Viskas, ką reikia žinoti perkant uogas

 (7)
Kas dažnam lietuviui svarbiausia renkantis uogas? Žinoma, kad kilmė. Labai dažnai turguje pardavėjų klausiama – lietuviškos ar lenkiškos braškės? Bet ar tik tai svarbu renkantis uogas?
© DELFI / Karolina Pansevič

„Sveikatai palankus“ eksperčių komanda atsiųstame pranešime pataria vartotojams atkreipti dėmesį į daugiau kriterijų.

Kilme įsitikinkite paprašę kokybės sertifikato

Nesvarbu, ar perkate turguje, ar prekybos centre, pardavėjas turi turėti kilmę įrodantį dokumentą: sąskaitą faktūrą, kokybės pažymėjimą ar atitikties deklaraciją. Šiame dokumente turėtumėte matyti braškių veislę, kur uogos buvo užaugintos ir koks įsigytas jų kiekis.

Prekybos centre mes uogas dažniausiai matome jau supakuotas. Ant jų pakuotės pateikta ženklinimo etiketė ir joje yra visa privaloma informacija, žinoma, ir kilmės šalis. Turguje braškės dažniausiai parduodamos „palaidos“, tik ant prekystalio mus pasitinka užrašai „lietuviškos“ arba „lenkiškos“. Tad norėdami įsitikinti jų kilme ir brangiau mokėti tikrai už lietuviškas, o ne už atvežtines uogas, drąsiai prašykite įrodančio dokumento.

Vis dėlto tai padaryti ne visada lengva. Tuo įsitikino ir maisto technologė Raminta Bogušienė. Jai perkant braškes turguje nepavyko gauti kilmę ir kokybę įrodančio dokumento, o jo paprašius, sujudo visas turgus. Vieni sakė, kad tokio dokumento neturi, kiti pateikė braškių, pirktų prieš dieną, krovinio važtaraštį, aiškindami, kad dabartinėms braškėms jis dar neišrašytas.

Mokėti brangiau už lietuviškas braškes verta palaikant Lietuvos ūkininkus ir dėl šviežumo, tačiau negalvokite, kad jos aukštesnės maistinės vertės, kad užaugintos kitaip. Maisto saugos ir kokybės specialistė Akvilės Lekavičiūtė primena, kad visoje Europos Sąjungoje taikomi vienodi teisės aktų reikalavimai. Skirtumas tas, kad atvežtinės uogos iki mūsų keliauja ilgiau, todėl būna paveiktos temperatūros svyravimų, kelionės metu ilgiau spaudžia savo svoriu viena kitą, liečiasi į transportavimo tarą, galimi mechaniniai pažeidimai, pradeda išsiskirti sultys, parsinešus namo uogos greičiau pradeda gesti.

„Bobos daržas“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Jei norite tikrai sveikesnių uogų, rinkitės ekologiškas. Jos užaugintos be sintetinių cheminių medžiagų, palankesnės gamtai ir žmogui. Tačiau norint turguje įsitikinti, kad perkamos uogos ekologiškos, ūkininkas turi pateikti ekologiškumą įrodantį dokumentą, t.y. sertifikatą, tik jame išvardintos uogos yra ekologiškos.

Palaidomis ekologiškomis uogomis prekiauti gali tik pats ūkininkas, o supakuotas ir paženklintas ekologiškas uogas gali parduoti ir perpardavinėtojai. Jie taip pat gali prekiauti prekybos centre, bet turi būti kontrolės sistemoje ir turėti prekybininko sertifikatą.

Atidžiai apžiūrėkite ir pauostykite

Pagal ES taikomus teisės aktus, visos uogos turi būti nepažeistos, nesugedusios, švarios, be kenkėjų ar jų nepažeistos, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendusios. Leistina, kad kiekvienoje partijoje būtų 10 % produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 2 % šio leistino nuokrypio.

Viskas, ką reikia žinoti perkant uogas
© DELFI / Karolina Pansevič

A. Lekavičiūtė sako, kad prekybos centre mes galime matyti uogų klases ir pagal tai vertinti kokybę, turguje klasių dažniausiai nenurodoma, nebent uogos būna supakuotos:

  • Ekstra klasė – aukščiausios kokybės: uogos ryškios, atitinkančios veislės savybes, nežemėtos, be defektų, išskyrus labai nežymius paviršiaus defektus, kurie nekeičia bendros uogų išvaizdos.
  • I klasės – uogos geros kokybės: gali būti nežymus formos defektas, nežymi balta dėmė, dengianti ne daugiau kaip dešimtadalį viso uogos paviršiaus, nedidelės paviršiaus įspaudimo žymės. Jos turi būti iš esmės nežemėtos.
  • II klasės – uogos neatitinka aukštesnėms klasėms keliamų reikalavimų, tačiau atitinka būtiniausius pirmiau nurodytus reikalavimus. Leidžiami formos defektai, balta dėmė, dengianti ne daugiau kaip penktadalį viso uogos paviršiaus, nestiprus sausas sumušimas, kuris greičiausiai daugiau neplis. Uogos gali būti šiek tiek žemėtos.

Pasak R. Bogušienės, norėdami nusipirkti tikrai kokybiškų uogų, ypač turguje, privalote neskubėti ir skirti tam laiko. Apžiūrėkite iš visų pusių uogų indelį, ypač jo dugną, ar nėra pavandenijusių uogų, ar žiedkočiai, pavyzdžiui, braškių, sausi, nenuvytę, laikosi ant uogos. Ar visos uogos ryškiai raudonos spalvos, ar didelė dalis uogų balkšvos, t.y. neprinokusios. Uogos turi būti sausos, be šlapiuojančių vietų, pelėsio, puvinių.

Nupjovę puvinį nepadarykite klaidos – kitos dalies uogos nevalgykite. Dera žinoti, kad puvinio pažeista uoga turėtų neatsidurti ant jūsų stalo. Pauostykite – ypač kokybiškų braškių kvapas jūsų neapgaus, o tokias uogas parsinešus namo – pakvips visi namai.

Viskas, ką reikia žinoti perkant uogas
© Shutterstock

Uogas plaukite ir suvalgykite laiku

Parsinešę namo uogas kruopščiai nuplaukite po tekančiu šaltu vandeniu, galite net palaikyti inde su šaltu vandeniu. Tik plaukite tą uogų kiekį, kurį suvalgysite. Šviežias uogas suvalgykite per 2–3 dienas (ypač avietes). Žinoma, kokybiškos šilauogės, trešnės drąsiai šaldytuve gali išlikti šviežios apie savaitę. Braškės – apie 5 dienas. Jei visgi parsinešėte uogas ir matote, kad jos nėra šviežios, įvertinkite produkcijos būklę ir jei ji tinkama valgyti, suvartokite uogas per 24 val.

R. Bogušienė pataria kasdien uogas valgyti ne tik dabar, bet nepamiršti ir užsišaldyti, pasiruošti žiemai. Šaldykite tik kokybiškas, gerai nuplautas uogas: trintas – indeliuose, palaidas – šaldymo maišeliuose.

„Šaldykite uogas mažesniais kiekiais, kad jos kuo greičiau užšaltų. Per trumpesnį laiką užšaldytos uogos išliks geresnės kokybės nei šąlančios ilgą laiką. Geriausia, kad temperatūra nukristų iki -18 laipsnių. Atėjus laikui valgyti užšaldytas uogas atšildymui nenaudokite karšto vandens, mikrobangų krosnelės ar kitaip neveikite uogų staigia aukšta temperatūra. Leisdami uogoms atšilti po truputį kambario ar šaldytuvo temperatūroje išlaikysite didesnę jų maistinę vertę, kokybę ir nepaskatinsite staigių mikrobiologinių procesų. Atšildytas uogas rekomenduojame suvalgyti per 24 val.“, – sako maisto saugos ir kokybės specialistė A. Lekavičiūtė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Sveika

Dėl šių grikių kotletų pamesite galvą (28)

Šiuos kotletus sukirsite ramia sąžine, nes jie tikrai nepakenks jūsų figūrai. O kartoti visiems puikiai žinomo fakto, kad grikiai – vienas sveikiausių produktų, kurį galime (ir turime!) dovanoti savo organizmui bene kasdien, tikriausiai nebereikia.

Ką reikia žinoti perkant šviežią žuvį? (17)

Pagal sveikatai palankios mitybos principus, žuvis, o ypač šviežia žuvis, turi būti mūsų racione ir ją reiktų rinktis bent kartą per savaitę. Problema ta, kad Lietuvoje sudėtinga rasti pakankamai kokybiškos ir šviežios žuvies.

Būtina žinoti: kiek uogų galima suvalgyti per dieną ir kokių verčiau atsisakyti? (29)

Įsibėgėjant uogų ir vaisių sezonui labai svarbu žinoti, kiek galima jų suvalgyti nepakenkiant sveikatai. Ir turėkite omenyje: uogas, kaip ir vaisius, patariama valgyti tik šviežius ir be cukraus. Taip organizmas geriau pasisavins juose esančius mikroelementus ir naudingąsias medžiagas.

Dietologė pataria: 5 vaiko organizmui būtinos maisto produktų grupės (7)

Pasirūpinti, kad vaikai visavertiškai maitintųsi ir būtų sveiki, siekia bene visi tėvai. Dietologai teigia, kad nors tai padaryti nėra labai sudėtinga, tėvai dažnai pamiršta, kad atžalos pirmiausia mokosi iš jų pačių. Tad norint, kad vaikai tinkamai maitintųsi, reiktų tai daryti ir patiems. Specialistai primena penkias svarbiausias maisto produktų grupes, kurios būtinos visiems, o ypač augančiam organizmui.

3 daržovės, kurios pasitarnaus ne tik pietų stalui, bet ir sveikatai (5)

Vasarą mūsų odą nualina saulės spinduliai, tad neretai susiduriame su problema, kai ji išsausėja, o to pasekmė – raukšlių susidarymas. Tačiau odos sveikatai ir grožiui įtakos turi ne tik išoriniai veiksniai, bet lygiai taip, ar net dar daugiau – mityba. Tad kaip vasarą atgaivinti odą ir užtikrinti jos grožį naminėmis priemonėmis, pasakoja kosmetologė.