Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) duomenimis, daugiau nei 10 proc. televizijos programų platinimo rinkos Lietuvoje šiuo metu užima nelegalūs, valstybės nereguliuojami ir nuo jos įtakos nepriklausantys paslaugų tiekėjai. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad vystantis technologijoms per pastaruosius porą metų ši dalis išaugo dvigubai, o jau artimiausiu metu apie penktadalis televizijų programų ir kito audiovizualinio turinio platinimo rinkos gali atsidurti „pilkoje zonoje“.

Prognozuojama, kad dėl nelegalių paslaugų teikėjų, mokamos televizijos programų sektorius Lietuvoje 2020 m. neteks dar apie 20 proc. pajamų, o valstybės biudžetui tai kasmet kainuos daugiau nei 6 milijonus eurų. Dar iki milijono eurų per metus praras autoriai ir gretutinių teisių turėtojai.

Apeiti įstatymus padeda technologijos

„Televizijos programų ir audiovizualinio turinio platinimo paslaugų reguliavimas Lietuvoje nespėja su rinka. Tačiau jei anksčiau įstatymai nuo technologinių galimybių ir rinkos tendencijų atsilikdavo metais ar dviem, tai dabar šis atotrūkis sparčiai auga ir greitai gali būti skaičiuojamas jau penkmečiais“, - šiandien Vilniuje įvykusioje spaudos konferencijoje sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė.

Kabelinės televizijos paslaugas teikiančias įmones vienijanti asociacija pabrėžia, kad kovojant su nelegalaus turinio platinimu, neturėtų būti daroma jokių išimčių, priklausomų nuo naudojamų technologijų.

„Kuo bevažiuotų eismo dalyvis – lengvuoju automobiliu, sunkvežimiu ar motoroleriu, jis privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir sustoti prie raudonai šviečiančio šviesoforo. Ta pati „raudonos šviesos“ taisyklė turi galioti ir kalbant apie nelegalaus turinio platinimą. Tuo tarpu dabar susidaro įspūdis, kad atsakingos institucijos bijo būti apkaltintos „interneto cenzūra“, todėl stengiasi laikytis toliau nuo problemų sprendimo“, - sakė LKTA prezidentė V. Žukienė.

Informacijos kontrabanda plečiasi

„Nelegalūs TV programų ir kitokio audiovizualinio turinio platintojai internetu iš esmės yra kontrabandininkai, tik vietoj upe plukdomų cigarečių į Lietuvą jie parplukdo ir parduoda informaciją“, - sakė V. Žukienė.

Ji pastebi, kad, kaip ir kontrabandos atveju, klestėti nelegalių paslaugų teikėjams padeda visuomenės nuostatos – LKTA užsakymu 2015 m. TNS atliktas tyrimas parodė, kad apie 20 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja nelegalios televizijos tiekėjus.

„Bendras nelegalaus turinio teikimo paslaugų srautas yra dar didesnis nei nelegalus televizijos kanalų platinimas. Mūsų skaičiavimu tokios platformos kaip „Linkomanija“ ir „Filmai.in“ jau praėjusiais metais generavo iki 100 000 eurų pajamų per mėnesį“, - skaičiuoja LKTA prezidentė.
LKTA atkreipia dėmesį, kad būtent vangi valstybės institucijų pozicija leido suklestėti nelegalių paslaugų teikėjams.

„Valstybė kelia reikalavimus retransliuotojams ir TV programų bei kito audiovizualinio turinio platintojams internetu, tačiau jų realiai laikosi tik legaliai veikiantys ūkio subjektai – didžiąja dalimi tai „istoriniai“ Lietuvoje registruoti retransliuotojai, teikiantys paslaugas nuosavais elektroninių ryšių tinklais. Tokiu būdu paslaugos teikimo kaštai legaliai veikiančioms įmonėms auga, o jų abonentų skaičius per pastaruosius trejus metus ne tik, kad nedidėja, bet netgi po kelis procentus kasmet mažėja. Tuo tarpu televizijos kontrabandininkai, neturėdami kaštų susijusių su autorių ir gretutinėmis teisėmis, tad galėdami pasiūlyti pigesnį produktą, klesti ir auga“, - pastebi V.Žukienė.

LKTA prezidentė skaičiuoja, kad vien mokesčiai autoriams, atlikėjams, fonogramų gamintojams bei transliuotojams legaliai teikiančių televizijos retransliavimo paslaugas bendrovių sąnaudose sudaro nuo 30 iki 40 proc. Tuo tarpu nelegalių paslaugų teikėjai nemoka metinio licencijų mokesčio bei mokesčių Lietuvos reguliuojančių institucijų finansavimui. Tikėtina, kad nelegalių paslaugų teikėjai taip pat nemoka ir pridėtinės vertės mokesčio.

„Kol nelegalių paslaugų teikėjų buvo nedaug, o technologijos dar neleido dideliu mastu naudotis jų paslaugomis, valstybei tai, matyt, neatrodė vertas dėmesio objektas, kaip ir bobutės su kontrabandinėmis cigaretėmis turguje. Tačiau tai nėra bobutės, o dažnu atveju „mandagūs vyrukai“, kurie sugeba kurti naujus verslo modelius, panaudodami tam naujausius technologinius sprendimus, turi įsirengę rimtas studijas, subtitruoja ar net įgarsina lietuviškai programas, taip pritaikydami paslaugą Lietuvos rinkai“, - sako LKTA vadovė.

Kabelinių televizijų asociacija pabrėžia, kad nelegalūs televizijos programų platintojai internetu ne tik apvagia valstybę, bet ir kuria nekontroliuojamą erdvę nekliudomam dezinformacijos ir kitos draudžiamos platinti informacijos skleidimui.

„Ši spraga kas kelerius metus dvigubėja. Tuo metu, kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl neteisėtos informacijos ir dezinformacijos skleidimo laikinai stabdo vienos ar kitos TV programos retransliavimą Lietuvos gyventojams, vartotojai kuo ramiausiai jas žiūri visiems prieinamose interneto platformose, kurių kiekis nuolat auga. Dalies jų pavadinimai rodo ir kilmės šalį, ir požiūrį į europietišką demokratiją – www.internetine.tv.narod.ru ar www.tv.nafig.eu“, - pastebi LKTA prezidentė V. Žukienė.

Ji pabrėžia, kad tokių tinklalapių siūlomų paslaugų kainos, kaip taisyklė, yra mažesnės nei tradicinių mokamos televizijos paslaugų teikėjų, o atskirais atvejais šios paslaugos teikiamos ir nemokamai , nes renkami mokesčiai ne iš žiūrovų, bet už talpinamą reklamą arba gaunami kitais būdais.
„Mes galime tik spėlioti iš kokių šaltinių ar šaltinio finansuojama ši veikla, padedanti Lietuvos teritorijoje platinti net ir ribojamus kaimyninės valstybės TV kanalus. Bet atspėti, manau, nėra labai sunku“, - sako V. Žukienė.

Apie situaciją televizijos retransliavimo rinkoje LKTA nariai bei Seimo, Vyriausybės ir kabelinių televizijų veiklą reguliuojančių institucijų atstovai diskutuos birželio 7-8 d. viešbutyje „Crowne Plazza Vilnius“ vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Elektroninių ryšių tinklais teikiamų paslaugų konvergencija ir reguliavimas“.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją