Jei bulves verdame su lupena, apdorojame garuose ar kepame orkaitėje ant grotelių, jos ilgam laikui suteikia sotumo ir išlaiko daugelį savo naudingųjų savybių. O jei kartu pietums suvalgysime dar ir porciją raugintų daržovių su šaukštu šalto spaudimo linų sėmenų ar saulėgrąžų aliejaus arba pasirinksime ypač tyrą alyvuogių aliejų – gausime vertingą patiekalą.
Žinoma, jei bulves trinsime, gaminsime cepelinus su spirgais ar dideliame riebalų kiekyje kepsime bulvinius blynus, tai jau bus prastas pasirinkimas. Taigi svarbu ne tik tai, ką vartojame, bet ir kaip produktas yra apdorotas. Bulves išteisinu. Žiūrėkime, kas dar pasikeitė.
Racione mažiau daržovių
Tiesą sakant, pamačiusi, kad vienas gyventojas per metus suvartoja 5 kg mažiau bulvių, vyliausi, kad pradėjome valgyti daugiau kitų daržovių. Juk jei vienų produktų valgai mažiau, juos kompensuoji kitais – alkanas nebūsi.
Grūdų ir jų produktų irgi ėmėme valgyti mažiau. Rinkoje dominuoja perdirbti grūdai ir jų produktai, taigi mažesnis jų suvartojimas – geras ženklas. Su džiugesiu ėmiau nagrinėti kitus skaičius.
Tai, ką pamačiau, privertė susimąstyti. Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis daugiau kalbama apie sveiką, subalansuotą mitybą. Informacija prieinama kiekvienam. Tik panašu, kad žinoti ir daryti yra ne tas pats. Mano viltys pamatyti, kad suvartojame daugiau daržovių, nepasiteisino. Daržovių suvalgome mažiau. Tiesa, suvalgome daugiau vaisių.
Vidutiniškai per dieną suvalgome 485 g vaisių ir daržovių. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama mažiausia reikiama paros norma – 400 gramų. Apatinę šios rekomendacijos ribą viršijame, tačiau vis tiek nelabai yra kuo džiaugtis.
Vaisiai ne tas pats, kas daržovės
Pirma, 44,6 proc. nuo suvartojamo skaičiaus suvalgome vaisių pavidalu, taigi pasiekti šią normą paprasta – tik du vidutinio dydžio obuoliai per dieną. Vaisiai – tai natūralus gamtos desertas, sveika, tačiau daržovių vertėtų vartoti žymiai daugiau nei vaisių.
Antra, svarbu ir tai, kaip tas daržoves apdorojame prieš valgydami. Jei valgome šviežias, puiku, tačiau tikėtina, kad daugiausia jų apdorojame termiškai ir taip naudos gauname mažiau.
Trečia, reikia atminti, kad ši norma nustatyta visoms šalims, tarp jų ir toms, kuriose gyventojai turi ypač mažai resursų tokiems produktams įsigyti.
Vietoj bulvių valgome mėsą?
Pažvelkime į kitus skaičius. Pasaulio sveikatos ir kitos mitybos rekomendacijas teikiančios organizacijos kalba apie tai, kad reikėtų mažinti gyvūninės kilmės (mėsos, pieno produktų) suvartojimą. Tai nuolatinė tema ir Lietuvos žiniasklaidoje. Tačiau skaičiai rodo, kad tai mums nėra aktualu. Pavyzdžiui, mėsos vidutiniškai suvalgome po 88 kg per metus, net 17 kg daugiau nei 2004 metais. Pieno ir pieno produktų suvartojame po 315 kg – 13 kg daugiau nei prieš dešimtį metų.
Taip pat net 18,5 proc. išaugo ir cukraus suvartojimas. Jei įtrauktumėme medų ir cukraus pakaitalus, kurie taip pat yra cukrai, situacija atrodytų dar prastesnė.
Manau, dauguma skaitytojų ims protestuoti sakydami, kad tiek cukraus tikrai nevartoja. Tačiau Statistikos departamentas šiuo atveju žino geriau, nes suskaičiuoja visą paslėptą cukrų: duonoje, kur jo išties daug, padažuose, pusgaminiuose, kavinėse valgomame maiste.
Apibendrinant visus skaičius galima teigti, kad vietoje bulvių ėmėme valgyti daugiau mėsos, pieno produktų ir cukraus. Prastas pasirinkimas. Kaip manote, ką galima būtų daryti, kad situacija keistųsi? Rašykite komentaruose ir siųskite pasiūlymus mano „Facebook“ puslapyje.
