Ar mažiausios kainos kriterijaus pakanka skelbiant konkursą gana plataus masto socialinei kampanijai? Specialiųjų tyrimų tarnyba, ieškanti, kas sukurtų kampaniją antikorupcijos tema, nusprendė, kad taip. Tačiau peržiūrėję jo sąlygas profesionalai nusprendžia, kad vargu net gaišti laiką bandant: kai norima visko kuo daugiau ir už kuo pigiau, turintys daugiau patirties renkasi neeikvoti laiko ir nesigadinti savo vardo.

Tikisi plataus masto kampanijos

Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė konkursą sukurti ir įgyvendinti antikorupcinės socialinės reklamos strategiją. Norintys dalyvauti turės sukurti pačią strategiją, į kurią turi įeiti 9 informacinės ir šviečiamosios kampanijos skirtingomis temomis, kurios turės būti transliuojamos televizijoje, radijuje ir internete. Nurodomas ir labai detalus konkrečių norų sąrašas: tai turi būti penkios nacionalinės televizijos, kurių vidutinis dienos pasiekimas TV metrų duomenimis yra 19 proc. ir daugiau, 5 interneto portalai, kurių realių vartotojų skaičius per mėnesį, remiantis „Gemius Audience“ duomenimis, 2016 m. pirmą pusmetį buvo ne mažesnis kaip 400 tūkst., ne mažiau 6 radijo stočių, iš kurių 3 turi būti nacionalinės ir 3 regioninės. Prie kiekvieno iš kanalų nurodomi ir skirtingi laikai, siunčiamų žinučių kiekiai ir daugybė kitų kriterijų.

Puiku – kadangi konkursas organizuojamas skelbiant viešą pirkimą, viskas turi būti labai aišku ir skaidru. O laimėtojo pasirinkimo kriterijus irgi labai aiškiai nurodytas – mažiausia kaina. Pateikiama preliminari sutarties vertė 162 502 tūkst. eurų, bet laimės tas, kuris pasiūlys pigiausią variantą. Nuo šios sumos dar reikės sumokėti PVM, taigi liks mažiau nei 130 tūkst. eurų, kuriuos reikės išskirstyti mažiausiai 16 komunikacijos kanalų. Žinoma, prieš mokant už transliacijų laiką reikia ir sukurti, ką rodyti: o temas, priminsime, norima atspindėti devynias.

Tačiau mažiausios kainos kriterijus atbaido net konkursu susidomėjusius dalyvius. Didžiosios viešųjų ryšių kompanijos, kurios būtų pajėgios įgyvendinti tokio masto užduotį, lyg susitarusios tikina, kad net nebandys. Net tie, kurie specializuojasi socialinėje reklamoje, nenori prisiimti rizikos ir susigadinti reputaciją.

Didieji dalyvauti neketina

Žinomi rinkodaros ekspertai neabejoja – norinčių dalyvauti tikrai atsiras, bet veikiausiai tai bus tie, kuriems rūpės tiesiog pasinaudoti proga gauti atlygį, ir jie mažiau rūpinsis galutiniu rezultatu ir savo įvaizdžiu ilgalaikėje perspektyvoje.

„Nors pastaruosius penkerius metus su viešuoju sektoriu beveik nedirbame, matėme šį konkursą ir jis pasirodė mums įdomus savo iššūkiais ir keliamais tikslais. Visgi nusprendėme jame nedalyvauti dėl vienos paprasties priežasties: konkursas savo esme yra kūrybinis, strateginis, bet bus vertinamas tik pagal mažiausios kainos kriterijų. Čia net ne kainos klausimas dėl uždarbio: pats iššūkis mums būtų įdomus, bet kai varžomasi ne idėjomis, sprendimais, o tik kaina, dalyvavimas atrodo beprasmis“, – sako „Publicum Group” valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius.

Agentūros „Idea Prima” direktoriui Pauliui Tamulioniui toks atrankos būdas irgi atrodo netinkamas. „Prieš kokius penkerius metus perkančios organizacijos dar rinkdavosi pagal mažiausią kainą, bet per ilgą laiką suprato, kad už mažą kainą gauna atitinkamą kokybę. Kokybiškai teikiančios paslaugas agentūros supranta, kad laimėjusios tokį konkursą galiausiai pateks į konfliktą su perkančiąja organizacija, kuri norės kokybės, nors skaičiuojant kainą buvo numatyta teikti pačias paprasčiausias, primityviausias paslaugas. Galbūt po dar kelių tokių konkursų ši organizacija supras, kad viešinimo paslaugos nėra degalų pirkimas“, – svarsto jis.

Agentūra „Integrity PR“ prieš dešimtmetį buvo laimėjusi STT veiklos viešinimo konkursą, tačiau šįkart irgi nesiruošia dalyvauti. „Netgi tada mes dalyvavome todėl, kad konkursą organizavo ne STT, o danų konsultantai, kurie pagal ES projektą vadovavo STT reorganizacijai. O dabar mes esame priėmę strateginį sprendimą su valstybiniu sektoriumi nedirbti, išskyrus labai retas išimtis, todėl leidžiame sau prabangą net neskaityti tokių konkursų sąlygų“, – sako agentūros vadovė Daiva Lialytė.

Agentūra „VRP Hill+Knowlton Strategies“ konkurse taip pat nedalyvaus. Jos valdybos pirmininkas Mykolas Katkus nenorėjo komentuoti šios temos dėl galimo interesų konflikto – jo žmona Aurelija Katkuvienė dirba Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadove.

Pasigenda ekspertinio vertinimo

Socialinės reklamos agentūros „Nomoshiti“ vadovas Paulius Rymeikis sako taip pat matęs šį konkursą, bet peržvelgęs sąlygas nusprendė jame nedalyvauti. „Perskaičiau ir padėjau į šalį – tegu patys daro. Nors dabar aš apskritai kai konkursai vyksta per viešuosius pirkimus devyniais atvejais iš dešimties nedalyvauju, nes dažniausiai matai, kad sąlygos paskelbtos tik tam, kad kažkas pliusą užsidėtų, o realaus suinteresuotumo geru rezultatu nėra“, – sako jis.

„Mažiausios kainos aš negaliu siūlyti: nesu toks kūrybiškas, kad sugalvočiau, kaip padaryti penkis klipus už 5 tūkstančius eurų. Darbą aš noriu atlikti gerai ir jei darysiu už mažiausią įmanomą kainą, man garbės nebus. O tų, kurie daro už mažiausią kainą, Lietuvoje yra daugiau negu reikia“, – savo sprendimo priežastis aiškina P. Rymeikis.

P. Rymeikis svarsto, kad norint laimėti tokį konkursą būtų galimi keli keliai: viską surašyti minimaliomis išlaidomis, pavyzdžiui, filmuojant kad ir telefonu, ir taip gauti mažiausią galimą kainą. Arba pažiūrėti tai kaip į pro bono projektą. „Labai retai, bet taip atsitinka, kad kažkas pagalvoja: fainas klientas, socialinė problematika, kuri sulauks daug dėmesio – tad padarai praktiškai patirdamas nuostolius ir žiūri į tai kaip į savireklamą. Tai gali būti svarbu tiems, kas, pavyzdžiui, nori pradėti dirbti su valstybiniu sektoriumi. Tada parašai tą mažą kainą, ir supranti, kad kiti ant tavęs supyksta, nes tu neturėjai laimėti, o laimėjai”, – pasakoja P. Rymeikis, svarstydamas, kad šiuo konkrečiu atveju jam tai visgi panašiau į tiesiog pernelyg biurokratišką požiūrį.

Kaip galimą išeitį tokiais atvejais jis mato ekspertinį pasiūlymų vertinimą. „Jei žmonės patys visai nesigaudo reklamoje, galėtų patys tai pripažinti ir sakyti, mes samdome profesionalus, kad jie įvertintų, ir tuomet mūsų rankos švarios. Tai nebūtų labai brangu, bet užtikrintų profesionalumą”, – siūlo P. Rymeikis.

Kai kurių ekspertų nuomone, kur kas tinkamesnis sprendimas tokiai situacijai būtų konkursas, paremtas grantų sistema, kuomet visi dalyviai siūlo savo idėjas ir išrenkami geriausi. Galbūt tuomet ir žiniasklaidos priemonės, kalbėdamos apie visuomenei aktualią temą, prisijungtų padėdamos įgyvendinti inovatyvius ir išties visuomenę sudominančius sprendimus, o ne tik žiūrėtų kaip atitikti formalius reikalavimus.

Nori visko viename

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkui Gintarui Šepučiui šiame konkurse labiausiai užkliuvo tai, kad daug skirtingų užduočių čia buvo suplaktos į vieną, užuot paskelbus kelis skirtingus konkursus, kas, jo nuomone, būtų kur kas efektyviau. Jis prisimena ir specialiai organizuotas diskusijas, kuriose dalyvavo tiek ministerijų, tiek ir STT atstovai, kuriose buvo kalbėta apie panašias situacijas ir tartasi dėl geriausių sprendimų.

„Mums atrodo logiški trys etapai, kuriuos reikėtų atskirti ir jais vadovautis: strategijos kūrimas, kūryba-gamyba ir žiniasklaidos planavimas. Žinoma, negaliu teigti, kad tai visose situacijose geriausias variantas, bet laikantis tokios rekomendacijos sumažėja rizika gauti didžiulius nuokrypius nuo to, ko tau iš tiesų reikia”, – aiškina G. Šeputis.

Kodėl tuomet skelbiami tokie konkursai, kur norima viską padaryti vienu ypu? „Faktas, kad daugeliu atveju institucijos linkusios pasilengvinti sau užduotį – tingėti juk yra žmogiška. Kam man organizuoti tris pirkimo konkursus, derinti su pirkimo tarnyba, rašyti sąlygas, organizuoti ir taip toliau, jei galiu viską padaryti vienu kartu ir turėti rezultatą“, – ironizuoja G. Šeputis.

G. Šeputis prisimena panašius atvejus, kai konkurso organizatoriams būdavo tikras galvos skausmas aiškinantis dėl rezultatų. „Reali situacija: atneša ranka pieštą logotipą ir negali įrodyti, kad tai nėra logotipas – prieinama iki visiškų absurdų. Todėl kartais jau geriau iš pradžių daugiau vargo, bet tada rezultato galima tikėtis kitokio”, – sako jis.

Aiškina sudėję reikalingus saugiklius

Keliant klausimą dėl kūrybinio darbo vertinimo pagal mažiausios kainos kriterijų, VPT pripažįsta, kad jų rekomendacijos kitokios, bet šiuo konkrečiu atveju nieko itin žalingo nemato. „Iš tiesų, perkant informavimo ir viešinimo paslaugas, VPT rekomenduoja pasiūlymus vertinti remiantis ekonominio naudingumo kriterijumi, tačiau perkančiosios organizacijos turi teisę rinktis vertinti ir pagal žemiausios kainos kriterijų. Detalus aprašas, ką tikimasi nusipirkti, numatyti aiškūs kokybiniai kriterijai, taip pat minimalūs kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui turėtų užtikrinti paslaugų kokybę. Ir, žinoma, reikalinga tinkama pačios sutarties įgyvendinimo priežiūra“, – sako VPT atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė.

STT teigia atsižvelgę tiek į VPT rekomendacijas, tiek į kitų valstybinių institucijų konkursų organizavimo praktiką. „Į mažiausios kainos kriterijų tikrai atsižvelgsime, bet įdėjome labai daug saugiklių, kad neateitų žmogus, kuris pasakytų, kad padarysiu strategiją už 50 eurų ir neturėtų kaip to pagrįsti. Esame suinteresuoti nusipirkti maksimaliai kainos ir kokybės santykiu mus tenkinančią paslaugą, o kad tai pasiektume suprantame, kad turime pirkimų dalyviams nustatyti ir pateikti kuo aiškesnę pirkimų organizavimo bei vertinimo tvarką”, – aiškina STT atstovė spaudai Renata Saulytė, neatmesdama galimybės, kad ateityje viešųjų pirkimų tvarka ir konkursinės medžiagos vertinimas gali būti tobulinami.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją