Mokėti už originalumą patiko ne visiems
Daugybė Lietuvos įmonių praėjusią savaitę susidūrė su staigmena: iš bendrovės „EVP International“, vystančios elektroninę mokėjimo sistemą „Paysera”, jos gavo 1 euro cento perlaidą, kartu su mokėjimo paskirties lauke įrašyta žinute: „Paysera.lt IBAN sąskaita – tai 0 Eur už pinigų įskaitymą iš kitų bankų ir pervedimus sistemos viduje, o pervedimas į kitus bankus tik 0,15 Eur“. Už šią dovaną jos gavėjams teko susimokėti komisinį mokestį – dažniausiai 0,35 arba 0,41 Eur.
„EVP International“ teigia, kad šia akcija siekė atkreipti įmonių dėmesį į bankų taikomus didžiulius dvigubus komisinius mokesčius, kai už pinigų pervedimą moka ne tik pinigų siuntėjas, bet ir gavėjas. Nors ši problema išties svarbi Lietuvos verslininkams, toks būdas apie tai kalbėti patiko ne visiems.
Bendrovės „Docinta” direktorė Erika Besusparienė, pastebėjusi netikėtus nuskaitymus tiek savo, tiek klientų, kurių sąskaitas administruoja, sąskaitose, negalėjo patikėti tokiu įžūlumu. „Įvertinus situaciją, manau, kad toks reklamavimosi būdas yra neetiškas. Įmonės už vieną išsiųstą reklaminę žinutę elektroniniu paštu moka po 300 Eur siekiančias baudas, nors laiškas nieko nekainuoja. O šiuo atveju už gautą reklaminę žinutę į banko sąskaitą įmonė turi susimokėti 0,35 Eur”, - piktinosi ji.
„Aktualių tendencijų instituto” kūrybos ir mokslo direktorius Saulius Kazlauskas teigė šią situaciją vertinantis dvejopai: viena vertus, problema tikrai aktuali, bet tokie būdai skatinti diskusiją kelia abejonių. „Išties absurdiška situacija, kai komisiniai tokie dideli. Aš asmeniškai nepykčiau dėl tų centų, nes problema tikrai opi ir jie rado būdą atkreipti į tai dėmesį, bet visiškai suprantu, kad bus žmonių, kurie piktinsis, nes, kaip bebūtų, tai yra pinigai“, - sakė jis.
Teisiškai apribojimų nėra
E. Besusparienės nuomone, bendrovės pasididžiavimas tokiu reklamos būdu tiesiog patvirtina, kad Lietuvoje verslo etika neegzistuoja. „Už reklamos siuntimą be sutikimo ginčus sprendžia ir įmones baudžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Telefoninio pokalbio metu jie informavo, kad bankinių mokėjimų jie negali vertinti - čia ne jų sritis. Todėl nukreipė mus į Lietuvos banką. Jiems esama situacija yra žinoma, tačiau priemonių tam pažaboti nėra. Atlikti mokėjimus po 0,01 Eur niekas nedraudžia, o mokėjimus reglamentuojantys teisės aktai nenumatė, kad atsiras tokia situacija, kai reklamą gausime ne tik elektroniniu paštu, žinutėmis, o ir bankiniais mokėjimais”, - pasakojo ji.
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos narys Rytis Buračas pastebėjo, kad bendrovė šiuo atveju būti pasielgusi etiškai, jei pati būtų ir sumokėjusi komisinius mokesčius už įmones, gavusias jų reklamą. „Dabar visų labai vertinamas vadinamas permission marketing, kai atsiklausi žmonių, ar jie neprieštarauja gauti tavo reklamą. O dabar tu ne tik gauni tai, ko tau nereikia, bet dar turi už tai susimokėti. Bet jie turbūt buvo pasiskaičiavę, kad daliai žmonių, kurie piktinsis, teks susimokėti, o kiti tiesiog numos ranka”, - svarstė jis.
Bendrovės „EVP International” direktorius Kostas Noreika patvirtino, kad prašiusių kompensuoti išlaidas išties buvo ir patikino, kad visiems besikreipusiems taip ir padarė. „Šiuo atveju mes iš savo kišenės sumokėjome komerciniams bankams, bet tebūnie”, - sakė jis, pridurdamas, kad mes visi kasdien matome daug reklamos, kurios galbūt nenorėtume matyti.
Siūlo pykti ne ant jų, o ant bankų
K. Noreika sako, kad skundų skaičius atsižvelgiant į akcijos dydį buvo gana nedidelis. „Mes nematėme geresnio būdo supurtyti, sujudinti žmones. Dabar visi kalba apie bankus, bet niekas nieko nedaro. Tai buvo būdas perduoti žinutę, tad iš esmės mes akciją vertiname teigiamai”, - sakė jis.
Visgi, „EVP International” direktorius pripažino, kad dalis patekusių į šią akciją žmonių patyrė išgąstį ir susierzinimą. „Jie supyko ne dėl to, kad gavo 1 centą, bet dėl to, kad tai jiems kainavo. Ir taip, jie supyko ant mūsų, o ne ant banko, kuris nuskaitė tuos pinigus, į ką mes ir norėjome atkreipti dėmesį. Tokį mokestį būtų sunku rasti kitose Europos Sąjungos šalyse – jį taiko tik Lietuvos komerciniai bankai. Keista, kad žmonės yra susitaikę su tokiu bankų elgesiu. Žmonės buriasi į akcijas dėl didelių kainų prekybos centruose, o kuo bankai kitokie? Lietuvoje veikiantys bankai elektroninius atsiskaitymus skatina tik brangindami atsiskaitymą grynaisiais, o ne mažindami elektroninių atsiskaitymų kainas”, - kalbėjo jis.
K. Noreika tikino šia akcija siekęs ne tik reklamuoti jų siūlomas paslaugas, bet ir pagalvoti apie kitas galimas alternatyvas. „Yra bankų, kurie sugeba pritaikyti išimtis, netaikyti tokių didelių mokesčių – norime skatinti žmones pagalvoti, užuot tiesiog priimant viską kaip yra”, - teigė jis.
