Skandalas dėl kalafiorų kainų kai kuriuos verslininkus įkvėpė idėjoms, kaip prisivilioti daugiau klientų. Tačiau ryšių su visuomene specialistai pastebėjo, kad verslininkai labai pasyviai pasinaudojo šio skandalo teikiamomis galimybėmis.

Atsakas Mokesčių inspekcijai

Socialiniame tinkle „Facebook“ plačiai pasklido nuotrauka, kurioje kavinė „Klaipėdos senamiestis“, veikianti ir uostamiestyje, ir Vilniuje, paskelbė, jog kalafioras kainuoja 3,49 euro, o vienas populiariausių kavinės patiekalų – „Senamiesčio piršteliai“ – 3,5 euro.

„Didelių klientų srautų šiuo skelbimu net neketinome pritraukti. Jo paskirtis buvo kiek kita. Neseniai mus kratė Mokesčių inspekcija, kabinėjosi, kad išaugo mūsų pajamos. O priežastis labai aiški – pajamos išaugo, nes pabrango patiekalai. Pripažįstame, kad pakėlėme kainas, nes kitaip nebeįmanoma išgyventi. Nežinau, iš kur Statistikos departamentas ima duomenis, kad Lietuvoje niekas nebrango, tačiau mes brangiau perkame ir miltus, ir kiaušinius, ir kitas žaliavas“, – aiškino bendrovės, valdančios kavines „Klaipėdos senamiestis“, direktorius Silverijus Grikšas.

Todėl, jo teigimu, tokiu skelbimu, kuriame nurodoma, kad kalafioras kainuoja 3,49 euro, o jau pagamintas patiekalas, į kurio kainą įskaičiuotos ne tik išlaidos žaliavoms, bet ir atlyginimai, kitos sąnaudos, – 3,5 euro, norėta prisidėti prie visuomenėje kilusio sujudimo dėl maisto produktų kainų.

Norėjo išryškinti akibrokštą

„Tas skelbimas yra ir reklama, ir savotiškas protestas, priminimas visuomenei, kad tikrai reikia daryti valdžiai spaudimą, nes maisto produktų kainos nerealiai išaugo. Juk yra akivaizdus akibrokštas, kad pagamintas patiekalas kavinėje kainuoja tiek pat, kiek kilogramas kalafiorų prekybos centre. Tai ir norėjome išryškinti“, – teigė S. Grikšas.

Jis pripažino, kad kavinėse vėl reikėtų pakelti patiekalų kainas, nes jau nebeįmanoma išsilaikyti. „Tačiau kainas kelti bijome, nes puikiai suprantame, kad nupjautume šaką, ant kurios patys sėdime. Kita vertus, kitos išeities nėra, kai taip viskas brangsta, o klientų nedaugėja, nes emigracijos mastai yra labai grėsmingi. Prisipažinsiu, kad bijome kelti kainas, nes bijome prarasti ir dabartinius klientus. Mielai parduočiau visą verslą už savikainą ir dar net nuolaidą padaryčiau, jei tik atsirastų pirkėjas, nes dirbti yra vis sudėtingiau“, – kalbėjo S. Grikšas.

Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje kilo vadinamasis kalafiorų skandalas. Jis, anot pašnekovo, gal bent šiek tiek atkreips valdžios dėmesį, kad situacija tampa nebevaldoma.

Pasigedo aktyvumo

Ryšių su visuomene specialistas, bendrovės „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas džiaugėsi verslininkais, kurie sugebėjo išnaudoti kalafiorų skandalą, tačiau apgailestavo, kad tokių atvejų yra tik pavieniai.

„Pastarosiomis dienomis labai atidžiai stebėjau socialinę mediją, nes tikrai buvo įdomu, kaip smulkieji verslininkai sugebės pasinaudoti kalafiorų skandalu. Visiškai logiška, kad jie taip elgtųsi. Vieni pirmųjų tai padarė automobilius numojantys „CityBee“. Jie paskelbė, kad kalafioras kainuoja 3,49 euro, o viena valanda išsinuomoti automobilį – 5,9 euro. Vilniuje, ant vienos kavinės durų, taip pat mačiau skelbimą, kad „pas mus kalafiorai pigesni“. Tačiau tikrai pasigedau reakcijos iš kitų smulkiųjų verslininkų – kavinių, ūkininkų. Maniau, kad jie labiau išnaudos kilusį ažiotažą, ypač, kad ir simbolis yra – kalafioras, kurio kainą, pavyzdžiui, nesunku palyginti su dienos pietų kaina“, – dėstė A. Katauskas.

Jo teigimu, reaguoti į tokius skandalus ir panaudoti juo savo naudai reikia labai operatyviai. „Tai yra 4-5 dienos, nes paskui tema išsikvepia. Jau ir dabar socialinėje medijoje galima rasti pareiškimų, kad jau užtenka kalbėti apie tuos kalafiorius. Nors skandalas dar nesibaigė, juk sudaromos darbo grupės peržiūrėti maisto produktų kainas. Socialinėje medijoje labai svarbu laiku pataikyti iškelti savo idėją, nes jei bus per vėlai, atrodys kvailai“, – tikino A. Katauskas.

Jo žodžiais, smulkiųjų verslininkų reakciją į kalafiorų kainas ir skandalo panaudojimas savo tikslams, vargu, ar sugeneravo didesnius klientų srautus.

„Tačiau tai rodo prekės ženklo charakterį, kad verslininkai turi savo nuomonę, kad jie yra gyvi, išsiskiria iš minios. Tai labiau įvaizdžio reikalas, o ne pritraukti klientus. Tik pasikartosiu, jog gaila, kad labai mažai smulkiųjų verslininkų sureagavo į tą kalafiorų skandalą, tikrai tikėjausi didesnio ir įdomesnio srauto“, – pripažino A. Katauskas.

www.DELFI.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją