Pirkėjų Lietuvoje sąmoningumas auga: vis dažniau jie nusprendžia visai atsisakyti alkoholio arba bent pakeisti stipresnius gėrimus silpnesniais.

Prekybos tinklas „Iki”, skaičiuodamas pirmojo pusmečio pardavimų rezultatus, pastebi, kad rinkdamiesi, kokį alkoholį vartoti, gyventojai Lietuvoje vis dažniau prioritetą teikė silpnesniems gėrimams bei nealkoholiniam alui ar vynui. „Per pirmą šių metų pusmetį „Iki“ pardavė trečdaliu daugiau nealkoholinio alaus nei tuo pačiu metu pernai, o nealkoholinio vyno pardavimai per tą patį laikotarpį išaugo beveik 3 kartus. Vien per Joninių savaitę fiksavome tikrą nealkoholinio alaus pardavimo šuolį – jo nupirkta net 80 proc. daugiau nei įprastomis savaitėmis. Be to, pastebime, kad nealkoholinio alaus pardavimai stabiliai auga ir pastarųjų mėnesių savaitgaliais“, – sako „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Įprastai gamintojai ir prekybininkai prisitaiko prie besikeičiančių pirkėjų vartojimo pokyčių – gaminama vis daugiau ir įvairių rūšių nealkoholinio alaus, ir vyno, tad ir parduotuvių lentynose jo daugėja. „Matome, kad pamažu tarp Lietuvos gyventojų įsigali nauji, atsakingi vartojimo įpročiai, kurie ateityje turėtų tik stiprėti. Tad džiugu, kad mes, kaip prekybos tinklas, prie pozityvių vartojimo pokyčių taip pat galime prisidėti“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Tarp silpnųjų gėrimų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje, dažniausiai pasirenkamu išlieka alus. TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas rodo, kad kelis kartus per savaitę alų geria 22 proc. lietuvių, 20 proc. estų ir 11 proc. latvių.

TNS duomenimis, taip keitėsi gėrimų vartojimas Baltijos šalyse 2014 ir 2015 m.

2014 m.

Vartojimo įpročiai kinta: dažniau renkasi silpnesnius arba nealkoholinius gėrimus
© TNS duomenys

2015 m.

Vartojimo įpročiai kinta: dažniau renkasi silpnesnius arba nealkoholinius gėrimus
© TNS duomenys
M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją