Tačiau viena yra uždrausti, o kas kita ‒ realiai įgyvendinti. Ekspertai vardija aibę klausimų, kurie iškiltų įsigalėjus tokiam draudimui, ir spėja, kad viskas galiausiai baigtųsi kaip su draudžiama internetinių lošimų reklama, kurią norintieji lengvai apeina.
Remiasi pavyzdžiu, kuris neveikia
Komiteto palaimintuose pakeitimuose numatyta, kad užduotis užtikrinti efektyvų alkoholio reklamos draudimo įgyvendinimą bus patikėta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (NTAKD) Jei jie internete pamatys Lietuvos rinkai skirtą alkoholio reklamą, galės kreiptis ir reikalauti ją išimti, blokuoti puslapius ar skirti finansinę baudą – priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Kaip pavyzdys vykdant tokią veiklą buvo pateikta Lošimų priežiūros tarnyba (LPT), kurios viena iš funkcijų – rūpintis, kad internete nebūtų rodoma Lietuvoje griežtai ribojama lošimų internete reklama.
Tačiau kaip šių metų balandį rašė M360, LPT iškyla didelių keblumų įgyvendinant šią užduotį: verslininkai tiesiog perregistruoja verslą į užsienį, užblokavus vienus puslapius tuoj pat vietoj jų kuria naujų, o pagauti pažeidėjus tampa praktiškai neįmanoma.
„Didžiausias rūpestis yra sukontroliuoti, kas rodo reklamą. Kaip tai padaryti, jei, pavyzdžiui, kokia nors „TV3“ grupė savo portalus yra užregistravusi ne Lietuvoje? Internetą lietuviški vartotojai pasiekia per lietuviškus paslaugų tiekėjus.
Tad paprastai, jei kalbame apie blokavimą, yra daroma taip: laba diena, mielas portale „X“, matėme, pas jus sukasi alkoholio reklama; kadangi jūsų portalas yra dedikuotas informacijos sklaidai Lietuvoje arba Lietuvos interneto vartotojams, prašome reklamą išimti.
Jei portalas „X“ to nepadaro, ateina teismo nurodymas, ir jau tuomet įgaliojimus turinti institucija siunčia visiems interneto paslaugų teikėjams nurodymą: mielieji, nuo rytojaus prašome blokuoti prieigą prie tokios interneto svetainės. Tokios priemonės numatytos azartinių lošimų įstatyme ir, žiūrint iš techninės pusės, čia jos bus analogiškos“, ‒ aiškina informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.
Su lošimų reklamos kontrole internete susijusi praktika rodo, kad tokių įrankių suvaldyti situacijai nepakanka, tačiau NTAKD direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian tiki, kad jų įstaigai seksis geriau nei LPT.
„Kalbant apie reklamos draudimą internetinėje erdvėje, gali būti, kad mes būsime pionieriai, o ne LPT. Jų visai kitokia specifika – kovoja su visais lošti skirtais puslapiais, o mes savo gamintojus pažįstame, galime labai lengvai identifikuoti reklamos užsakovus“, ‒ teigia ji.
G. Belian aiškina: jei pastebėjus reklamą nepavyks geranoriškai susitarti dėl jos pašalinimo, prekės ženklų atstovams bus taikomos baudos.
„Yra numatytos gana nemažos ekonominės sankcijos: pirmą kartą – nuo 2896 eurų iki beveik 14,5 tūkst. eurų, tad tai veiks labiau kaip įspėjamasis prevencinis būdas“, ‒ sako ji.
Kas draudžiama lietuviams, leidžiama tarptautiniams žaidėjams
Tačiau net jei NTAKD tikrai pavyks užkirsti kelią visai alkoholio reklamai lietuviškuose portaluose, kaip bus su tarptautiniais gigantais, tokiais kaip „Facebook“ ar „Youtube“?
Čia vis dar yra gerokai daugiau klausimų nei atsakymų. G. Belian užtikrina, kad feisbuko Lietuvoje niekas tikrai neužblokuos, bet štai, jei pamatys ten alkoholį reklamuojant jo gamintojus ar pardavėjus, Lietuvos verslininkams galios tos pačios sankcijos kaip už bet kur kitur internete rodomą reklamą.
„Feisbuko tikrai nesiruošiame uždrausti, bet, be abejonės, bus atkreiptas dėmesys į gamintojų ar pardavėjų paskyras, kaip ten komunikuojama su potencialiais klientais“, – sako G. Belian. Pasak jos, tai nereiškia, kad alkoholio gamintojai ar prekybininkai negalės turėti paskyrų feisbuke: jie laisvai ten galės skelbti, pavyzdžiui, savo pelno ir nuostolių ataskaitas ar informaciją apie akcininkų susirinkimus, posėdžius.
Feisbukas pats turi griežtas alkoholio reklamos taisykles, nurodančias, kokia reklama ir kam gali būti rodoma. Norint tai sužiūrėti griežčiau, nei naudojantis paties „Facebook“ filtrais, reikėtų imtis dar griežtesnių draudimų. „Esu matęs, kaip blokuojamas „Google“, „Facebook“, „Linkedin“, tačiau mes šnekame apie Kiniją, kai kurias Islamo valstybes, apie Rusiją, Kazachstaną, kai kurias Afrikos valstybes. Bet aš nenoriu gyventi tokioje šaly“, ‒ sako M. Pareščius.
Kalbėdama apie „YouTube“ G. Belian pripažįsta, kad ten situacija – sunkiai suvaldoma, bet, jei alkoholio reklama, nukreipta į Lietuvos rinką, bus parodyta, vėlgi grės sankcijos. O nukreipta į Lietuvos rinką, kitaip tariant, Lietuvos gamintojų ar pardavėjų, nes užsienio juridinių vienetų NTAKD galios nesieks.
Kaip ir daugybės tarptautinių portalų, kuriuose reklamos niekas neuždraudė.
G. Belian čia didelės problemos neįžvelgia, nes, jos nuomone, ten alkoholio reklamą gali pamatyti tik tie, kurie specialiai jos ieško.
„Aišku, jei aš išmokčiau, tarkim, kinų kalbą, rasčiau kokios nors reklamos, visame pasaulyje nėra unifikuotų taisyklių, bet mes kalbame apie reklamą, nukreiptą būtent Lietuvos rinkai“, – pabrėžia ji.
Kinų kalbą mokančių Lietuvoje nėra daug, tačiau anglų kalba skaito ne toks jau retas, tad reklamą, parodytą užsienio tinklapiuose, jie visgi gali pamatyti. Tik pajamų už ją gaus ne Lietuvos verslininkai, o užsienio gamintojai ir pardavėjai įgaus pranašumą prieš vietinius. G. Belian ir čia problemos neįžvelgia.
„Lietuvoje verslininkai dažniausiai parduoda užsienio produkciją. Bet jei koks „Absolut“ paskelbs reklamą kokiame „Dailynews“ ar rusiškame portale, tada reikės ieškoti ir aiškintis, ar tai buvo padaryta tyčia ir ar tai skirta Lietuvos rinkai“, – svarsto G. Belian.
G. Belian stebisi, kodėl lietuviai, vos pradėjus diskutuoti apie kokį nors draudimą, iškart pradeda galvoti apie būdus jį apeiti.
„Šiuo atveju labai tinka analogija su tabako gaminiais, kurių reklama uždrausta nuo 1996 m. Nepasitaikė atvejų, kad tabako reklama būtų iš užsienio skleidžiama į Lietuvą“, – sako ji. Tačiau tai labai neturėtų stebinti, nes tabako reklama kur kas griežčiau ribojama tarptautiniu lygiu, tad daugelyje užsienio šalių ją rodyti taip pat uždrausta.
Kaštų neįsivertino
Tad kiek naujų darbuotojų reikės priimti NTAKD, kad jie spėtų stebėti, kas vyksta lietuviškuose tinklapiuose, feisbuke, „Youtube“, „Google“, apskritai visame internete ir išsiaiškintų, kada reklama buvo tyčia parodyta Lietuvos rinkai, o kada visgi ne?
G. Belian sako, kad to kol kas dar nebuvo svarstyta, nes dar nėra galutinio sprendimo.
O šis klausimas turėtų būti vienas iš esminių, sprendžiant, ar pataisas bus įmanoma įgyvendinti. „Aš matau, kaip tai daroma Rusijoje, kur milžiniškos pinigų sumos pasitelkiamos tam, kad informacija būtų filtruojama. Tebūnie, nors tai nėra logiška, bet galime tai daryti. Tik kas mokės? Valstybė mokės? Norint tikrai sukontroliuoti visas tokias reklamas, reikia organizuoti globalų sekimą, stebėti, kur vartotojas ką atidaro, gal rašo per kokią pokalbių programėlę mažamečiam vaikui, kad išnešk alaus butelius, o pagal raktažodį „alus“ jau bus blokuojama. Techniškai įmanoma, tik kad brangu, ir reikia įvertinti, kiek kainuoja tokia inspekcija“, – sako M. Pareščius.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Saulius Šukaitis ironizuoja, kad norint įgyvendinti užmojus teks kontroliuoti visą pasaulį.
„Visiškai natūralu ir paprasta, kad mes turime globalių internetinės reklamos tiekėjų, kurių yra visame pasaulyje, taip pat ir pas mus, Lietuvoje, ir turime ten platinamą kitų valstybių gamintojų reklamą, kuri matoma, nes tiesiog ten yra.
Čia galima įžvelgti niuansą: jei mūsų valdžia su kontroliuojančiomis institucijomis ima kontroliuoti visą pasaulį, labai didelis klausimas, kaip tai pavyks, ir, galiausiai, kiek tai kainuos. Apskritai tiesiog einama į teritorijas, kurių nesuprantama ir nemokama valdyti“, – nusivylimo neslepia jis.
„Lietuva pagal alkoholio kontrolės priemones tampa radikaliausia šalimi. Galbūt pasaulinis radikalizmo sustiprėjimo kontekstas įkvepia dabartinius įstatymų leidėjus? Situacija gana paradoksali, valdantieji taip beatodairiškai vaikosi populizmo ir kuria baubus – „alkoholio gamintojus, kurie, pasitelkę reklamą vaikosi pelno girdydami vargšus Lietuvos piliečius“, kad nepajuto, kaip lazdą jau galutinai perlenkė“, – sako S. Šukaitis.
