Europos lygiu atliktas tyrimas parodo ekonominę ir socialinę reklamos įtaką visuomenei. Pasaulio reklamos federacijos ir kiti industrijos partnerių užsakymu buvo sukurtas ekonometrinis modelis, pagal kurį paskaičiuota, kad reklamos industrija prisidėjo sukuriant maždaug 6 milijonus darbo vietų Europos Sąjungoje ir šioje srityje buvo sukurta apie 4,6 proc. BVP.
Tyrime pabrėžiamos trys esminės sritys, kuriose reklama atnešė tiesioginę arba netiesioginę naudą Europos ekonomikai ir jos piliečiams: ekonominė nauda, įsidarbinamumas ir socialinė nauda.
Vertinant ekonominę naudą skaičiuojama, kad kiekvienas į reklamą investuotas euras atneša 7 eurus BVP. Tai reiškia, kad 2014 m. reklamai Europos Sąjungoje buvo išleisti 92 milijardai eurų, o jie atnešė 643 milijardų eurų Europos Sąjungos BVP.
Tyrimo išvadose taip pat nurodoma, kad reklama prisideda prie ekonomikos klestėjimo ir platesniu požiūriu: skatina konkurencingumą, informuoja vartotojus apie naujus produktus ir paslaugas, padeda didinti jų pasirinkimą. Savo ruožtu tai skatina inovacijų kūrimą ir leidžia Europos Sąjungoje sukurtiems produktams ir paslaugoms konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir pasaulio lygiu.
Kalbant apie įsidarbinimą, su reklama susiję apie 6 mln. darbų Europos Sąjungoje, tai yra, šioje srityje dirba apie 2,6 proc. visų ES dirbančiųjų. Pirmiausia tai yra žmonės, tiesiogiai dirbantys reklamos gamyboje ‒ iš minėtų 6 mln. jų yra apie 16 proc. Be jų dar yra žmonės, dirbantys žiniasklaidoje ir interneto versle: žurnalistai, turinio kūrėjai, prodiuseriai, kurių atlyginimas dažniausiai yra aukštesnis nei rinkos vidurkis. Jie sudaro apie 10 proc. Šiai sričiai priskiriamų darbuotojų likusi dalis, 74 proc., susidaro iš susijusių darbų, pradedant pardavimais, baigiant reklamos darbuotojų aptarnavimo paslaugomis.
Kaip socialinė nauda vertinama tai, kad reklama leidžia vartotojams naudotis žiniasklaidos paslaugomis, pramogomis ar komunikacijos priemonėmis pigiau arba visai nemokamai. Lauko reklama prisideda prie visuomenės gerovės gerinant miestų aplinką, interneto paieškos įrankiai taupo žmonių pinigus ir laiką, skirtus informacijos paieškai.
„Be reklamos, smarkiai sumažėtų visų rūšių medijos finansavimas. To pasekmė būtų mokamų televizijos paslaugų augimas, sumažėtų laikraščių ir žurnalų pasirinkimas ir nepriklausomybė, radijo stotims trūktų pajėgumų tiekti žinias ir siūlyti pramoginį turinį. Be to, sporto ir kultūriniams renginiams tektų ieškoti finansinės paramos iš kitų šaltinių“, - rašoma ataskaitoje.
Interneto reklama iš esmės padengia nemokamas paslaugas, kuriomis yra įpratę naudotis Europos vartotojai. Pavyzdžiui, 70 proc. ES piliečių reguliariai naudojasi elektroninio pašto paslaugomis, labai plačiai paplitusios yra ir socialinės medijos.
„Reklama yra gyvybingas ekonomikos variklis, kuris skatina konkurencingumą, verslo inovacijas, neša naudą visuomenei finansuodama medijų paslaugas, leisdama gauti tiek žinias, tiek pramoginį turinį. Politikos kūrėjai turėtų nepamiršti, kad reklamos suvaržymai turi svarbias ekonomines, socialines ir kultūrines pasekmes. Reklama svarbi įsidarbinamumui, inovacijoms, kultūrai ir remia medijų pliuralizmą, kas yra fundamentalus pagrindas demokratinei laisvei“, - sako Pasaulio reklamos federacijos vadovas Stephanas Loerke.
Europos reklamos industrijos atstovai prašo moratoriumo dėl galimų pasikeitimų reguliuojant reklamą, nes šiuo metu yra peržiūrimos audiovizualinių medijų paslaugų ir privatumo elektroninėje erdvėje direktyvos, kuriose svarstoma įvesti papildomų suvaržymų reklamai.