Neapsirikite galvodami, kad apie šiuolaikinį interneto vartotoją ir jo elgesį ir taip viską žinote. Šiuolaikinio internauto portretas keičiasi ir tie, kuriems svarbu tai perprasti priimant verslo sprendimus, turėtų nuolat stebėti situaciją. Koks internautas Lietuvoje šiandien ir ką reikėtų žinoti, DELFI surengtoje verslo sesijoje pasakojo interneto tyrimų bendrovės „Gemius“ regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė.

Portalai pasiekiamumu lenkia televiziją

„Gemius“ duomenimis, Lietuvoje kovą internete naršė 1 886 545 vartotojų. Ką įprastai jie veikia naršydami? Daugiausiai ‒ naršo naujienų portaluose (84 proc.). Taip pat ‒ lankosi socialiniuose tinkluose (77 proc.), ieško produktų, kuriuos norėtų pirkti (76 proc.), moka sąskaitas (75 proc.) ir tt.

Šiuolaikinis internautas: kaip keičiasi jo portretas
© „Gemius“ nuotr.

Atsižvelgdami į tai, kad daugiausiai laiko internete vartotojai leidžia būtent naujienų portaluose, „Gemius“ nusprendė giliau panagrinėti jų žiniasklaidos vartojimo įpročius ir taip pat pasižiūrėti, kas vyksta už interneto ribų.

Palyginus žiniasklaidos priemonių dienos pasiekiamumą, galima matyti, kad naujienų portalų pasiekiamumas siekia 69 proc., lietuviškų televizijų – 54 proc, socialinių tinklų – 61 proc., radijo – 44 proc., spausdintų laikraščių – 10 proc., spausdintų žurnalų – 4 proc. Tačiau įdomiausia situacija atsiskleidžia palyginus savaitės ir mėnesio žiniasklaidos priemonių pasiekiamumą (visi skaičiai – grafike). „Jei žiūrime į lietuviškus naujienų portalus, lietuviškas televizijas ir socialinius tinklus – savaitės ir mėnesio auditorijos skirtumas yra labai mažas, tad iš esmės savo auditoriją naudojantis šiomis priemonėmis praktiškai galima pasiekti per savaitę“, – pastebi G. Balserytė.

Šiuolaikinis internautas: kaip keičiasi jo portretas
© „Gemius“ nuotr.

Kalbant apie pasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis, aštrėjantis melagingų naujienų kontekstas padarė savo: socialiniuose tinkluose skelbiama informacija žmonės pasitiki kur kas mažiau nei skelbiama tradicinėse žiniasklaidos priemonėse. „Labiausiai stebina išskirtinis pasitikėjimas radiju. Kažkodėl tuo, kas pasakoma per radiją, žmonės pasitiki kur kas labiau nei kas parašyta portaluose ar pasakyta per televiziją. Tačiau matant skaičius akivaizdu, kad visiems leidėjams, nesvarbu, ar kalbame apie internetą, ar apie televiziją, ar radiją, tenka didžiulė atsakomybė: ką žmonės mato, girdi, skaito, tuo jie ir tiki“, – sako „Gemius“ vadovė.

Šiuolaikinis internautas: kaip keičiasi jo portretas
© Autoriaus archyvas

G. Balserytė priduria, kad taip, kaip yra matuojamas naujienų portalų pasiekiamumas internete, reikėtų pradėti matuoti ir televizijos pasiekiamumą, nes šiuolaikiniai internautai, net turintys televizorius, jais naudojasi labai skirtingai. „6 iš 10 internautų turi televizorius su interneto prieiga ir šis skaičius vis auga. 8 proc. internautų, turinčių televizorius, nė karto per mėnesį neįsijungia lietuviškos televizijos. Ką jie veikia? Žinoma, žiūri užsienio šalių televizijas, naudojasi „Netflix“, arba naudoja televizorių tiesiog kaip ekraną, žiūrėdami filmus per USB ar HDMI. Todėl kaip mes matuojame interneto pasiekiamumą, taip reikia pradėti matuoti ir lietuviškų televizijų pasiekiamumą, nes tai, kad žmogus turi televizorių, dar nereiškia, kad jis yra pasiekiamas lietuviškais televizijos kanalais“, - pastebi ji.

Telefonuose pasiekiamas ne tik jaunimas

Vertinant bendrą naudojimąsi internetu Lietuvoje, situacija išlieka gana stabili: per skirtingus įrenginius juo nuolat naudojasi 4 iš 5 Lietuvos gyventojų. Taip pat daugiau ar mažiau yra nusistovėję skaičiai, rodantys naudojimąsi internetu kompiuteriais: šiuo metu jais prie interneto jungiasi apie 74 proc. Lietuvos gyventojų. Planšetėmis naudojasi apie 13 proc. gyventojų ir šis skaičius beveik nesikeičia. „Planšetės kaip prieš kelerius metus startavo su 13 proc., taip prie jų ir liko. Tikėjomės, kad naudojimasis jomis, nors lėčiau nei telefonais, bet augs, tačiau taip neįvyko: šis skaičius nei didėja, nei mažėja“, ‒ sakė G. Balserytė.

Tuo tarpu didžiausi pokyčiai pastebimi kalbant apie mobiliuosius telefonus. Nieko nestebina, kad daugėja naršančių internete būtent telefonais, tačiau netikėčiausias įvykęs pokytis yra tas, kad labai sparčiai daugėja telefonais naršančių vyresnio amžiaus žmonių. Per metus nuo 2015 iki 2016 m., vyresnių nei 55 metų žmonių auditorijoje, telefonais naršančių žmonių išaugo 37 proc.

„Jei anksčiau būdavo sakoma, kad norint pasiekti vyresnę auditoriją, reikia rinktis standartines žiniasklaidos priemones, ir internete to padaryti tu negali, dabar kaip tik matome didelį suaktyvėjimą vyresnių nei 55 metų amžiaus grupėje. Be to, jau kokius pusantrų metų stebime įdomią tendenciją, kad vyresnioji karta net nesimoko naudotis internetu kompiuteryje, bet įsigyja ar gauna dovanų mobiliuosius telefonus, išmoksta naudotis internetu per juos ir jiems to pakanka. Tad žiūrint iš reklamos užsakovų pusės, šią auditoriją pasiekti galite net lengviau mobiliuosiuose telefonuose nei kompiuteriuose“, ‒ pasakojo G. Balserytė.

Kovas ‒ lūžio mėnuo

Stebint naudojimąsi internetu per skirtingas platformas, kovą „Gemius“ užfiksavo simbolinį lūžio momentą, kai interneto puslapių peržiūrų skaičius naudojantis mobiliaisiais telefonais aplenkė peržiūrėtų puslapių skaičių kompiuteriuose. „Skirtumas nedidelis, statistiškai net nereikšmingas, bet tai pirmas kartas nuo tada, kai mes tiriame internetą, ir tai rodo, kad prognozės, apie kurias kalbėjome prieš dvejus ar trejus metus, buvo teisingos. Ar tai reiškia, kad ir toliau augs? Manau, kad taip, bet noriu pasakyti, kad tai nereiškia, kad kompiuterių dalis sumažės, nes žiūrint visą rinką matome, kad bendrai puslapių pervertimai tik auga“, ‒ pastebėjo G. Balserytė.

Šiuolaikinis internautas: kaip keičiasi jo portretas
© „Gemius“ nuotr.

Vis didesnis vaidmuo, kaip ir buvo prognozuota, tenka video formato turiniui. Ir čia į priekį taip pat veržiasi mobilieji telefonai. „Norėjome sužinoti, kokį ekraną internautai renkasi žiūrėti video turiniui. 46 proc. jį vis dar žiūri per savo televizorius, 50 proc. naudojasi savo kompiuteriais, o 35 proc. renkasi mobilųjį telefoną kaip pastovų vaizdo žiūrėjimo įrenginį. Tas skaičius labai įdomus, nes, tiesą sakant, aš visada galvojau, kad mobilusis telefonas yra pakankamai patogus įrenginys peržiūrėti trumpiems reportažams, video klipams, bet, pasirodo, tendencija yra jį vis dažniau rinktis kaip pagrindinį įrenginį video peržiūrai“, ‒ pasakojo ji.

Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad visą dėmesį dabar reikia sutelkti tik į mobiliuosius telefonus, pamirštant kitas platformas. „Manęs kartais klausia, kas svarbiau: vystyti elektronines parduotuves pritaikytas naršymui kompiuteriais, ar mobiliaisiais telefonais. Mano atsakymas paprastas: netrukdykite žmonėms pirkti ir leiskite tai daryti patogiai visur. Gal žmogus pradės pirkti telefonu, baigs kompiuteriu, ar atvirkščiai, ir jis turi galimybę tai padaryti“, - sakė G. Balserytė.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją