Atsiųstame pranešime spaudai mitybos specialistė pataria tiesiog nekrauti į kasdieninius krepšius menkaverčių ir sveikatai kenkiančių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų. Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai namuose nebus tokių produktų, nebus ir valgytojų.
Sunku tik žengti pirmą žingsnį. Jei retomis progomis renkatės nesveikus maisto produktus, akcentuokite vaikams, kad tai nėra kasdienybė. Ateis diena, kai retos išimtys bus tokios retos, kad jų nepastebėsite nei jūs, nei jūsų vaikai.
Sugrįžę prie natūralaus skonio pajautimo visi šeimos nariai pradeda jausti tikrąjį produktų skonį ir net grikių košė, virta ant vandens su žiupsneliu druskos ir cinamono, tampa „dievų maistu“.
Pirmiausia suaugę šeimos nariai turėtų atsigręžti į savo lėkštę, o vaikams neliks nieko kito, tik prisitaikyti. Ir nepamirškime, kad vaikai – dideli suaugę. Kalbėkime su jais kaip su lygiaverčiais, diskutuokime, analizuokime, koks maistas geras, koks ne, rodykime pavyzdį, ir vaikai valgys sveikai.
Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti – duokime, kai vaikas sako „aš sotus“ – leiskime jam baigti. Pasirinkimas galimas tik tarp sveikų patiekalų ir maisto produktų, bet ne tarp koldūnų ir daržovių troškinio.
Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas
Kai kurie tėveliai pasakys, kad darželiuose, viešojo maitinimo sektoriuje ar pas močiutę vaikas dažniausiai gauna nesveiko maisto ir jų skonio receptoriai išderinami, dėl to sveiko maisto nevalgo namuose.
Tačiau į močiutės puodus lįsti nereikėtų, ji su gamintu maistu perduoda ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Juk tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą. Vis dėlto, jei močiutė vaišina ne savo gardžiais keptais pyragais, o pirktiniais koldūnais ar žuvies piršteliais, saldumynais, meilės jausmo ir palankumo sveikatai nėra ko ir ieškoti.
Tokiu atveju tėvelių pareiga perduoti močiutėms, kad taip elgdamosios neprisideda prie sveikos vaikų mitybos įpročių formavimo.
Darželiuose maistas dažniausiai dar geresnis nei namuose. Kodėl? Jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Žinoma, ir ten nėra viskas idealu, tikrai yra kur tobulėti, bet ar namuose yra draudžiamų maisto produktų sąrašas vaikams? Kalbama apie sausainius su iš dalies hidrintais riebalais, saldainius, gazuotus gėrimus, rūkytus mėsos ir žuvies gaminius, kurie draudžiami darželiuose, bet neretoje šeimoje sutinkami ant stalo.
Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą
Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveiką. Sakote, brangu? Klystate. Maisto papildai kainuoja daugiau nei gryni produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, visavertės grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).
Darželiuose nesveiki produktai draustini, o namuose? Vienodumas turi išlikti ne tik namuose, ugdymo įstaigose, bet ir viešosiose maitinimo įstaigose. Jei kavinėje gruzdintos bulvytės yra norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas tokio maisto nevalgyti. Jei nėra galimybių, tada tai tegul būna retos progos.
Būtina kalbėtis su vaiku, kad toks maistas nepalankus imunitetui ir gali būti susijęs su peršalimo ligomis, skaudančiu pilvuku, galvos skausmu, sugedusiais dantims ir pan. Žinių apie mitybą praplėtimas tiek jums, tiek vaikams padės vidumi pajausti prasto maisto įtaką jūsų sveikatai. Svarbu – klausykite savęs ir mokykite to savo vaikus, nes tik jūs geriausiai žinote, koks maistas jūsų sveikatai palankus, tik jūs esate geriausi savo gydytojai ir mitybos specialistai. Nesitikėkite, kad per vieną dieną pavyks atsukti laikrodį atgal. Kantrybės – žingsnis po žingsnio ir rezultatai nudžiugins.
