Produkto pakuotė vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų, žengiant į prekybos centrų lentynas ir tikintis gerų pardavimų, todėl jai kurti kompanijos įprastai renkasi dizaino agentūras, žinomus menininkus ar gerą vardą turinčius laisvai samdomus specialistus. Visgi, yra ir dar viena galimybė – bendradarbiavimas su studentais, kurie neturi turtingo darbų portfolio, o kartais net patirties, tačiau juos į priekį veda entuziazmas ir noras darbo rezultatus išvysti prekyboje.

Norėjo dirbti su galutiniu vartotoju

Prieš pusantrų metų veiklą kaip šokolado masės, kakavos glaisto ir įdaro gamintoja pradėjusi bendrovė „Choco group“ šiemet nusprendė iš B2B sektoriaus persikelti į B2C ir pasiūlyti šokolado produkciją pardavimo taškams ir galutiniam vartotojui. Kompanijos direktoriaus Vytauto Stankevičiaus teigimu, norėjosi įnešti naujų vėjų į stagnuojančią šokolado rinką ir turėti daugiau kūrybinės laisvės.

„Verslą pradėjome galvodami, kad įvairius šokolado produktus gaminsime verslui B2B sektoriuje ir būsime tik gamybinė įmonė. Tačiau prabėgus pusantrų metų pamatėme, kad pradėjo trūkti kūrybinės laisvės, esame apriboti užsakovo receptūromis, neturime galimybės prisidėti prie produkto vystymo, prekės ženklo kūrimo, pakuotės dizaino ir kitų procesų. Mums labai norėjosi pasiekti galutinį vartotoją, realizuoti sugalvotas idėjas, pasiūlyti mūsų skonį ir pateikimą, todėl nusprendėme vystyti „Choco group“ prekės ženklą“, – sako jis.

Pasak V. Stankevičiaus, iš pirmo žvilgsnio pažvelgus į prekybos centrų lentynas – jose pasirinkimas didelis, tačiau konkurentų pakuotės yra panašaus dizaino, didelių išskirtinumų nėra, todėl norėjosi neįprasto ir dėmesį patraukiančio sprendimo.

„Norime išsiskirti rinkoje, todėl nusprendėme nesirinkti tradicinio kelio ir darbo su dizaino agentūromis. Kūrybinį procesą patikėjome jauniems ir klišių bei stereotipų neapribotiems žmonėms – studentams. Žinoma, rinkdamiesi neįprastą kūrybos procesą labai rizikavome, nes studentai nėra įpareigoti sutarčių, kaip įmonės teikiančios dizaino paslaugas, tai jų pirmieji mėginimai ir garantijos, kad rezultatas bus sėkmingas rinkoje nėra. Tačiau turėjome galimybę dalyvauti procese. Kartu su studentais vykome į parodas Latvijoje ir Lenkijoje, diskutavome, ieškojome bendrų sprendimų ir mokėmės. Investavome daug laiko ir energijos kurdami šią pakuotę ir prisidėdami prie jaunų profesionalų augimo. Galutiniu rezultatu esame tikrai patenkinti. Tikimės, kad mūsų produktus priims ir pirkėjai“, kūrybos procesą pristato „Choco group“ vadovas.

Pakuotė kurta 9 mėnesius

Kompanija bendram darbui pasirinko Kauno technologijos universitetą (KTU), su kuriuo yra bendradarbiavę ir anksčiau, kuriant šokoladų receptūras, parenkant žaliavas bei vystant produktus.
Projektui vadovavusio KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekano dr. Andriaus Vilkausko teigimu, tokių projektų universitetas labai laukia ir yra atviri ir kitų kompanijų pasiūlymams bendradarbiauti.

„Mūsų studijos vis dažniau tampa grįstos project based learning (orientuotos į verslo problemų sprendimą – red. past.) modeliu, kur realias verslo problemas praktikoje sprendžia studentai. Tai abejoms pusėms naudingas procesas - verslas mažesniais kaštais išsprendžia problemą, o studentai praktikoje pritaiko teorines žinias. Verslas mums duoda platformą, darbo objektą, o universitetai verslui siūlo žinias, kompetencijas ir, kas labai svarbu, jaunus žmones, kurie nėra suvaržyti tabu, jie dar nežino, kad šito padaryti neįmanoma, todėl dažnai pateikia idėjas ir pasiekia rezultatus, kurių niekas nesitikėjo“, – pasakoja mokslininkas.

Pasak A. Vilkausko, nors toks mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra labai naudingas abejoms pusėms, tačiau yra ir nemažai iššūkių.

„Vienas iš iššūkių – laikas. Jei verslui reikia greito sprendimo, kuris turi būti pateiktas per 1-3 mėnesius, mes to padaryti greičiausiai negalėsime. Pavyzdžiui, „Choco group“ pakuotes studentai kūrė beveik 9 mėnesius. Darbui buvo sudarytos kelios grupės, apie 50 studentų, kurios turėjo skirtingas užduotis. Prasidėjus procesui dalis studentų atbyrėjo. Tai visiškai natūralu ir nėra blogai, nes lieka tik tie, kurie nori dirbti prie to konkretaus produkto. Tačiau, norint sumažinti atbyrėjusių skaičių ir taupyti laiką, reikia parinkti atitinkamus studentus. Šiuo atveju pirmoje projekto dalyje – analizėje ir segmentavime, labai sėkmingai dirbo Ekonomikos ir verslo fakulteto studentai, vadovaujami prof. Ritos Kuvykaitės, o dizaino ir koncepcijos kūrime puikiai savo talentus atskleidė medijų inžinerijos studentai, kuriems tai labai artima ir kurie galbūt geriau nei įprasti pagal mūsų šios dienos suvokimą dizaineriai gali suprasti, ko reikia gamybai, nes pirmiausiai jie yra inžinieriai.

Kitas iššūkis – drausmė. Nors ir minimaliai, tačiau studentai priartėja prie gamybinio proceso. Tada jau atsiranda užduoties atlikimo terminai, aiškus rezultato apsibrėžimas ir jo siekimas. Taip pat tokiame darbo modelyje reikia derinti ir grafikus, nes verslas negali kas kelias dienas atvykti padirbėti valandai. Reikia rengti kelių dienų darbo ciklus, sudaryti sąlygas studentams atsitraukti nuo kitų paskaitų. Kol kas tai yra procesas šalia kasdienių studijų, bet visas pasaulis juda šia linkme, todėl ir mes tikimės, kad ilgainiui tai taps nauju, bet jau standartiniu mūsų universitete studijų modeliu ir prie verslo projektų galės dirbti ne tik dėstytojai, bet ir studentai“, – viliasi KTU mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas.

Sunkiausia realizuoti idėją

„Charming chocholate“ pakuotės koncepciją sukūrusios medijų inžinerijų studentės tikina, kad idėja gimė greitai, tačiau sunkiausia buvo ją realizuoti.

„Į šokoladą žiūrėjome ne kaip į prekę, kuriai reikia įpakavimo, bet kaip į asmeninį dalyką, kuriuo mėgaujamasi tam tikromis akimirkomis ar dovanojama artimiems žmonėms. Pasirinkome veidų, portretų koncepciją, kuri leidžia šokolado pakuotę suasmeninti ir užmegzti ryšį. Šią idėją sugalvojome vieną iš pirmųjų ir iškart ja patikėjome“, sako Laura Baločkaitė.

Kolegei pritaria ir Šarūnė Baltramonaitytė, kurios teigimu, pakuotėje norėjosi atspindėti visiems atpažįstamas ir artimas žmonių emocijas.

„Esame saldumynų mėgėjos, todėl šokoladas mums siejasi su teigiamomis emocijomis, šypsena ir laime. Tai ir stengėmės atspindėti. Taip pat norėjome išlaikyti ir universalumą, todėl portretuose vaizduojami skirtingų amžiaus grupių žmones, kad visi juose atrastų panašumų į save, draugus ar pažįstamus“, - koncepciją pristato Š. Baltramonaitytė.

Anot studenčių, daugiausia pastangų pareikalavo tinkamų žmonių atsirinkimas bei pakuotės kompozicija.

„Pakuotę kūrėme nuo A iki Z. Pirminiam idėjos pristatymui ieškojome iliustracijų internetinėse parduotuvėse, kad klientas įvertintų, ar tai patrauklu, ar ne. Tačiau buvo labai sunku rasti veidų išraiškas, kurių norėjome. Mums reikėjo nuoširdumo, nenorėjome dirbtinumo, per daug reklamos, todėl galiausiai turėjome daryti fotosesijas, atrinkinėti žmones, nuotraukas, maketuoti, retušuoti. Paruošus nuotraukas laukė kitas iššūkis – viršelio šrifto parinkimas ir teksto išdėstymas. Nesinorėjo, kad pakuotė būtų perkrauta informacija, ar kad kažkas liktų nepastebėta, todėl reikėjo ieškoti universalumo“, pasakoja pakuotės kūrėjos.

Š. Baltramonaitytės ir L. Baločkaitės teigimu, šis projektas leido dalyvauti visame kūrybos procese ir suteikė galimybę realizuoti savo idėjas, kurias greitu metu tikisi išvysti ir parduotuvių lentynose.

„Tai labai įdomus projektas, kuris studentams leidžia suprasti, kokį darbą jie dirbs ir kaip procesai vyksta realioje aplinkoje. Užduotį gauname ne iš dėstytojo, kuris vėliau darbą įvertina vienu ar kitu pažymiu, pasako gražu ar nelabai. Čia grįžtamasis ryšys yra gaunamas iš kliento, kuriam tas produktas svarbus, nes į jį yra investuojama ir tikimąsi finansinės grąžos. Taip pat savo produktą galima išvysti ir prekyboje, matyti dėl ko tu stengeisi, o tai labai svarbu jauniems žmonėms, kurie dar tik pradeda karjerą“, – sako KTU studentės.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją