Tyrimų rinka Lietuvoje stabili ir po truputį auga – nuo 2013 metų ji ūgtelėjo 2,7 proc. ir pernai siekė 11,3 mln. eurų. Tačiau tyrimų bendrovių atstovai ragina neapsiriboti gerais rezultatais ir atkreipia dėmesį į problemas, kurias būtina spręsti.

Vienam Lietuvos gyventojui praėjusiais metais teko maždaug 3,77 eurų išlaidų tyrimams. Lietuvos rinkos ir socialinių tyrimų asociacijos (LRSTA) duomenimis, labiausiai praėjusiais metais augo vartotojų segmentacijos tyrimų apimtys.

„Lietuvos tyrimų rinka yra vis dar gana kukli, lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, kur vienam žmogui tenka gerokai daugiau išlaidų tyrimams. Štai, pavyzdžiui, Norvegijoje vienam gyventojui tenkančių išlaidų tyrimams suma siekia beveik 24 eurus, Nyderlanduose – 27 eurus, o Vokietijoje – beveik 40 eurų. Vis tik, galima sakyti, kad mūsų šalyje tyrimų rinka yra stabili ir, nors nedaug, tačiau auga kasmet“, – sako LRSTA prezidentas Gytis Juodpusis.

LRSTA priklausančioms rinkos ir socialinių tyrimų bendrovėms, kurių šiuo metu yra trylika, tenka 80-90 proc. visos tyrimų rinkos Lietuvoje.

Šiuo metu anot G. Juodpusio, opiausia tyrimų rinkos problema šalyje jau kurį laiką išlieka viešųjų pirkimų skaidrumas bei abejingumas tyrimų kokybei. Dažnai pasitaiko, kad bet kokia apklausa, profesionalams dažnai kelianti rimtų abejonių dėl metodologinių principų, etikos standartų, yra pristatoma kaip faktas.

„Viešųjų pirkimų konkursuose taikant mažiausios kainos kriterijų dažnai laimi neaiškios reputacijos įmonės, kurių pateikiamų duomenų ir rezultatų patikimumą sudėtinga įvertinti, dažnai jie kelia rimtų abejonių ir klausimų dėl metodologinių principų, etikos standartų laikymosi. Stebina viešojo sektoriaus, o kartais ir verslo abejingumas tyrimų kokybei. Blogiausia, kad remdamiesi tokiais nepatikimais tyrimais užsakovai – valstybinės institucijos bei valstybės valdomos įmonės neretai priima strateginius sprendimus“, – sako LRSTA prezidentas.

Anot, G. Juodpusio, kai kurie LRSTA nariai net neteikia pasiūlymų, jei viešųjų pirkimų konkursuose pagrindinis laimėjimo kriterijus yra mažiausia kaina.

Asociacija artimiausiu metu planuoja baigti rengti Rinkos tyrimų paslaugų viešųjų pirkimų taisyklių rekomendacijas, kurios bus pristatytos Viešųjų pirkimų tarnybai ir bus tariamasi dėl jų įgyvendinimo. G. Juodpusis tikisi, kad atsižvelgus į siūlomas rekomendacijas bus galima sudaryti sąžiningesnes sąlygas viešuosiuose pirkimuose dalyvauti kvalifikuotoms, tyrimus pagal patikimas metodologijas atliekančioms įmonėms, o užsakovams leis būti tikriems dėl užsakomų tyrimų patikimumo.

G. Juodpusio teigimu, šiemet LRSTA didelį dėmesį skiria ne tik rinkos tyrimų paslaugų viešųjų pirkimų skaidrumui, bet ir tęsia pradėtus darbus vykdant aktyvią ekspertinę veiklą, šviečiant užsakovus bei visuomenę apie profesionaliai ir etiškai atliekamų tyrimų poreikį, naudą ir galimybes.

Be to, LRSTA kontroliuoja, ar visi rinkos tyrėjai šalyje laikosi griežčiausių profesinių reikalavimų, t. y. ar jų veikla atitinka pasaulinių tyrimų standartus – ESOMAR (The European Society for Opinion and Marketing Research) kodeksą, kuris reguliuoja etišką ir kokybišką rinkos tyrėjų veiklą tarptautiniu mastu.

Vienas iš LRSTA tikslų yra šviesti visuomenę, kaip teisingai skaityti pateikiamus duomenis ir kaip teisingai daryti išvadas iš pateikiamų skaičių. Todėl neseniai asociacija kartu su ESOMAR bei kitomis visuomeninėmis organizacijomis pristatė trijų valandų nemokamą mokymų programą internete žurnalistams. Šie mokymai suteikia žinių, padedančių suprasti ir interpretuoti viešosios nuomonės apklausų duomenis bei atpažinti patikimus tyrimus nuo tendencingų ir atliktų nusižengiant metodologiniams principams.

Lietuvos rinkos ir socialinių tyrimų asociacija buvo įsteigta 2010 spalio 21 d. Pagrindinis jos tikslas – vienyti profesionalias rinkos tyrimų įmones, kurios siekia vystyti rinkos tyrimų industriją Lietuvoje, kelti tyrėjų profesionalumą, bendrą rinkos įvaizdį ir prestižą, gerinti teisinę rinkos tyrimų industrijos bazę.

Šiuo metu asociacija vienija 12 rinkos tyrimų įmonių: „TNS LT“, „GFK Custom Research Baltic“, „IMS Health“, „AC Nielsen Baltic“, „Norstat“, „RAIT“, „SIC”, „Slapto pirkėjo tyrimai/SPECT-DIVE“, “Spinter tyrimai”, „Synopticom“, „Rinkos tyrimų centras“, „Vilmorus“ ir „BALTMI“.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją