX-jo amžiaus pradžios profesionalių egiptologų mūsų šalyje nebuvo. Šios srities profesionalių studijų ėmėsi Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė. Po savo pirmosios kelionės į Egiptą, moteris liko sužavėta tų šalių kultūra. Grįžusi į Lietuvą ji išgarsėjo, kaip charizmatiška senovės pasaulio žinovė, savo namuose saugojusi Egipto mumiją.
Mumiją saugojo lovos kojūgalyje
Marija Rudzisnkaitė – Arcimavičienė gimė Kėdainių apskrityje, smulkaus bajoro šeimoje. Apie 1913-tuosius, studijuodama Maskvoje ji susipažino su garsiu rusų egiptologų Borisu Turajevu, vėliau tapusiu jos mokytoju. Išmokusi skaityti egiptiečių hieroglifus ir sukaupusi reikiamą žinių bagažą apie senovės civilizacijas Marija grįžo į Lietuvą ir pradėjo savo akademinę karjerą.
Svarbius senovės pasaulio artefaktus M.Rudzinskaitė-Arcimavičienė pirko už asmenines lėšas, todėl Lietuvoje pati kuravo ir globojo savo ekspoziciją, kurią vadino „Egipto skyriumi“. Atrasti vietą tinkamam eksponavimui Marijai sekėsi sunkiai, todėl kurį laiką savo rinkinį ir mumiją su sarkofagu laikė nuomojamame kambaryje. Dėl to nuolatos turėjo rūpesčių su buto savininkais.
Vieno buto savininkų dukra savo dienoraščiuose rašė, kad egiptologės kambarys priminė senovinių vertybių muziejų, ten nuolatos kvepėjo smilkalais ir egzotiškais aliejais. Marija leisdavo mažai mergaitei puoštis rytietiškais papuošalais ir skraistėmis. Jos aistrą savo profesijai pastebėjo ir to meto garsūs amžininkai – J. Tumas-Vaižgantas, Tadas Ivanauskas.
Šiandien muziejininkai teigia, kad Lietuvai be galo pasisekė, jog tuo metu, kai Vakarų pasaulyje siautė egiptologijos karštligė, mūsų šalyje atsirado žmogus pasirūpinęs šio mokslo raida. Nes neilgai trūkus po to kai Hovardas Karteris atvėrė Tutanchamono kapą, Egiptas ėmė riboti, kol galiausiai visai uždraudė senovės vertybių išvežimą iš šalies.
Mumijos ir sarkofago mįslės autorė - pati egiptologė?
Įvertinę charizmatišką M. Rudzinskaitės – Arcimavičienės būdą ir naujausių tyrimų rezultatus, kai kurie specialistai nedrąsiai užsimena apie galimą tyčinį atvežtos mumijos ir sarkofago susiejimą kurį atliko pati mokslininkė grįžusi į Lietuvą.
To meto spauda ir amžininkai pasakoja apie Marijos Rudzinskaitės – Arcimavičienės aistrą savo specialybei, kuri padarė didelę įtaką jos asmenybei. Moteris puošėsi rytietiškais papuošalais ir savo kambarį kvėpino tų kraštų smilkalais bei aliejais. Kviesdama draugus į svečius rašydavo: „aplankykite manuosius Egipto dievus“. Savo surinkta egiptologijos artefaktų kolekcija norėjo įkvėpti ir sudominti visuomenę. Šios mokslininkės gyvenimo ir būdo aplinkybės paaiškintų, kodėl ilgą laiką sarkofagas buvo laikytas kartu atgabentos mumijos įkape.
2011-ais metais mokslininkams išsamiai ištyrus sarkofagą ir mumiją buvo patvirtina, kad šie du eksponatai nesusiję. Mumijos vyturai byloja apie tai, kad velionis buvo laidotas į smėlį be sarkofago. O hieroglifai ant sarkofago pasakoja apie jame palaidotą dievo Amono giesmininkę. Pati Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė yra rašiusi, kad sarkofago hieroglifuose įskaitė velionės vardą – Šamajit. Mokslininkė buvo tikra, kad Kairo muziejuje pirktas sarkofagas su mumija negali būti klastotės ir jie susiję. Savo rankraščiuose ji rašė: „Lietuvoje, nuomonę, kad iš Egipto į įvairius muziejus esą išvežamos netikros mumijos. Viena, nė viena mumija negali būti išvežama iš ten be Kairo muziejaus antspaudo, kuris laiduoja jos tikrumą, o, antra, kiekvienas padirbimas kaštuotų daug daugiau už originalą“.
Nors radiometrinius datavimus ir kompiuterines tomografijas išanalizavę specialistai pasiryžę patvirtinti mumiją esant senovės Egipto artefaktu, jie nesieja jos su sarkofagu. Specialistai linkę manyti, kad hieroglifais puoštas sarkofagas Kairo muziejuje per klaidą buvo priskirtas mumijai. Kai kurie specialistai neatmeta spekuliacijos, kad M. Rudzinskaitė – Arcimavičienė sąmoningai sunaikino mumijos įsigijimo dokumentus ir susiejo įsigytą mumiją su sarkofagu. Rašmenys ant šios įkapės mokslininkei leido daugiau papasakoti apie senovės pasaulio gyventoją ir daugiau žmonių sužavėti egiptologija.
