Jei pardavinėtumėte pomidorus ar skilandžius, turbūt pasistengtumėte didelėmis raidėmis išdidžiai užrašyti, kad jų kilmė – lietuviška. Tačiau kai kalbame ne apie maisto produktus, vietinių gamintojų lietuviai palaikyti dažniausiai ne itin linkę.

Maisto kilmę sieja su kokybe

Renkantis maisto produktus pirkėjams kilmė dažnai tampa vienu svarbiausių kriterijų – jiems ji asocijuojasi su aukšta kokybe. „Lietuviams kokybiška visų pirma yra tai, kas užauginta ar pagaminta Lietuvoje. Prieš porą metų esame atlikę tyrimą, kurio metu nustatėme, kad net 75 proc. mūsų pirkėjų vietinė kilmė yra svarbiausias faktorius renkantis vaisius ir daržoves, šviežią mėsą bei duoną. Tai rodo ir pardavimai. Kitur pagamintus ar užaugintus produktus vietiniai pirkėjai renkasi nebent kraštutiniu atveju – tarkime, ne sezono metu, kai nėra vietinių daržovių ar, tarkime, kai kaina vietoje ir svetur pagaminto produkto yra ženkliai didesnė”, - sako „Maxima LT” komunikacijos vadovė Renata Saulytė.

Pasak jos, lietuviški produktai populiaresni, nes tikima, kad jie natūralesni, priimtinesnio skonio, šviežesni, dalis juos pirkdami palaiko vietinius augintojus. „Kita lietuviškos produkcijos populiarumo priežastis yra ta, kad išties Lietuvoje užauginti ar pagaminti produktai niekuo nenusileidžia įvežtiniams savo įvairove - pastaraisiais metais išties turime gerokai išaugusią pasiūlą. Be to, jie dažnu atveju sėkmingai konkuruoja ir kaina”, - sako R.Saulytė.

„Maxima LT” skaičiavimais, Lietuvoje pagamintų produktų populiarumas pastaraisiais metais dar labiau auga. Šio mažmeninės prekybos tinklo pirkėjų krepšeliuose net 7 prekės iš 10 yra pagamintos Lietuvoje, kai prieš metus jų buvo 6 iš 10. Lyginant 2014 m. su 2015 m. daugiausia naujų lietuviškų gaminių atsirado tarp šaldytų miltinių gaminių (+ 8,1 proc.), šviežios vištienos, paukštienos (+ 5,5 proc.), žuvies ir žuvies produktų (+ 2,0 proc.).

Kalbant apie maistą išimtys atsiranda tik kalbant apie tam tikrus maisto produktus, kuriuos pirkėjai sieja su konkrečia šalimi. „Lietuviai nori lietuviškos mėsos, duonos ir už tai sutinka mokėti daugiau. Tačiau jei pažiūrėtume, pavyzdžiui, į feta sūrį, viskas yra atvirkščiai. Tradiciškai jis yra siejamas su Graikija ir nors lietuviškas feta sūris gal bus net geresnis, pirkėjai vis tiek labiau norės pirkti graikišką. Tas pats tinka ir alyvuogių aliejui, kai lietuviai gamintojai dažniausiai stengiasi neafišuoti jo kilmės. Realybėje skirtumo galbūt visai nėra, bet jis glūdi pirkėjo sąmonėje”, - pastebi „Norfa” atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Kosmetikai lietuviškumo nepakanka

„BIOK laboratorijos” prekių krepšelyje galime rasti gaminių tiek su lietuviškais, tiek su tarptautiniais pavadinimais. Pasak bendrovės rinkodaros vadovės Romualdos Stragienės, lietuviškas pavadinimas vietinėje rinkoje gali padėti trumpam atkreipti dėmesį, tačiau ilgesnėje perspektyvoje to neužtenka. Tuo tarpu galvojant apie užsienio rinkas akcentavimas, kad prekė pagaminta Lietuvoje, gali sumažinti sėkmės tikimybę.

„Prekės ženklai „Margarita“, „Rasa“, „Aras“ buvo kurti specialiai Lietuvai, galvojant tik apie Lietuvos pirkėjus. „Ecodenta“ dantų pastos pasirodė 2011 m., ir šis prekės ženklas buvo kuriamas iš karto galvojant apie eksporto galimybes. Dėl to pavadinimas – ne lietuviškas. Netgi pakuotes teko daryti skirtingas, nes paleidus vienodas dėžutes su lietuviška vėliavėle ant pakuotės tai nepasiteisino Latvijoje ir kitose rinkose. Teko nuimti lietuviškumo simbolius ir dar labiau sutarptautinti savo produktą, nes užsienio pirkėjams „pagaminta Lietuvoje“ – labiau trūkumas nei privalumas“, - pripažįsta R.Stragienė.

Ji pabrėžia, kad produkto kilmės šalis – ne pagrindinis kosmetikos pasirinkimo kriterijus. Daug svarbiau pirkėjams yra kokybiniai parametrai, žinomas ir patikimas gamintojas, patirtis, rekomendacijos. Pasak R.Stragienės, lietuviškumas padeda tik Rytų rinkose, kurios dar atsimena Baltijos šalis ir joms priskiria aukštą kokybę. Kitose rinkose mes turime išsiskirti kaip patrauklus, natūralus, kokybiškas produktas už gerą kainą.

Tuo tarpu lietuvius bent trumpam kartais suvilioja smalsumas – ar tautiečiai gali pagaminti gerą dantų pastą, šokoladą ar vyną? „Pavyzdžiui, „Ecodenta“ dantų pastos Lietuvoje buvo įvestos su šūkiu: „Pirmoji lietuviška dantų pasta“. Nes pasitikrinę niekur šaltiniuose neradom kitų vietinių gamintojų. Tai mums padėjo atkreipti dėmesį, tačiau praėjus keliems metams ir įsitvirtinus rinkoje mes komunikacijoje akcentuojame kitas produkto savybes. Lietuviškumo – nepakanka“, - įsitikinusi R.Stragienė.

Prašo neadekvačios kainos

Lietuviškos prekės kartais neranda savo pirkėjo ir dėl to, kad už jas prašoma pernelyg didelės kainos. Maždaug prieš pusantrų metų internete pradėjo veikti elektroninė parduotuvė litmall.com, tačiau iki šiol jos veikla vyksta gana vangiai. Bendrovės „Via Laurea”, sukūrusios šią parduotuvę, direktorius Gailius Kazlauskas svarsto, kad viena iš priežasčių gali būti pardavėjų neatsižvelgimas į rinkos realybę.

„Ši sistema veikia taip, kad pardavėjai gali patys sukelti savo prekes. Pastebėjome, kad dažnai už savo gaminius jie prašo tokios kainos, kad kitur gali rasti du ar tris kartus pigiau. Suprantame, dažnai tai yra rankų darbas, tikrai aukštos kokybės gaminiai, bet vis tiek reikia apsidairyti, kas vyksta aplinkui. Galbūt jie tikisi sulaukti pirkėjų iš užsienio dėmesio, o užsukę lietuviai ir pamatę tas kainas pagalvoja, kad čia tikrai ne jiems. O tam užsieniečiui dažniausiai jokio skirtumo, ar čia iš Lietuvos, ar iš Rumunijos, jei tik kaina geresnė”, - pasakoja G.Kazlauskas.

Verslininkas pastebi, kad kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, vietinė kilmė vaidina kur kas didesnį vaidmenį. „Šiuo metu tariamės su lenkais, ar galime jiems padėti įgyvendinti panašų projektą. Lenkijos rinka didelė ir jie, kai tik gali, perka vieni iš kitų, o ne iš kažko kito”, - sako jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją