„Youtube“ skelbiamos reklamos – 80 proc. efektyvesnės nei televizijoje. Bent taip prieš porą mėnesių paskelbė „Google“. Kodėl tuomet reklamos užsakovai Lietuvoje neskuba kraustytis į „youtube“ ir vis dar skiria televizijai didžiausią biudžetų dalį?

Masėms pasiekti renkasi televiziją

Ką rinktis, jei nori, kad tavo reklama geriausiai pasiektų vartotoją ir kaip tai padaryti už kiek įmanoma mažesnę kainą? Vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Vieniems raginant atidžiau žiūrėti į iš Vakarų į Lietuvą atkeliaujančias tendencijas, kur internetas vis labiau laimi prieš televiziją, kiti tikina, kad televizija Lietuvoje – vis dar pats galingiausias kanalas, norint pasiekti mases.

„Tiek Europos, tiek JAV tyrimai rodo, kad online reklamos biudžetas jau lenkia TV reklamos dalį, arba tai įvyks per šiuos metus. Šių metų „LOGIN 2016” konferencijoje kaip tik buvo paliesta ši tema. Diskusijoje dalyvavo keletas svarbių reklamos rinkos atstovų ir dalyvių Lietuvoje. Remdamiesi savo bei tyrimų bendrovės duomenimis jie įvertino, kad televizija nėra rinkos karalius. Ir tai nėra tik kelių žmonių vertinimas, žinant, jog tokias prognozes šneka didieji rinkos dalyviai pasaulio lygmeniu”, – sako bendrovės „Videostars" vadovas Rokas Kondratas. Jis skaičiuoja, kad online reklama per pastaruosius metus augo 14-18 proc., tuo tarpu reklamos televizijoje 2-3 proc.

Tačiau reklamos televizijoje apimtims nuolat užimant didžiausią rinkos dalį, mažas jos augimas pernelyg nestebina. Jos tiesiog yra ir išlieka didelėmis, o interneto rinka turi daugiau erdvės kur augti. „Žiūrint apibendrintai, ne visi žmonės naudojasi „youtube“ – televizijos vartotojų šiai dienai vis tiek yra daugiau. Taip, rinka keičiasi, internetas auga, bet jam dar reikia paaugti. Televizija iki šiol yra efektyviausias reklamos kanalas, pasiekiantis didžiausią auditoriją už mažiausius pinigus, dėl to mes ir skiriame televizijai didelę dalį savo biudžeto“, – sako „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas.

SEB banko rinkodaros departamento direktorius Liudas Rimkus antrina, kad norint pasiekti mases Lietuvoje visgi tenka rinktis televiziją, tačiau konkretus sprendimas dėl komunikacijos kanalo pasirinkimo priklauso nuo žinutės tikslo. „Bankai dabar nėra didžiausi reklamdaviai. Televizijose mes palikome tik įvaizdinę reklamą, o produktų komunikacijos televizijoje atsisakėme. Mes dabar daugiau dėmesio skiriame turinio rinkodarai ir integruotai komunikacijai. Skelbiame žmonėms aktualų turinį savo svetainėje, kur turime rubriką „Infobankas“. Savaime suprantama, ten ateinančių žmonių srauto mums nepakanka, todėl tą turinį reklamuojame per satelitus, pavyzdžiui, naujienų portalus“, – pasakoja jis.

Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas sako, kad jų rinkodaros politikai daugiau dėmesio skirti reklamai internete ir mažiau televizijai įtakos turėjo dvi priežastys: reklamos televizijoje ribojimas ir susikoncentravimas į turinio rinkodarą. „Pavyzdžiui, mes turime 3-4 minučių filmukus, kuriuos rodyti televizijoje būtų keista. O kai apskritai galime reklamuotis tik po 23 valandos, negalime pasiekti tiek auditorijos, kiek norėtume. Todėl natūraliai išėjo, kad daugiau dėmesio ir fokuso ėmėme skirti skaitmeniniams kanalams“, – sako jis.

Ar „Youtube“ tinka tik jaunimui?

„Jei mes norime pasiekti tam tikrą auditoriją, jaunesnius, miesto žmones, mes labiau reklamuosimės „youtube“, bet jei mums reikia ir kaimų gyventojų, ir vyresnių žmonių, televizija vis tiek bus efektyviausia“, – įsitikinęs L. Rimkus.

Tuo tarpu R. Kondratas gina „youtube”. Jo nuomone, tai, kad „youtube” žiūri tik jaunimas yra stereotipas ir jis nėra teisingas. „Nebent jaunimu vadinsime žmones, kuriems yra ir 35 metai. Videostars.lt „Youtube” kanalų tinklas jungia daugybę „youtube” kanalų. Per mėnesį sugeneruojame daugiau nei 18 milijonų video peržiūrų. Turint tokia nemenką statistiką, matome, jog pagrindinis auditorijos branduolys sudarantis net 75% visų peržiūrų yra 18-35 metų žmonės. 18-25 m. ir 25-35 m. auditorijos pasiskirstymas tarpusavyje yra lygus. Kitaip tariant ir 18 metų, ir 35 metų žmonių yra beveik tiek pat. Tai nėra jaunimo platforma, ar „nerimtas” įrankis, „nekonkurentas” televizijai ar panašiai”, – sako jis.

Kaip pamatuoti efektyvumą?

Svarbus klausimas, apsisprendžiant, kurį kanalą pasirinkti – kaip pamatuoti jos efektyvumą. „Reklamos efektyvumą sužinoti galima ją matuojant nusimatytais kriterijais, pavyzdžiui, registracijomis, praleistu laiku su prekės ženklu, pirkimu, interakcijomis ar pan. Viso to ir dar daugiau padaryti su tradicine televizijos reklama kokybiškai negalime. Nors vyrauja tam tikros metodikos, tačiau jos taip toli nuo apčiuopiamo rezultato, kad, mano nuomone, lyginimas atsisuka reklamos televizijoje nenaudai”, – sako R. Kondratas.

Pasak R. Kondrato, online reklamoje galime labai tiksliai apskaičiuoti kiek kainuoja pasiekti vieną žmogų, auditoriją, tam tikrą žmonių grupę (pagal daugybę parametrų), ko padaryti su reklama televizijoje, jo nuomone, praktiškai neįmanoma: „Televizija turi savo matavimų metodiką, specialius įrenginius, tačiau tai yra tik mažos dalies vartotojų skaičiai, kurie tam tikromis formulėmis privedami prie bendro skaičiaus. Aš to faktais drąsiai vadinti negalėčiau”.

Tuo tarpu A. Baranauskas atvirkščiai, pastebi, kad kalbant apie reklamos „youtube” efektyvumą, nėra trečiosios šalies, kuri užtikrintų duomenų patikimumą. „Televizijoje ištransliuodamas savo žinutę aš sužinau duomenis apie auditoriją iš trečiosios šalies, TNS, o ne iš pačios televizijos. Tuo tarpu apie žiūrimumą „youtube“ aš sužinau tik iš jų pačių. Galima ginčytis dėl metodikos, veiklos principų, bet esmė, kad televizijoje trečioji šalis yra, o kai jos nėra, sunku įvertinti bet kokį rezultatą“, – pastebi jis.

Ieškant pigiausio varianto

Pasak R. Kondrato, Lietuvoje vidutiniškai vienos „youtube” reklamos peržiūros kaina, kai vartotojas neperjungia reklamos, yra apie 2-3 centus. Tūkstantis video reklamos pateikimų vidutiniškai kainuoja apie 5,5 eurų. „Reikia suprasti, kad kainą lemia daug faktorių, kuriuos valdyti leidžia reklamos transliavimo sistemos. Todėl tai yra pakankamai orientacinės piniginės išraiškos”, – aiškina jis.

„Taip pat reiktų nepamiršti jog perkant „youtube” video reklamą, biudžeto pinigai nusiskaičiuoja tik už tuos vartotojus, kurie neperjungė reklamos (nepaspaudė skip ad). Reklamos užsakovas nemoka už reklamas, kurios vartotojai nenorėjo žiūrėti. Ir tai yra dar vienas puikus faktorius pasiekti tuos žmones, kurie susidomės jūsų produktu ir pasižiūrės jiems skirtą reklamą. Užsakovas patenkintas, nes nešvaisto biudžeto vėjais, vartotojas patenkintas, nes turi galimybę žiūrėti tas reklamas, kurios jam įdomios, patrauklios ir aktualios. Televizijoje mokame už visus. Už tuos, kurie reklamos metu nuėjo į virtuvę, įsijungė telefoną ir paniro į socialinius tinklus, perjungė kanalą ir visais kitais būdais tos reklamos nematė”, – sako R. Kondratas.

Reklamos televizijoje kaina – derybų klausimas, ir įmonės nėra linkusios jos atskleisti. „Taip, televizija yra brangi. Bet kai tu nusiperki ir skaičiuoji peržiūrų skaičių, kiek sumokėjai, kad tavo klipą pamatytų tūkstantis ar 100 tūkstančių žmonių, „youtube” kaina yra brangesnė kelis kartus. Kadangi mes esame plataus vartojimo paslaugos prekės ženklas ir reklamuojamės visiems vartotojams, mums svarbu pasiekti kuo didesnę auditoriją kuo mažesniais kaštais. Kai pasiskaičiuojame, kiek mums kainuotų pasiekti tą patį kiekį žmonių televijoje ir „youtube”, skirtumas gali būti nuo 5 iki 8 kartų televizijos naudai”, – teigia A. Baranauskas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją