Duonos vartojimo įpročiai: pagaliau tamsią ruginę duoną mėgstame labiau už batoną

 (22)
Baltijos šalių gyventojai dažnai lyginami įvairiose gyvenimo srityse – nuo ekonomikos iki mitybos įpročių. Duonos vartojimas – ne išimtis. Kaip pastebi duonos gamintojai, šioje srityje vis dėlto galima pastebėti daugiau šių trijų šalių gyventojų panašumų nei skirtumų.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip sako „Vilniaus duonos“ rinkodaros direktorius Artūras Kokoškinas, stebint duonos valgymo įpročius Baltijos valstybėse, nekyla abejonių, kad nors tendencijos ir šiek tiek skiriasi, tai yra šalys, kuriose gyvena tikri duonos mėgėjai, rašoma pranešime spaudai.

„Visos trys šalys pasižymi giliomis duonos gamybos ir vartojimo tradicijomis, todėl čia galima sutikti beveik tiek pat ir kvietinių, ir ruginių gaminių mėgėjų. Vis dėlto pastebima, kad įvairūs mitybos ir kiti gyvenimo būdo įpročiai – vakarietiška kultūra, sveikos mitybos bumas, išaugęs dėmesys vietiniams gamintojams, kelionės, daro įtaką ir duonos vartojimo įpročiams“, – sako jis.

5 ryškiausios duonos gaminių vartojimo tendencijos Baltijos šalyse

Sveikos gyvensenos svarba. Visų Baltijos šalių gyventojai pastaruosius pora metų pasižymi itin dideliu dėmesiu sveikai gyvensenai, todėl stengiasi ieškoti kuo sveikesnių duonos gaminių. Tai sąlygojo dideliu maistingumu pasižyminčių ruginių gaminių su sėklomis ir grūdais pardavimų augimą.

„Visos šalys gali pasigirti ruginės duonos kepimo tradicijomis, tad galima sakyti, kad pirkėjai sugrįžta prie savo šaknų ir iš naujo atranda ruginius, tradicinės receptūros gaminius. Ryškius duonos vartojimo pokyčius patvirtina ir tai, kad Lietuvoje pirmą kartą per pastaruosius kelis dešimtmečius tamsios ruginės duonos pardavimai aplenkė batonų pardavimus“, – sako A. Kokoškinas.

Duonos vartojimo įpročiai: pagaliau tamsią ruginę duoną mėgstame labiau už batoną
© Shutterstock

Sveiką gyvenseną propaguojantys vartotojai Baltijos šalyse taip pat vis dažniau ieško duonos be cukraus, mielių.

Mažėjančios pakuotės. Baltijos šalių gyventojai šiandien visų pirma vertina patogumą ir šviežumą, todėl noriau renkasi mažesnes duonos pakuotes. Kartu mažėja didesnių duonos kepalų paklausa. Užuot kaupę duonos atsargas, vartotojai jos perka tiek, kiek planuoja suvartoti artimiausiu metu.

Populiarėja skrudinimui skirta duona. Iš Vakarų atėjęs įprotis pusryčiams valgyti skrudintą duoną vis labiau prigyja ir Baltijos šalyse. Jos pardavimai auga ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Netgi pastebima tendencija, kad skrudinimui skirta duona savo populiarumu vejasi visų šalių gyventojų ilgą laiką labiausiai mėgtus kvietinius batonus. Ryškiausiai ši tendencija matoma Estijoje. Čia batonų pardavimai traukiasi, o skrudinimui skirtos duonos – stabiliai auga.

Duonos vartojimo įpročiai: pagaliau tamsią ruginę duoną mėgstame labiau už batoną
© Shutterstock

Atsargiau žiūri į batonus. Batonai visose šalyse ne vienerius metus buvo vienas mėgstamiausių duonos gaminių, tačiau pastaruoju metu jų pardavimai po truputį mažėja. Latviai ir lietuviai yra labiau ištikimi batonų kategorijai, labiausiai jų populiarumas mažėja Estijoje.

„Bendram batonų kategorijos mažėjimui daugiausia įtakos turi sveikos gyvensenos tendencija ir vis dar gajūs stereotipai, esą kvietiniai gaminiai yra menkos maistinės vertės. Tačiau verta pabrėžti, jog iš visos dalies kvietinių miltų iškepta duona pasižymi puikiomis maistinėmis savybėmis“, – sako A. Kokoškinas.

Populiarėja egzotiški skoniai. Kelionės ir kitų kultūrų pažinimas turi įtakos daugeliui sričių. Etninis maistas populiarėja visose maisto kategorijose, tad ir duona – ne išimtis. Duonos gamintojai pastebi, kad Baltijos šalyse auga tokių gaminių kaip tortilijų, lavašo, itališkos čiabatos pardavimai. Pavyzdžiui, Latvijoje šių gaminių pardavimai per pastaruosius metus išaugo net 23 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Šefo virtuvė

Vėl Joninės – vėl šašlykai? Metas išbandyti didkepsnį!

Per Jonines ir vėl ruošiatės čirškinti šašlyką? Žinoma, tai puikus patiekalas, tačiau jei norėjote išbandyti ką nors kita, bet vis nedrįsote to padaryti, dabar tam – pats laikas. Pavyzdžiui, šios smagios šventės proga išsikepti kepsnių karalių – jautienos didkepsnį.

6 priežastys, kodėl kiaušinius geriau valgyti vakare nei ryte (13)

Dažnai girdime, kad JAV ir Vakarų Europos šalių mokslininkai daro baltymų ir angliavandenių lyginamuosius tyrimus ir teigia, kad iš ryto pusryčiams yra sveikiau valgyti baltyminius pusryčius, pavyzdžiui, omletą ar varškę, nes jų teigimu, tokie pusryčiai leidžia ilgiau jausti sotumą, palyginti su angliavandeniais.

Pasaulinėje kavos parodoje sklandė gandas apie ypatingas lietuvių skrudintas kavas

Visą praėjusią savaitę Budapeštas kvepėjo kava – Vengrijos sostinėje vyko pasaulinė kavos paroda „World of Coffee 2017“. Parodoje surengti keturi kavos meistrų pasaulio čempionatai – „World Cup Tasters“, „World Latte art“, „World Brewers cup“ ir „Coffee in good spirits“. Lietuvos kavos meistrai varžėsi „Cup tasting“ ir „Latte art“ čempionatuose.

Mitybos specialistė: ko šiukštu nedaryti kepant maistą ant grotelių (12)

Lietuvių laukiamas ir mėgstamas grilio sezonas jau prasidėjo. Kaip sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė, maistas, keptas ant grotelių, yra pakankamai sveikas, jei tai daroma taisyklingai, o ypač svarbu jo neperkepti.

Lietuvio rankose – naujas desertas, dėl kurio pasaulis eina iš proto net vargšai krapšto paskutinius centus (118)

Kada paskutinį kartą prie ledų matėte milžinišką eilę? Stovinčią pusvalandį ar net valandą, kad tik sulauktų savo porcijos? Atrodo, tai neįmanoma, kai pasaulyje yra toks pasirinkimas, tokia įvairovė. Bet Delfi Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado tokius ledus, dėl kurių jam net teko pakovoti.