Užsienio žiniasklaida lapkritį ūžė, kai „Daimler“ korporacija, tarp kurios produktų žinomiausi – „Mercedes Benz“ automobiliai, atleido vieną savo vykdomųjų direktorių, kai jis ne darbo metu Pekine susistumdė ir apsižodžiavo su Kinijos piliečiu dėl vietos stovėjimo aikštelėje. Šis atvejis dar kartą parodė, kokia svarbi šiais laikais verslui jo reputacija ir kaip jos negalima pamiršti net ir už darbovietės ribų.

Pavardę pamirš, bet organizacijos ne

„Žmonės pamiršta pavardes, bet visada prisimena organizacijos pavadinimą. Todėl ir organizacijos, kurios saugo ir rūpinasi savo reputacija, turi kelti aukštus etikos reikalavimus savo darbuotojams, ypač jei jie užima vadovaujančias pareigas”, – pastebi Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos (LRVS) tarybos narys Germanas Kavalskis, atkreipdamas dėmesį, kad minėtu atveju nebuvo svarbu net tai, kad vadovas nevilkėjo jokių „Daimler” korporacijos skiriamųjų ženklų, pakako vien fakto, kad jis buvo jos atstovas.

„Yra viena auksinė taisyklė, kuri galioja šiuolaikiniame versle. Jei esi stambios organizacijos vienas iš atsakingų asmenų, jei užimi vadovaujančias pareigas, jei esi pakankamai matomas ir žinomas, turi nuolatos save kontroliuoti ir sekti kaip tu bendrauji, kaip atrodai viešoje erdvėje. Tavo elgesys atsiliepia ir tavo atstovaujamos organizacijos reputacijai: todėl darbo ir nedarbo metu tu negali elgtis kaip tau patinka, pasakyti, kad tai tavo laisvas laikas, ir negalvoti, kaip atsilieps tavo veiksmai”, – sako G. Kavalskis.

Agentūros „OMConsulting” vadovė Orijana Mašalė antrina, kad įmonių vadovų reputacija neabejotinai glaudžiai susijusi su jų vadovaujamų įmonių reputacija. „Tai ypač svarbu mažam ir vidutiniam verslui, nes dažniausiai savininko ar vadovo vardas siejamas su pačia įmone. Todėl greta rūpinosi įmonės vardu jos vadovas turi atidžiai sverti kiekvieną savo poelgį ar pasisakymą. Man yra įstrigę vieno vadinamo prieštaringos reputacijos verslininko žodžiai, jog dėl to, kad verslo partneriai nenorėjo jo matyti tarp akcininkų, jis savo akcijas pardavė kelis kartus brangiau. Tačiau kyla klausimas – o kiek kartų daugiau jis būtų uždirbęs, jei būtų likęs akcininku?.. Listinguojamos įmonės gali labai greitai pamatyti, ko vertas jų vadovo vardas. Pasaulyje įprasta, kad akcijų kaina kyla ar krenta atėjus ar pasitraukus tam tikriems žmonėms. Baltijos šalių biržose mes turime per mažai listinguojamų įmonių ir jų vadovų kaita yra nedidelė, tačiau štai prieš keletą savaičių Estijos finansų grupei „LHV Group“ pranešus apie vadovo pasikeitimą, grupės akcijų kaina krito keliais procentais”, – pasakoja ji.


Ilgalaikei sėkmei reikia gero vardo

O. Mašalė sako, kad verslui rūpintis gera reputacija reikia dėl keturių esminių dalykų: gera reputacija padeda parduoti ir padeda parduoti brangiau, gera reputacija padeda pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus, ji suteikia galimybes dirbti su gerais partneriais, galų gale, gera reputacija padeda blogais laikais. „Lietuvoje pamažu praeina alkis greitiems pinigams ir verslas pradeda suvokti, kad ilgalaikei sėkmei reikia gero vardo. Pastebiu tendenciją, kad net tie, kurie iš esmės tik eksportavo ir nesirūpino savo reputacijos kūrimu Lietuvoje, pradeda apie tai galvoti: tolimesniam augimui reikia itin gerų darbuotojų, o tokie žmonės mieliau renkasi dirbti žinomose ir gero vardo įmonėse”, – sako ji.

Verslo reputacija: kodėl vadovai turi prisiimti asmeninę atsakomybę
© Ingos Juodytės nuotr.

„Stebėdama geros reputacijos įmones matau, kad jos remiasi keliais esminiais dalykais: yra vidinė dora arba, kitaip tariant, stiprus vertybinis pamatas, kuriami kokybiški produktai ar paslaugos, rodomas dėmesys visoms svarbiausioms interesų grupėms, veikla yra skaidri, vieši įmonės atstovai geba bendrauti. Sukurti gerą reputaciją trunka gausybę metų nuoseklaus darbo, tam neužtenka vienkartinių parodomųjų akcijų. Čia galima perfrazuoti „Thermo Fisher Scientific Baltic“ generalinį direktorių Algimantą Markauską, kad greita sėkmė versle ateina geriausiu atveju po 15 metų sunkaus darbo”, – pasakoja O. Mašalė.

„Kita vertus, pastebėtina, kad reputacija yra tai, kaip mus suvokia kiti, todėl reputacija gali būti prieštaringa – vieni įmonę gali vertinti kaip turinčią puikią reputaciją, kiti tuo tarpu gali pasisakyti priešingai, nes viskas priklauso nuo vertinančio vertybių, požiūrio, turėto santykio su įmone”, – priduria ji.

Reputacija kuriama iš lėto

Pasak G. Kavalskio, kadangi reputacija neįgaunama čia ir dabar, į ją reikia daug investuoti, jai reikia laiko, investicijų ir, žinoma, pripažinimo. „Reputacija kuriama žingsnis po žingsnio, darant nemažai klaidų, tačiau iš jų pasimokant ir toliau formuojant, kol rinkoje ar tam tikroje aplinkoje susiformuoja taip trokštamas įvaizdis. Žinoma, yra norinčių ją gauti čia ir dabar, tiesiog spragtelėjus pirštais ar susimokant, kad kažkas sukurtų teigiamą įvaizdį ir suformuotų reikiamą reputaciją. Tačiau daug lengviau ją prarasti ir nesvarbu ar kalbame apie organizaciją, ar asmenį”, – pastebi jis.

Verslo reputacija: kodėl vadovai turi prisiimti asmeninę atsakomybę
© Asmeninio albumo nuotr.

Jis taip pat prisimena garsų JAV verslininko ir investuotojo Warren Buffett posakį, kad „reputacijai sukurti prireikia 20 metų ir tik 5 minučių jai sugriauti“. Savo ruožtu G. Kavalskis priduria, kad reputacija yra bene svarbiausia įvaizdžio dalis, savotiškas šventasis gralis ir labiausiai trokštamas atributas. „Nėra reputacijos – nėra tavęs. Be reputacijos nebus nei sėkmingo verslo, nei naujų partnerių, nei pažinčių, nei klientų. Teigiama reputacija yra bet kurios institucijos ar verslo organizacijos kertinis įvaizdžio akmuo”, – įsitikinęs komunikacijos ekspertas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją