Artėjant Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pristatė atnaujintas rekomendacijas dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu, kuriose pabrėžia, kad reklama turi būti žymima visur, įskaitant ir socialinius tinklus. Ką tai reiškia: ar agitacija bus skaidresnė, ar tiesiog nuobodesnė?

Didelių pokyčių nesitiki

Rekomendacijos politinei reklamai iki šiol būdavo atnaujinamos prieš kiekvienus rinkimus. Šįkart VRK nusprendė parengti apibendrintas rekomendacijas, kurios bus taikomos visiems rinkimams ir, kol neiškils toks poreikis, nebus keičiamos. Esminių pokyčių šiose atnaujintose rekomendacijose nėra – tik dar labiau akcentuojama, kad politinė reklama turi būti pažymėta visur, įskaitant ir socialinius tinklus, bei turi būti viešai skelbiama, iš kokių lėšų buvo apmokėtas reklamos kūrimas.

„Dėl socialinių tinklų sulaukdavome daug paklausimų ir skundų, ar ten nevyksta politinės reklamos pažeidimai. Savo nuomonę šiuo klausimu VRK buvo suformulavusi prieš savivaldos rinkimus, o dabar ją pakoregavome taip, kad tiktų visiems rinkimams ir įtraukėme į bendras rekomendacijas“, - aiškina VRK politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Tačiau ekspertai abejoja, kad atnaujintos rekomendacijos atneš didelius pokyčius. „Rašoma, kad politinėms partijoms, kandidatams ir kitiems politinės kampanijos dalyviams rekomenduojama savo socialinėse paskyrose nurodyti, kad jos yra naudojamos politinei agitacijai. Bet tai yra rekomendacija ir, jei nėra privalomos tvarkos, rekomendacijų greičiausiai nebus laikomasi“, - svarsto agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas.

Rekomendacijas išnagrinėjęs viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius vertina, kad bazinis reklamos socialiniuose tinkluose principas pagal jas nesikeičia. „Dabar tik pirštu nurodoma, jog reikia pažymėti ir „Facebook” erdvėje, kas ir taip nustatyta bendraisiais reikalavimais – juk atskirai nekartojame, kad negalima nepažymėta reklama ant popieriaus, ant stiklo ar ant plastiko. Negalima visur, visose formose”, - sako jis.

L. Petronienė patikslina, kad šios rekomendacijos nepakeičia jokio teisės akto – jos skirtos geriau suprasti, ką VRK laikys pažeidimu: „Reklama socialiniuose tinkluose teisiškai nesiskiria nuo jokios kitos, todėl matydami ten daromus pažeidimus galėtume taikyti atsakomybę dėl reklamos nežymėjimo ar dėl reklamos skleidimo agitacijos draudimo laikotarpiu“.

Sukontroliuoti beveik neįmanoma

A. Katausko nuomone, šios rekomendacijos – VRK bandymai čiupinėti socialinius tinklus, bet tai – gana sudėtingas klausimas. „Socialinių tinklų stebėjimas buvo vykdomas ir anksčiau, bet jei norima apeiti taisykles, tai padaryti gana paprasta. Pavyzdžiui, gali deklaruoti, kad perki ir įgyvendini vieną kampaniją, o iš tikrųjų daryti penkias skirtingas – niekas to nepatikrins. Kitas dalykas, monitoringas socialiniuose tinkluose yra gana sudėtingas, kas pasakys, kiek kartų reklama buvo parodyta?“, - klausia A. Katauskas.

L. Petronienė mano, kad jei išties iškiltų toks poreikis, informaciją apie reklamos apmokėjimą iš „Facebook“ būtų įmanoma gauti, tačiau pripažįsta, kad procesas, tikėtina, ilgai užtruktų. „O šiaip labai puikiai veikia mūsų vienas kito priežiūros mechanizmas“, - šypsosi ji.

Padeda ar trukdo?

Organizacija „Baltosios pirštinės”, stebinti rinkimų skaidrumą, tikisi, kad didesnė reklamos socialiniuose tinkluose kontrolė padės išvengti pažeidimų. „Atnaujinus rekomendacijas sprendimai dėl neteisingai pažymėtos ar visai nepažymėtos politinės reklamos socialiniuose tinkluose šiais metais bus priimami aiškiau. Tai leis „Baltųjų pirštinių“ atstovams ir visiems piliečiams lengviau fiksuoti bei pranešti apie pažeidimus socialiniuose tinkluose, todėl galima sutikti, kad politinė reklama socialiniuose tinkluose bus prižiūrima griežčiau. Kadangi politinės reklamos mastai socialiniuose tinkluose sparčiai auga, privalome aktyviau stebėti šią reklamą ir ją vienodai griežtai vertinti”, - mano organizacijos atstovė Marija Šaraitė.

Tuo tarpu A. Katauskas tai, kad politinę reklamą bandoma griežčiau prižiūrėti ir socialiniuose tinkluose, vertina dviprasmiškai. Nors skaidrumas – visada sveikintinas, jo nuomone, ribojimai kartais tampa pertekliniais, neleidžia imtis kūrybiškesnių sprendimų ir sukuria barjerus naujiems politikams.

Be to, jo nuomone, buvimas socialiniuose tinkluose skirtingoms politinėms partijoms ir organizacijoms svarbus ne vienodai: „Tradiciškai manoma, kad dešiniųjų, liberalų rinkėjų yra kur kas daugiau socialiniuose tinkluose. Logiška, kad kuo jų ten daugiau, tuo labiau juos bus bandoma pasiekti per socialinius tinklus“.

Pasigenda kampanijų kūrybiškumo

A. Katauskas prisipažįsta reklamos ribojimų nemėgstantis iš profesinės pusės. „Man, kaip komunikacijos žmogui, atvirai pasakius, gaila matyti naujus ribojimus, nes ir šiaip mūsų rinkiminė kampanija, atsiprašau už išsireiškimą, yra lyg iškastruota. Realiai jau dabar tiek uždėta ribojimų, kad aš net pats drįstu sakyti, tai yra apsauga seniesiems politikams nuo naujųjų. Naujam politikui pamėginti pakomunikuoti stipriai, net ir turint pinigų ar kažkokį užnugarį, yra beveik neįmanoma. Tu negali daryti beveik nieko, priimti jokių unikalesnių reklaminių ar ryšių su visuomene sprendimų. Trūksta lankstumo, įdomumo, dėl ko mes taip susidomėję stebime užsienio, ypač JAV, rinkimines kampanijas, bet žinome, kad Lietuvoje tai padaryti būtų neįmanoma“, - apgailestauja jis.

Viešųjų ryšių eksperto nuomone, apskritai šiose atnaujintose rekomendacijose, ne tik kalbant apie socialinius tinklus, ryški tendencija dar labiau reglamentuoti ir riboti politinę reklamą. „Mano atveju, tokie privalomi žymėjimai, iš kokių sąskaitų apmokėta reklama, yra kiek pertekliniai, nes žiniasklaida šiaip ar taip pateikia visus duomenis, kokius turi. O kas norėjo apeidinėti taisykles, tas ir toliau apeidinės, ką mes puikiai matėme prieš praėjusius rinkimus vienas po kito ėjusiose televizinėse kampanijose, kuriose niekas nieko nežymėjo“, - pastebi A. Katauskas.

Tačiau L. Petronienė su tokia nuomone nesutinka. „Manau, kad čia ne visai įstatymų problema, o tų, kurie pasisako, kurie organizuoja kampanijas ir iš dalies biudžetų problema. Taip, biudžetai ir jų limitai, kiek galima išleisti Lietuvoje, nėra dideli. Nepaisant to, mano vertinimu, kampanijos vyksta pakankamai kūrybiškai. Jei palygintume su 2008 m., taip, tuomet daugelis kampanijų išties buvo nykios, o dabar jos gyvėja, taip pat ir dėka tų pačių socialinių tinklų. O žiūrint į didesnes šalis, kurios turi daugiau pinigų, žinoma, ten rinkimai gali būti įspūdingesni, kaip Eurovizijoje“, - šypsosi ji.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją