„Yra nustatyta, kad maisto keliamas garsas yra labai svarbus: traškus ir girgždantis šviežio obuolio kąsnis ar saldaus arbūzo gurgždėjimas burnoje sustiprina jų skonį“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros doktorantas Darius Černauskas. Kartu su mokslininkų grupe jaunasis tyrėjas dalyvauja kuriant metodiką, kuri leistų nuspėti vartotojų ketinimus pagal veido emocijas. Kitaip tariant – jei šypsausi, vadinasi – pirksiu. O gal atvirkščiai?

„Esame vieni iš pirmųjų pasaulyje, kurie pradėjome taikyti veido emocijų nuskaitymo technologiją „Face Reader“ maisto mokslo ir technologijos srityje“, – teigia D. Černauskas.

Tyrime naudojama elektroninė technologija leidžia atpažinti šešias pagrindinių emocijų veido išraiškas: pyktį, liūdesį, baimę, džiaugsmą, nustebimą ir pasibjaurėjimą bei dvi papildomas išraiškas – neutralią ir paniekinamą. Pasak D. Černausko, tokia technologija vertinant produktus, gaunamas daug objektyvesnis vartotojo atsakas – veido emocijų tokiose situacijose žmonės nekontroliuoja.

Beje, ypač „išsiduoda“ moterys – jų reiškiamos emocijos, vertinant maisto produktus, buvo intensyvesnės nei vyrų.

„Tikriausiai nereikėtų tuo stebėtis – tyrimai rodo, kad vidutinė moteris kasdien šypsosi 62, o vidutinis vyras – vos 8 kartus“, – komentuoja D. Černauskas.

Kai maistas atrodo neskanus, silpnėja imunitetas

Pasak jaunojo mokslininko, prieš ragaudami maistą pirmiausia žmonės atkreipia dėmesį į išvaizdą ir kvapą – psichologiškai vartotojui nepriimtinas bus net ir pats skaniausias produktas, jeigu jis kvepia ar atrodo nemaloniai.

„Ne veltui sakoma, kad kvapas – intensyviausia atminties forma. Tai, ką smegenys suvokia kaip skonį, iš tikro yra maisto skonio, lietimosi ir kvapo derinys, sudarantis vieną bendrą pojūtį“, – pasakoja D. Černauskas.

Pasak jo, svarbus ir kiekvieno individualus gebėjimas mėgautis maistu. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad daugelis depresija sergančių žmonių skundžiasi atbukusiu skonio jutimu, kurį, manoma, sukelia cheminių medžiagų disbalansas smegenyse. Pasirodo, kad visiems žinoma tiesa, jog, kai nėra nuotaikos visas maistas atrodo prėskas, gali skambėti ir atvirkščiai: kai maistas atrodo prėskas, prapuola ne tik nuotaika, bet ir sveikata.

„Sutrikus skonio jutimui dingsta malonumas valgyti, blogėja nuotaika, silpnėja imunitetas. Dėl to žmogus natūraliai pradeda vartoti daugiau cukraus ir druskos turinčius produktus, o tai pavojinga sergant cukralige, inkstų ligomis, hipertonija“, – įžvalgų apie kūno ir psichologinės būklės ryšį pateikia D. Černauskas.

Cukrus – legalus narkotikas

Tyrimą, kuriame buvo vertinamos vartotojų emocinės reakcijos į maisto produktus, atlikę tyrėjai pastebėjo, kad daugiausiai gerų emocijų sukelia saldus maistas.

„Vartotojams priimtiniausi saldūs maisto produktai, o šį skonį nulemia cukrus, dar vadinamas baltąja mirtimi. Skamba neįtikėtinai, tačiau šiandien jau patvirtinta, kad rafinuotas baltasis cukrus žmones veikia kaip malonumą sukeliantis narkotikas“, – sako D. Černauskas.

Ir paaiškina, kad suvalgius kažką saldaus, kasa pagamina daugiau hormono insulino, kuris padeda aminorūgščiai triptofanui iš kraujo patekti į smegenis. Smegenų ląstelėse ši medžiaga verčiama vadinamuoju laimės hormonu – serotoninu. Jis kelia nuotaiką, tačiau per dideli serotonino kiekiai organizme gali pakenkti endokrininei sistemai ir didina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.

Pamėgti sveiką maistą galima išmokti

Pasak jaunojo KTU tyrėjo D. Černausko, jei žmogus yra įpratęs valgyti skonio stiprikliais ir kitais priedais praturtintą maistą, slopsta jo skonio receptoriai. Kuo toliau, labiau organizmas reikalauja intensyvesnių skonių, todėl, paragavus natūralaus maisto, jis gali pasirodyti mažiau skanus. Tačiau, pasak jo, sveikai valgyti galima išmokti.

„Su laiku, valgant sveikus ir natūralius maisto produktus be sintetinių priedų, skonio receptoriai atsistato ir maisto skonis atrodo kitoks – turtingesnis, jaučiami įvairūs jo poskoniai“, – sako maisto technologas.

Beje, argentiniečių mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog egzistuoja ryšys tarp valgymo malonumo ir kūno masės indekso (KMI). Pasirodė, kad žmonės, kurie turi aukštesnį kūno masės indeksą, stipriau reaguoja į kartų skonį – jiems jis nemalonesnis, nei turintiems žemesnį kūno masės indeksą, t. y. mažiau linkusiems į nutukimą. Mokslininkai kelia hipotezę, kad tuo galima paaiškinti skirtingus liesų ir apkūnių žmonių mitybos įpročius.

Saldumynai – džiugina, duona kasdieninė – liūdina

Veido emocijų nustatymo ir panaudojimo maisto vertinimui metodiką KTU maisto mokslo ir technologijos srities tyrėjai kuria kartu su kitų sričių mokslininkais, bendradarbiaudami su verslu. Vertinant maisto produktus ragaujami vienos rūšies gaminiai, besiskiriantys, pavyzdžiui, priedų rūšimi ar jų kiekiu: galimos skirtingos duonos raugo rūšys, avižų, miežių, grikių priedai, skirtingi citrinos rūgšties ir cukraus kiekiai. Veido emocijų atpažinimo technologija leidžia nustatyti vartotojų reakcijas ir į skirtingas apynių rūšis aluje ar skirtingas džemo gaminimo technologijas.

„Intensyviausias emocijas sukelia duonos ir konditerijos gaminiai. Cukrinės konditerijos gaminiai sukelia intensyvesnes teigiamas, duonos – neigiamas emocijas“, – sako D. Černauskas.

Šokoladas? Pirksiu!

KTU tyrėjai nustatė, kad veido išraiškos „laimingas“ didelis intensyvumas yra susijęs su vartotojo palankiu vertinimu ir palankiais ketinimais produkto atžvilgiu (t. y. – „greičiausiai pirksiu“). Kai veido išraiška „liūdnas“ pasireiškė kartu su „piktas“ tai buvo galima sieti su nepalankiu požiūriu ir neigiamais ketinimais. Kitaip tariant – jei, paragavus produkto, žmogaus veide atsiranda palaiminga šypsena, tikėtina, kad jis taps pirkėju. Tiesa, šiuo kriterijumi gali vadovautis ne visi gamintojai.

„Nustatėme, kad jei požiūris į kepinius yra išreiškiamas „neutralia“ veido išraiška, vartotojo ketinimai tokio produkto atžvilgiu yra neigiami, išskyrus, kai kalbame apie šokoladą – vyraujant veido išraiškai „neutrali“ daugumos vartotojų požiūris į šokoladą buvo palankus, o elgsenos ketinimai – teigiami“, – pasakoja D. Černauskas.

Ne viename tarpdisciplininiame projekte kartu su KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros tyrėjais dalyvaujantis doktorantas teigia, jog skirtingų sričių mokslininkų ir verslo atstovų bendradarbiavimas skatina kūrybiškumą, leidžia taupyti išteklius ir atveria skirtingas požiūrio į tą pačią problemą perspektyvas.

Visus, norinčius iš arčiau susipažinti su veido emocijų nustatymo ir jų panaudojimo vartotojo elgsenos prognozavimui metodika, mokslininkų komanda kviečia į Mokslo festivalio paskaitą, įvyksiančią rugsėjo 9 d. 13 val. KTU Cheminės technologijos fakulteto 204 auditorijoje (Radvilėnų pl. 19, B korpusas, Kaunas). Daugiau informacijos: www.mokslofestivalis.eu/

M360

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus