Nors didžioji dalis Lietuvos gyventojų savo pirkinių krepšelį formuoja savarankiškai, kas trečias šalies prekybos tinklų klientas pripažino, kad renkantis alų jam įtakos turi kitų žmonių norai bei pomėgiai. Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, alus yra produktas, turintis aukščiausią kitų žmonių įtakos rodiklį įsigyjant maistą, gėrimus ar kitas svarbiausias kasdienines prekes.

„Bendras Lietuvos pirkėjo savarankiško apsisprendimo vidurkis siekia 79 proc., tačiau renkantis alų jis nukrenta iki 55 proc. Net 35 proc. alaus kategorijos pirkėjų pripažįsta, kad jų pasirinkimą lemia numatomo vakarėlio, pasibuvimo dalyvių ar kitų suaugusių šeimos narių pageidavimai. Kadangi alus neretai perkamas ne kaip kasdieninio vartojimo prekė, o šventėms, vakarėliams, pageidavimus dėl jo išplečia kur kas didesnis žmonių ratas, nei vien artimieji, šeimos nariai“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Tyrimo duomenimis, į labiausiai nuo kitų žmonių norų priklausančių pasirinkimų grupę dažniau patenka „vienos porcijos“ bei nuo individualių pomėgių itin priklausančios prekių grupės produktai: sultys, gazuoti gaivieji gėrimai, varškės desertai, veido ir kūno odos priežiūros produktai. Perkant šiuos produktus, 67-78 proc. žmonių renkasi savarankiškai, o kitų nuomonės ir norų paiso vidutiniškai kas penktas pirkėjas.

„Pieno produktų, ypač desertinio tipo gaminių, skoniai ir pomėgiai labai skirtingi, kaip ir asortimentas. Todėl ir pirkiniai dažniau derinami su šeimos nariais įvertinant jų norus bei įpročius. Vieni labiau mėgsta vanilinius, kiti – braškinius varškės desertus. Taip pat vieniems aktualu riebumas, kitiems svarbu, kad produktas būtų kuo natūralesnės sudėties. Atsiradus galimybei rinktis pieną be laktozės, imta jau ir šį produktą pirkti pagal skirtingus skonius“, – sako I. Lepp.

Daugiausiai savarankiškų sprendimų Lietuvos prekybos tinklų pirkėjai priima, kai renkasi šviežią mėsą ir žuvį, sūrį, makaronus, sviestą ir margariną, vaisius, daržoves, taip pat skalbiklius, buitinės chemijos priemonės. Savarankiškumo rodiklis svyruoja apie 80-90 procentų.

„Antros grupės prekės į pirkėjo krepšelį patenka remiantis visai kitais kriterijais – pasirinkimą lemia tai, ar šviežia mėsa, žuvis, ar kokybiški ir patraukliai atrodo vaisiai, daržovės. Pagal apsisprendimo savarankiškumą, Lietuvoje lyderiauja namų švarinimo priemonės: net 92 proc. pirkėjų tvirtina, kad jas išsirenka patys ir vos 6 proc. turi atsižvelgti į kitų pageidavimus“, – teigia „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims.

Bendrovės atlikto tyrimo duomenimis, namų paviršių valikliai Lietuvoje yra viena iš tų prekių kategorijų, kuriose tobulo rezultato siekiantys vartotojai yra ypač linkę eksperimentuoti ir išbandyti gamintojų pasiūlomas naujoves.

Į pirkėjo didelio apsisprendimo savarankiškumo kategoriją patenka ir gyvūnų ėdalas, kurį paprastai su laiku „pasirenka“ pats gyvūnas ir pirkėją perkalbėti ar kitaip paveikti dėl kitokio pasirinkimo yra sudėtinga.

Pirkėjų apsisprendimo vidurkį Lietuvoje tiksliausiai atitinka švieži konditerijos gaminiai bei kava – dėl jų patys nusprendžia 79 proc. pirkėjų, o 15-18 proc. atsižvelgia į valgytojų pageidavimus.

„Nielsen“ Kategorijų pirkimo tyrimo metu apklausė 3 tūkst. pirkėjų internetu visoje Lietuvoje ir ištyrė 26 prekių grupių pirkimo įpročius.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją