Darbo ir darbuotojų paieška – dar viena iš sričių, kurioje vis didesnį vaidmenį vaidina socialiniai tinklai. Startuolio „Sharecruit“ įkūrėjos Asta Čepulytė ir Giedrė Rajuncė tikina, kad tai įmonėms šiuo metu pats efektyviausias būdas rasti tinkamus darbuotojus. Net jei šiuo metu jie naujo darbo visai neieško.

Feisbuko duomenys – aukso kasykla

Prieš trejus metus veiklą pradėjęs startuolis „Sharecruit“ nusprendė įmonėms pasiūlyti kitokį būdą ieškoti darbuotojų. Pasitelkdamos socialinius tinklus jos gali pristatyti savo įmonę, jos kultūrą, paversti darbuotojus įmonės ambasadoriais ir taip prisivilioti pas save naujus talentus. Tereikia užsiregistruoti sistemoje, sukelti visą informaciją ir tuomet apsispręsti, skleisite informaciją apie galimybę dirbti pas jus savo pajėgumais, ar prašysite „Sharecruit“ pagalbos sukuriant atskirą rinkodaros socialiniuose tinkluose kampaniją. Pasirinkus pastarąjį variantą jūsų skelbimas pagal feisbuko algoritmą bus rodomas tik tai auditorijai, kuriai jis gali būti aktualus – panašiai kaip būtų planuojant bet kurią kitą reklamą.

„Nenoriu gąsdinti, bet feisbukas žino viską. Žmonės nesuvokia to lygio, kol patys nepamato. Gali būti, kad žmogaus profilis visai tuščias, jokios informacijos, net vardas ir pavardė netikri, bet vis tiek feisbukas mato tą informaciją, kuri gal ir neskelbiama viešai, bet buvo įrašyta registruojantis, be to, jie mato, ką skaitote, komentuojate, iš kokių sričių jūsų draugai, su kuo jūs daugiausiai bendraujate. Pavyzdžiui, jei programuotojas bus įsidiegęs tam tikrą programą, feisbukas tai matys, ir tokiam žmogui galima pasiūlyti darbą, kuriam reikia mokėti su tokia sistema dirbti. Feisbukas sudaro tokį algoritmą ir naudoja jį pardavinėdamas reklamą. Dėl to ji tokia brangi ir tokia efektyvi“, – sako G. Rajuncė.

Šis algoritmas – vienas iš elementų, kuriam „Sharecruit“ įkūrėjos dėkingos už didžiausias įmonės sėkmės istorijas. Viena jų, kai Silicio slėnyje dirbanti kampanija ieškojo iOS programuotojo, kurių sertifikuotų Lietuvoje apskritai yra tik apie 90. Kita – kai Izraelio finansų kompanija ieškojo padalinio Lietuvoje vadovo su labai specifiniais įgūdžiais. „Mes jiems sakėme, kad bus gerai, jei sulauksime dešimties kandidatų. Sulaukėme apie 50 ir nė vienas nebuvo ne į temą, nebuvo ledų pardavėjų, norinčių tapti direktoriais“, – juokiasi G. Rajuncė, pridurdama, kad be feisbuko algoritmo daug lėmė ir patraukliai konkrečiai auditorijai suformuluotas skelbimas.

„Galvų medžiokle“ neužsiima

Šiuo metu „Sharecruit“ sistemoje užsiregistravusios beveik 800 įmonių. Tie, kurie patys ieško darbo, neturi registruotis – jie tik gali peržiūrėti esančius skelbimus ir kreiptis į įmonę, jei susidomėjo patys, ar pasidalinti skelbimu socialiniuose tinkluose, jei mano, kad jis bus įdomus kažkam kitam. G. Rajuncė pabrėžia, kad vienas iš esminių jų veiklos skirtumų nuo bet kurių personalo paieškos įmonių – nekaupiama jokia galimų darbuotojų duomenų bazė. Galimiems darbuotojams jie neskambina, nerašo ir patys į darbo pokalbius nevilioja. Kitaip tariant, jokios tiesioginės „galvų medžioklės“. Sistema tiesiog parodo skelbimą tinkamam žmogui ir jam lieka pačiam priimti sprendimą.

„Mes patys darėme tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad apie 80 procentų įsidarbinusių per mūsų sistemą buvo pasyvūs darbo rinkos dalyviai, tai yra, jie net neieškojo darbo, kol nepamatė juos sudominusio skelbimo. Galbūt susižavėjo įmonės skelbiamu video, gal patiko parodyta įmonės kultūra ar darbuotojai, ir jie kreipėsi dėl darbo“, – pasakoja ji.

„Naudojimasis mūsų sistema ne tik gerokai sumažina personalo specialistams darbo, nes nereikia skaityti šimtų nekokybiškų, skelbimo teksto neatitinkančių CV, tačiau ir per gana trumpą laiką padeda atvesti į įmonę kultūriškai bei įgūdžių prasme atitinkantį darbuotoją“, – aiškina G. Rajuncė.

Noras pasiekti pasyvius darbo rinkos dalyvius ir išvengti „galvų medžioklės“ lėmė, kad „Sharecruit“ susikoncentravo į feisbuką, o ne į „LinkedIn“, kuriame kur kas labiau įprasta megzti profesinius ryšius.

„LinkedIn“ yra tinklas, tinkantis labiau aktyviai beieškantiems darbo, nes dirbantys žmonės čia skaito straipsnius, prideda naujus kontaktus ir nelabai atkreipia dėmesį į standartiškai pateiktus darbo pasiūlymus, nebent jie išskirtinai vizualūs. Kitas „LinkedIn“ socialinio tinklo niuansas – jame vyrauja „galvų medžiotojų” tendencija, ir taip kandidatai pasilieka tame pačiame standartinių darbo paieškos metodų rate. Mes pasirinkome feisbuką, kuriame vartotojai lankosi kas dieną. „Sharecruit“ sistemos pagalba įmonė turi galimybę vykdyti „tylų galvų medžiojimą”, tai yra, sistema leidžia žmonėms nuspręsti, ar pasiūlymas juos domina per kelias minutes, parodydama jiems įmonės kultūrą, aplinką, žmones ir leisdama jiems tiesiogiai susisiekti su jos atstovais. Mes taupome kiekvieno laiką ir leidžiame pasirinkti geriausius darbus bei talentingiausius darbuotojus, kurie neturi laiko aktyviai ieškoti ar gaišti laiko nežinomai įmonei, kuri ilgainiui pasirodo visai nebuvo tinkama“, – aiškina A. Čepulytė.

Padeda parodyti kultūrą

Socialiniai tinklai – puikus įrankis parodant įmonės kultūrą tiek jos pačios profilyje, darbo skelbime, tiek per jos darbuotojus ir jų profilius. „Sharecruit“ sistema leidžia apžiūrėti įmonės darbuotojų profilus (tų, kurie sutiko būti ambasadoriais) ir juos pačius pakalbinti, paprašyti rekomendacijos.

Pasak A. Čepulytės, įmonės kultūra šiais laikais – vienas iš esminių veiksnių. „Kultūriniam aspektui ne veltui skiriame tiek daug dėmesio – „The McQuaig Global Talent Recruitment Survey 2015” atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 60 proc. personalo kaštų sudaro darbuotojų netekimas, kurio pagrindinė priežastis – nepritapimas įmonėje. Jei įmonė bei kandidatas neturi kultūrinio (vertybių) atitikimo, pilnas darbuotojo įsitraukimas atliekant savo pareigas yra neįmanomas. Jei pasiseka, kompanija tampa tik laikina stotele darbuotojui, o jei žmogus bijo nors kiek labiau rizikuoti ir palikti įmonę, tuomet kenčia ir darbdavys, ir darbuotojas. Kad geriau įsivaizduotume pasekmes, galime pateikti „Gallup Global Study“ atlikto tyrimo rezultatus, kurio metu paaiškėjo, kad vien Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet prarandama per 450 milijardų JAV dolerių būtent dėl žemo darbuotojų įsitraukimo ir motyvacijos. Taigi, įmonių vadovai norėdami neprarasti, o priešingai kelis kartus padidinti kasmetines pajamas turėtų atkreipti dėmesį į kultūriškai tinkančius ir motyvuotus darbuotojus, didinančius įmonės vertę“, – sako ji.

Ar socialiniai tinklai gali padėti tai padaryti? „Sharecruit“ įkūrėjos mano, kad taip. Tik pačios įmonės, pristatydamos save, turi nepamiršti tikslo – kad jos dabar prisistatinėja galimiems darbuotojams, o ne vykdo pardavimus.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją