Reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės, amžiaus cenzo ir akcizų didinimas ‒ kovai su alkoholiu valdžia ruošiasi pasitelkti visą priemonių arsenalą. Tačiau ar kurios nors iš jų iš tikrųjų gali būti veiksmingos?

Reklamos nebuvimas alkoholizmo neišnaikina

Nors didelio alkoholio vartojimo ir su tuo susijusias problemas spręsti tikrai reikia, ekspertai abejoja, ar siūlomos priemonės išties galėtų būti efektyvios. Lietuva jau dabar yra viena griežčiausiai alkoholio prieinamumą ribojančių šalių Europoje, tad siūlomi dar didesni apribojimai ir draudimai, jų nuomone, turės labai mažą arba visai jokio poveikio. Be to, jie gali atnešti ir negatyvias šalutines pasekmes, kaip, pavyzdžiui, daromą žalą vietiniam verslui, šešėlinės ekonomikos augimą ar vartotojų perėjimą prie prastesnės kokybės ir didesnę žalą darančių produktų.

Vienas iš pateiktų siūlymų dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų – visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas pastebi, kad Lietuva jau yra tarp reklamą labiausiai ribojančių šalių, tad, jo nuomone, visiško reklamos uždraudimo poveikis su alkoholio vartojimu susijusių problemų mažinimui gali būti tik labai ribotas. „Lietuvoje alkoholio reklama praktiškai jau yra uždrausta. Be to, manau, kad pagrindinis reklamos poveikis yra raginti žmones rinktis konkretų produktą, o ne naudoti produktą apskritai. Kaip, pavyzdžiui, skalbimo miltelių reklama ragina rinktis konkrečius miltelius, o ne daugiau skalbti, taip ir alkoholio reklama ragina ne šiaip gerti alkoholį, bet rinktis konkretų gėrimą. Šioje vietoje turime tai, ką ekonomistai vadintų dirbtine diferenciacija tarp produktų“, ‒ aiškina jis.

Legalaus verslo aljanso vadovas Romas Apulskis ragina prisiminti Sovietų Sąjungos patirtį. „Tai buvo geriausias pavyzdys, kad nei kylančios problemos dėl įperkamumo, nei reklamos nebuvimas neišnaikino alkoholizmo. Sovietų Sąjungoje nebuvo reklamos, žmonių atlyginimai buvo maži, ir vis tiek tas girtavimas neišnyko“, ‒ pastebi jis.

Rinkodaros ekspertas Rytis Buračas siūlymus visiškai uždrausti alkoholio reklamą atvirai vadina rinkėjų apgaudinėjimo triukais. „Absoliučiai populistinis neišmanėlių poelgis ‒ suversti kaltę reklamai ir, nenutuokiant kaip toliau elgtis, imtis šių žingsnių. Tai ‒ pigiausias triukas apgaunant neišprususius rinkėjus: neva yra randami kaltininkai, imamasi drastiškų žingsnių, draudimų ir turime rezultatą. Deja, yra ne taip. Vartotojų įpročių pokyčiai neįvyksta per dieną: tai yra ilgalaikiai procesai, kuriems reikalingos programos, skatinančios žmonių sąmoningumą, atsakingą alkoholio vartojimą, kuriančios kultūrą. Draudimai, kurie neva galėtų būti veiksmingi, niekaip nepaliečia tos visuomenės dalies, kuri yra socialiai rizikinga ir suvartoja daugiausiai alkoholio. Reklamos draudimas nedarys jokios įtakos pigaus alkoholio pardavimams, nes jis niekada ir nebuvo masiškai reklamuojamas. Ar kas nors reklamavo per televiziją Klumpę ar dėdės Valdo naminukę?“, ‒ retoriškai klausia jis.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) direktorius Gintautas Kučas įžvelgia kitą reklamos draudimo aspektą. „Reklamos ribojimų atveju išlošia žinomi, labiau pripažinti prekės ženklai, turintys lojalius vartotojus, kadangi naujiems prekės ženklams yra sudėtingiau pritraukti vartotojus iš esamų konkurentų ‒ todėl galima sakyti, kad draudimai riboja konkurenciją“, ‒ pastebi jis.

Priemonės tos pačios, rezultatai skirtingi

Kalbant apie alkoholio prieinamumo ribojimą parduodant jį tik specializuotose parduotuvėse ar didinant akcizus kaip pavyzdys dažnai yra pateikiamos Skandinavijos šalys. Tačiau R. Apulskis ragina prieš darant išvadas pažvelgti giliau.

„Pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje yra taikomos labai panašios priemonės, bet rezultatai labai skiriasi. Apribojimai šiose šalyse yra tokie patys, bet suomiai toliau tiek perka alkoholį pas save, tiek kaimyninėje Estijoje – jokie apribojimai nesutrukdo. O švedai neperka alkoholio ne dėl to, kad jiems per brangu ar per sunku tai padaryti, o dėl to, kad jie ir be to turi ką veikti. Ten labai daug dėmesio skiriama žmonių užimtumui, yra daug kitokių laisvalaikio leidimo galimybių ir tuomet vystosi visai kitokia kultūra: žmonės domisi sportu, menu, kitokiomis veiklomis ir alkoholis netenka patrauklumo kaip laisvalaikio leidimo forma“, - sako R. Apulskis.

Ž. Šilėnas sako, kad akcizo dydis turėtų būti nustatomas pagal tai, kiek žmonės uždirba, o šiuo aspektu Lietuva jau yra labai aukštame lygmenyje. „Papildomi akcizo didinimai Lietuvoje rimto poveikio alkoholio suvartojimui neturės, bet gali turėti kitus du poveikius: pirma – dalis žmonių pradės rinktis pigesnius produktus, antra, išaugs nelegali rinka“, – prognozavo jis.

LLRI prezidentas skeptiškai žiūri ir į prekybos alkoholiu laiko trumpinimą. „Jei kalbėtume apie tokią situaciją, kad nebuvo jokio ribojimo, pardavinėjome 24 val. per parą ir tada įvedėme kokį nors apribojimą – tada poveikis būtų žymiai ženklesnis. Kadangi pas mus laikas jau dabar yra labai apribotas, nemanau, kad galėtų turėti poveikį, ar bus prekiaujama dar valanda ilgiau ar trumpiau. Apskritai kai kalbame apie jau labai smarkiai sureguliuotą rinką, kokia yra Lietuvoje, papildomi ribojimai turės labai mažą arba jokio poveikio“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.

G. Kučas neslepia nė kiek netikintis draudimų veiksmingumu, ką įrodo paprasti kasdieniai pavyzdžiai. „Taip, yra buvę, kad vakare norėjau alaus, bet nebepardavė, tad namie atsidariau viskio. Kam nuo to geriau? Kitas pavyzdys, kai manęs paprašė nupirkti porą sidro buteliukų, bet netoliese esančiame greito maisto taške jį būtų pardavę tik atidarytą, tad teko eiti į prekybos centrą ir pinigus palikti stambiam, o ne smulkiam verslui. O dėl pakeltų akcizų ‒ kai žmona važiuos darbiniais reikalais į Rygą, tuo pačiu parveš ir mūsų mėgstamo raudono vyno, kurį anksčiau pirkdavome Lietuvoje“, – atvirai pasakojo jis, neabejodamas, kad lietuviai tikrai ras būdų apeiti draudimams.

Skatintų stipresnių gėrimų vartojimą

Kitas svarbus klausimas ‒ ne tik kiek apskritai alkoholio suvartojama, bet kaip jis vartojimas ir kokie būtent gėrimai geriami. Kaip rodo sociologiniai tyrimai, lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai itin žalingi: alkoholis vartojamas rečiausiai Europoje, tačiau dideliais kiekiais. Tik 1 proc. šalies gyventojų vartoja alkoholį kasdien, kai Portugalijoje, nepaisant mažo bendro išgeriamo alkoholio kiekio, kasdien jį vartoja 43 proc. gyventojų. Lietuvoje, priešingai – du iš trijų žmonių piktnaudžiauja alkoholiu bent kartą per mėnesį.

VšĮ ESTEP ekspertų atlikto tyrimo išvadose rašoma, kad reikšmingą Lietuvoje suvartojamo alkoholio dalį sudaro stiprus alkoholis (46 proc.) ir alus (38 proc.). Tyrimą atlikę mokslininkai dr. Klaudijus Maniokas, doc. dr. Rimantas Juozas Vaicenavičius ir Titas Budreika teigia, kad planuojami pakeitimai keistų rinkos pusiausvyrą, ir alaus dalis sumažėtų 10 procentinių punktų. Stiprus alkoholis išstumtų silpnus gėrimus ir, tikėtina, stiprintų žalingus Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo įpročius.

„Alkoholio kainos didinimas paveiks keliomis kryptimis. Augs nelegalaus alkoholio suvartojimas, didės pilkas importas, augs pardavimai kaimyninėse šalyse ir „Duty free“ bei mažės kokybiškų gėrimų vartojimas. Ypatingai tai pajus silpno alkoholio gamintojai ir importuotojai. Užuot puoselėję alų ir vynų vartojimo, derinimo kultūrą, skatiname gerti degtinę“, ‒ piktinosi R. Buračas.

Taikosi ne į tą segmentą

Rinkodaros profesionalai žino, kad norint pasiūlyti veiksmingą problemos sprendimą, viena iš svarbiausių sąlygų ‒ teisingai įvertinti, kokiam vartotojų segmentui jis apskritai gali būti svarbus. Šiuo atveju, panašu, vėlgi šauta pro šalį. Tarp kovos su alkoholiu priemonių įvardijamas draudimas parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų asmenims. Kalbėdami apie alkoholio reklamos draudimą pataisų iniciatoriai taip pat dažnai pabrėžia, kad ji daro didelę įtaką jaunimui.

„Tačiau pažiūrėkime, kas Lietuvoje vartoja daugiausiai alkoholio. Tai yra tie žmonės, kurie nesugebėjo prisitaikyti prie šiuolaikinio gyvenimo, iš tiesų tai yra truputį vyresnė karta, žmonės virš 40 metų. Buvo skelbtas tyrimas, parodęs, kad tai yra žmonės, neįsitraukę į visuomeninį gyvenimą, neturintys alternatyvių užimtumo galimybių. Tada iš įpročio jie sukasi tarp draugų, kurie gyvena lygiai taip pat, ir niekaip neištrūksta iš to užburto rato. Tad yra du variantai, vienas ‒ grubus, ir kurio tikrai, manau, nereikėtų laikytis, tai tiesiog palaukti ir nurašyti tuos žmones, o kitas ‒ sunkus, reikalaujantis pastangų, tai yra darbas su tomis žmonių grupėmis. Aš esu įsitikinęs, kad skiriama europinė parama tikrai leidžia kurti priemones ir skirti lėšų didinant žmonių užimtumą ir iš tiesų sprendžiant jų problemas. Tik tuomet kažkokie apribojimai dar galėtų veikti kaip papildoma priemonė, bet jeigu bandysime tik apriboti žmones neduodami alternatyvos ‒ tai neveiks“, ‒ įsitikinęs R. Apulskis.

R. Apulskis cituoja Europos priklausomybių monitoringo centro atlikto tyrimo išvadas, kurios sako, kad Lietuvoje geria ne jaunimas, o vyresni žmonės. „Ši problema yra minimali, praktiškai kalbame apie atskirus atvejus. Tad jei mes sprendžiame jaunimo alkoholio vartojimo problemą, mes sprendžiame beveik neegzistuojančią problemą“, ‒ sako jis.

R. Buračas neslepia, kad jam pasiūlymai didinti alkoholio pardavimo cenzą iki 20 metų kelia juoką. „Kam smulkintis, nuo 30 padarome. Tuoktis galima, vaikus gimdyti galima, visiškai būti už save atsakingu privaloma, bet štai vyno, šiukštu, neparagausi legaliai. Gal laikas lygiuotis į Vakarų Europą, o ne ją juokinti. Draudimai, berods, niekaip neišsprendė kvaišalų vartojimo, nes pastarieji niekada ir nebuvo legalūs, ir tik žmogus neturintis jokių socialinės psichologijos pagrindų gali tikėtis šių žingsnių rezultato. Tai yra pataikavimas tiems patiems neišprususiems rinkėjams, kurie nesuvokia konteksto“, ‒ teigia rinkodaros ekspertas.

Ž. Šilėnas sako, kad jei valdžia iš tiesų norėtų spręsti alkoholizmo problemą, pirmiausia reikėtų pradėti nuo normalios apskaitos ir išsiaiškinti, kiek iš tiesų išgeriama alkoholio, kur yra geriama ir kokie žmonės jį išgeria. „Jei iš tiesų yra taip, kad, kaip rodo naujausi tyrimai, mažuma žmonių išgeria didžiąją dalį alkoholio, tad ir priemonės turi būti nutaikytos į tuos probleminius žmones, o ne į visus. Mano galva, dabar valdžia eina lengviausiu keliu: turinčius problemų žmones ir toliau palieka su problemomis, o tiesiog nusitaiko į žmones, kurie problemų nekelia“, ‒ kalbėjo jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją