Braškių sezonas: lietuviškos geriau, bet nėra ko bijoti ir atvežtinių

 (14)
Kokias braškes rinktis: lietuviškas ar importuotas iš užsienio – klausimas, jau daug metų neduodantis ramybės daugeliui lietuvių. Braškių augintojai ir prekybininkai sako, kad pirkėjai vis tik labiau vertina lietuviškas uogas, o mitybos specialistė paaiškina, kuo realiai gali skirtis vietinių ir atvežtinių braškių savybės.
© DELFI / Karolina Pansevič

Centrinio Kauno turgaus prekybininkai sako, kad lyginant su situacija prieš keletą metų, žmonės drąsiau perka importines braškes, rašoma pranešime spaudai. Tai, anot jų, gali būti susiję su didesniu uogų pasirinkimu ir dėl to šiek tiek sumažėjusia atvežtinių braškių kaina. Jei anksčiau dominuodavo lenkiškos braškės, pasirodydavusios šiek tiek anksčiau už lietuviškas, tai dabar jau ankstyvą pavasarį gana gausu ispaniškų, graikiškų ir iš kitų pietų šalių atvežtų uogų.

Svarbiausias kriterijus – kaina

„Kol lietuviškų braškių yra nedaug ir jų kaina gerokai didesnė nei atvežtinių, daugiau pirkėjų renkasi pastarąsias. Tačiau kai sezonas įsibėgėja ir kainos krenta, žinoma, dauguma teikia pirmenybę lietuviškoms, nors jos ir išlieka šiek tiek brangesnės“, – pasakoja Jolanta, Kauno turguje prekiaujanti ir lenkiškomis, ir Šakių rajone užaugintomis lietuviškomis braškėmis.

Pasak jos, pirmenybę teikdami lietuviškoms uogoms pirkėjai tikisi, kad jos bus natūraliau užaugintos ir šviežesnės, nes jų transportavimo laikas iki prekybos vietos kur kas trumpesnis.
Pašnekovei pritaria ir braškių augintojas Arturas Liaudinskas, Kauno rajone turintis apie 1,6 ha ploto braškių ūkį.

Braškių sezonas: lietuviškos geriau, bet nėra ko bijoti ir atvežtinių
© DELFI / Karolina Pansevič

„Manau, yra dvi grupės pirkėjų. Vieniems nėra jokio skirtumo, kur užaugintos braškės, todėl renkasi jas pagal kainą. Kiti valgo tik lietuviškas nuo pačių pirmųjų brangiausių, bet perka jas dažniausiai iš vieno ir to paties ūkininko ar bent kelių. Pastarųjų pirkėjų turbūt yra gerokai mažiau. Bet kai kainos sumažėja ir susilygina, lietuviškas uogas renkasi jau dauguma – dėl jų šviežumo ir dar dėl nuogąstavimo, kad atvežtinės uogos bus apdorotos chemikalais“, – pasakoja ūkininkas.

Pasak braškių augintojų, šiemet lauko braškės dėl šaltų ir permainingų orų pavasarį vėlavo apie dvi savaites, tačiau šiomis dienomis vienu metu pasipylė įvairaus ankstyvumo uogos, todėl kainos gana staigiai krito.

Beje, norėdami paankstinti derlių ūkininkai jau kurį laiką augina braškes po priedangomis, o dabar vis labiau populiarėja ir auginimas šiltnamiuose. Tokiu būdu lietuviai jau gali bent šiek tiek pasivaržyti ne tik su lenkiška, bet ir su iš pietų Europos šalių atvežama produkcija.

Didelio skirtumo neįžvelgia

Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad, vertinant maistingumą ir gerąsias uogų savybes, didelio skirtumo tarp atvežtinių ir lietuviškų braškių neturėtų būti.

„Bobos daržas“
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Kiek man yra žinoma, braškės specialiais preparatais transportavimui nėra apdorojamos. Čia naudojami kitokie būdai, pavyzdžiui, staigus atvėsinimas iki 0 laipsnių. Dėl tokių priemonių ir ilgesnio transportavimo laiko uogos gali prarasti dalį aromato, skonio savybių, taip pat ir nedidelę dalį vitaminų bei naudingųjų medžiagų ar nepriekaištingą prekinę išvaizdą.

Kitas dalykas – kad didesnėse užsienio šalyse yra ir daugiau labai didelių ūkių, todėl yra didesnė tikimybė, kad braškės bus intensyviai tręštos ir purkštos nuo kenkėjų bei piktžolių, nes itin didelius plotus kitaip apdirbti nėra galimybių. Kita vertus, atitinkamos Lietuvos tarnybos aktyviai prižiūri ir tiria importuojamą produkciją, tad leistinas normas viršijančių produktų pas mus prekyboje neturėtų būti“, – dėsto mitybos specialistė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Šefo virtuvė

5 patarimai, kaip pasigaminti tobulą dešrainį (1)

Liepos 23-oji minima kaip tarptautinė dešrainių diena. Nors šis patiekalas Lietuvoje populiarumu nusileidžia čia pastaruoju metu itin paplitusiems mėsainiams, daugelyje pasaulio šalių, ypač JAV, jis yra tapęs neatsiejama greitai paruošiamo maisto kultūros dalimi.

Vaisiai ir daržovės – sveikos mitybos pagrindas kodėl reikia valgyti mažomis porcijomis?

Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, valgo nepakankamai vaisių ir daržovių, dėl ko gaunama nepakankamai biologiškai veiklių medžiagų. Vaisiai ir daržovės yra sveikos mitybos pagrindas, pagrindinis antioksidantų šaltinis, juose nėra cholesterolio ir beveik nėra riebalų. Kad Lietuvos gyventojai įprastų valgyti daugiau šviežių ir konservuotų vaisių ir daržovių, VšĮ Baltijos maisto organizacija vykdo Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą „Europos perdirbtų vaisių ir daržovių informavimo Baltijos šalyse programa“.

Patarė, kaip atskirti kokybišką šokoladą (21)

Ar žinote, kad šokolado istorija siekia tūkstančius metų? Kažkada jis buvo vadinamas dievų maistu, ilgus metus geriamas skystas ir tik XIX a. tapo šiandien matoma kieta šokolado plytele. Labai ilgai šokoladas nebuvo laikomas desertu – jį vertino dėl gerųjų savybių: nuovargio malšinimo, nuotaikos pakėlimo, organizmui reikalingų medžiagų suteikimo. Dabar jis – populiariausias saldumynas pasaulyje.

Migdolų ir sojų pieno nebebus galima vadinti pienu (22)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriame nurodė, jog augalinės kilmės produktai negali būti žymimi gyvulinės kilmės produktų pavadinimais. Nuo šiol migdolų ar sojų pieno nebebus galima vadinti pienu. Apie pokyčius pasakoja Erikas Saukalas, advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris, advokatas.

Šefas iš Argentinos atskleidė, kaip iškepti tobulą mėsą pasakė pagrindinę valgymo klaidą, kurią daro lietuviai (87)

DELFI Maistas apsilankė sostinės senamiestyje esančiame argentiniečių restorane „El Gaucho Sano“, ispaniškai reiškiantį „sveikas piemuo“, kur maistas gaminamas tik iš natūralių produktų ir pagal tikrąsias šios šalies tradicijas. Restorano valgiaraštį sudarė specialiai į Lietuvą atvykęs virtuvės šefas argentinietis Mario Ricardo Avallone.