Kaip sako „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktorius Artūras Kokoškinas, stebint duonos valgymo įpročius Baltijos valstybėse, nekyla abejonių, kad nors tendencijos ir šiek tiek skiriasi, tai yra šalys, kuriose gyvena tikri duonos mėgėjai, rašoma pranešime spaudai.
„Visos trys šalys pasižymi giliomis duonos gamybos ir vartojimo tradicijomis, todėl čia galima sutikti beveik tiek pat ir kvietinių, ir ruginių gaminių mėgėjų. Vis dėlto pastebima, kad įvairūs mitybos ir kiti gyvenimo būdo įpročiai – vakarietiška kultūra, sveikos mitybos bumas, išaugęs dėmesys vietiniams gamintojams, kelionės, daro įtaką ir duonos vartojimo įpročiams“, – sako jis.
5 ryškiausios duonos gaminių vartojimo tendencijos Baltijos šalyse
Sveikos gyvensenos svarba. Visų Baltijos šalių gyventojai pastaruosius pora metų pasižymi itin dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, todėl stengiasi ieškoti kuo sveikesnių duonos gaminių. Tai sąlygojo dideliu maistingumu pasižyminčių ruginių gaminių su sėklomis ir grūdais pardavimų augimą.
„Visos šalys gali pasigirti ruginės duonos kepimo tradicijomis, tad galima sakyti, kad pirkėjai sugrįžta prie savo šaknų ir iš naujo atranda ruginius, tradicinės receptūros gaminius. Ryškius duonos vartojimo pokyčius patvirtina ir tai, kad Lietuvoje pirmą kartą per pastaruosius kelis dešimtmečius tamsios ruginės duonos pardavimai aplenkė batonų pardavimus“, – sako A. Kokoškinas.
Sveiką gyvenseną propaguojantys vartotojai Baltijos šalyse taip pat vis dažniau ieško duonos be cukraus, mielių.
Mažėjančios pakuotės. Baltijos šalių gyventojai šiandien visų pirma vertina patogumą ir šviežumą, todėl noriau renkasi mažesnes duonos pakuotes. Kartu mažėja didesnių duonos kepalų paklausa. Užuot kaupę duonos atsargas, vartotojai jos perka tiek, kiek planuoja suvartoti artimiausiu metu.
Populiarėja skrudinimui skirta duona. Iš Vakarų atėjęs įprotis pusryčiams valgyti skrudintą duoną vis labiau prigyja ir Baltijos šalyse. Jos pardavimai auga ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Netgi pastebima tendencija, kad skrudinimui skirta duona savo populiarumu vejasi visų šalių gyventojų ilgą laiką labiausiai mėgtus kvietinius batonus. Ryškiausiai ši tendencija matoma Estijoje. Čia batonų pardavimai traukiasi, o skrudinimui skirtos duonos – stabiliai auga.
Atsargiau žiūri į batonus. Batonai visose šalyse ne vienerius metus buvo vienas mėgstamiausių duonos gaminių, tačiau pastaruoju metu jų pardavimai po truputį mažėja. Latviai ir lietuviai yra labiau ištikimi batonų kategorijai, labiausiai jų populiarumas mažėja Estijoje.
„Bendram batonų kategorijos mažėjimui daugiausia įtakos turi sveikos gyvensenos tendencija ir vis dar gajūs stereotipai, esą kvietiniai gaminiai yra menkos maistinės vertės. Tačiau verta pabrėžti, jog iš visos dalies kvietinių miltų iškepta duona pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis“, – sako A. Kokoškinas.
Populiarėja egzotiški skoniai. Kelionės ir kitų kultūrų pažinimas turi įtakos daugeliui sričių. Etninis maistas populiarėja visose maisto kategorijose, tad ir duona – ne išimtis. Duonos gamintojai pastebi, kad Baltijos šalyse auga tokių gaminių kaip tortilijų, lavašo, itališkos čiabatos pardavimai. Pavyzdžiui, Latvijoje šių gaminių pardavimai per pastaruosius metus išaugo net 23 proc.
