Jei jau Gedimino kalnas griūna, kiekvieną savaitę veriasi vis didesnė skylė šlaite, imkime ir išspauskime iš jo maksimumą – pakvieskime Europos ir viso pasaulio turistus suskubti pamatyti UNESCO saugomą gamtos stebuklą, kurio netrukus gali nebelikti.

Be jokios abejonės, tai būtų pati efektyviausia turizmo skatinimo kampanija Lietuvos istorijoje. Artėjant vasaros sezonui, akivaizdžiai suaktyvintume turistų srautus į Lietuvą, padidintume viešbučių užimtumą, pakeltume kavinių, restoranų pajamas ir atitinkamai įplaukas į biudžetą.

Pasaulyje yra gausybė keliautojų, kurie nuolat ieško vis naujų, neatrastų ir būtinų aplankyti vietų. Juk Egipto piramidės, Romos Koliziejus, Pizos, Eifelio bokštai jau įgriso iki gyvo kaulo. Ir turtingi žmonės, ir turistai entuziastai į savo būsimų kelionių sąrašus traukia įvairias egzotiškas vietas nuo paslaptingojo Hitlerio bunkerio Lenkijoje iki legendinės Peru tvirtovės Maču Pikču, Lotoso kalnų Kinijoje iš filmo Avataras, kt.

Prieš mėnesį pasaulį apskriejo žinia, kad vienas turistų lankomiausių Maltos Gozo salos objektų Žydrasis langas (Azure Window, – angl.) prasmego amžiams. Apie į jūrą įgriuvusią arkos formos uolą pranešė pats šalies premjeras. Daugelis turistų, spėję nusifotografuoti prie šio gamtos stebuklo, socialiniuose tinkluose didžiavosi savo nuotraukomis.

Maldyvai nuolat primena, kad dėl kylančio jūros lygio po maždaug 30 metų nebeliks šių kerinčio grožio salų, atitinkamai kiekvienas save gerbiantis keliautojas stengiasi jas aplankyti. Pasaulyje nuolat sudaromi TOP10, TOP20 įvairiausių išskirtinių gamtos objektų, kurie netrukus išnyks. Taip žadinamas keliautojų apetitas atvykti, kol dar ne vėlu.

Štai CNN sudarytame „10 nykstančių natūralios gamtos stebuklų“ sąraše yra ir tie patys Maldyvai, ir, žinoma, Australijos koralų rifas, Izraelio Negyvoji jūra, nykstantis Perų miškas, kt. Į beveik visus panašius TOP sąrašus pakliūdavo ir garsusis Paryžiaus meilės tiltas, ant kurio turėklų kabojo 1 mln. išmylėjusių paliktų spynų, svėrusių 45 tonas. Kone dešimtmetį buvo skelbiama, kad tiltas neatlaikys, nugrius, pranyks amžiams. Galiausiai spynas nurinko municipaliteto darbuotojai, tiltas su turėklais liko stovėti.

Kaip sukonstruoti mažo biudžeto Lietuvos atvykstamąjį turizmą skatinančią kampaniją, kuri padėtų pritraukti šimtus tūkstančių ar net milijonus naujų turistų?

Pirmiausia reikia patekti į nykstančių gamtos objektų sąrašą. Mokslininkai turėtų sumodeliuoti perspektyvą, per kiek laiko nugrius kalnas, jei nieko nebus daroma. O tai didele dalimi būtų tiesa, nes pastaruosius metus daugiau kalbama, nei daroma. Pavyzdžiui, apskaičiuojama, kad kalnas turėtų nugriūti per 5 metus. Šios išvados paskelbiamos viešai, pristatomos tarptautinei žiniasklaidai. To visiškai pakaktų, kad CNN, BBC, kiti visame pasaulyje garsūs transliuotojai Gedimino kalną įtrauktų į būtinų aplankyti gamtos stebuklų, kurie netrukus išnyks, sąrašą.

Tarptautiniams naujienų kanalams aktualizavus Gedimino kalno griūtį, įvairios turizmo agentūros, pigių skrydžių kompanijos, skraidinančios turistus į Lietuvą, pačios įtrauktų į savo rinkodaros kampanijas nykstantį gamtos stebuklą Lietuvoje.

Gedimino kalnas taptų vienu populiariausių objektų, prie kurio būtina nusifotografuoti ir įkėlus nutrauką į socialinio tinklo paskyrą, pasigirti, jog pasisekė aplankyti garsųjį griūnantį kalną Lietuvos sostinėje, Vilniuje. #lostbeautiful

Išaugus turistų srautui į Lietuvą, kalno prieigose atsirastų poreikis įrengti info gidus, paruošti šimtus gidų, kurie pasakotų turistams istoriją apie Lietuvos didžiąją kunigaikštystę, kunigaikštį Gediminą, prie Valdovų rūmų įrengti papildomus paviljonus turistų minioms.

Galiausiai atvyktų Discovery, Travel, History kanalų filmavimo grupės, kurios suktų juostas apie nykstantį Piliakalnį (Pilies Kalną), datuojamą I tūkst. pr. Kr., I tūkst. viduriu.

Galima sakyti, kad tik savo krašto nemylintis cinikas ir pigių triukų besivaikantis piaristas gali šitaip nepagarbiai kalbėti apie mūsų šventovę – Gedimino kalną. Štai kaip begėdiškai bandoma išspausti naudos iš nacionalinės nelaimės, apnuoginant visos šalies gėdą. O juk kaip tik reikia slėpti kalno griūtį, kad šiukštu niekas nesužinotų apie mūsų pačių neįgalumą.

1990 metais buvo paskelbta, kad garsusis Pizos bokštas pasviro 5,5 laipsnio į pietų pusę ir iškilo pavojus, jog jis bet kada gali nugriūti. Tačiau mokslininkai susizgribo, rimtai užsiėmė sprendimo paieška, galiausiai pašalino dalį grunto iš priešingos bokšto pusės pamatų ir 2001 metais fiksuotas pasvirimas jau siekė 3,9 laipsnio, statinio padėtis stabilizavosi. Žinoma, iki šiol akcentuojama, kad prie bet kokio rimtesnio žemės drebėjimo bokštas visgi gali nugriūti, tad būtinų aplankyti vietų sąrašuose šis objektas toliau sėkmingai karaliauja.

Skelbiama, kad kasmet Pizos bokšto pamatyti atvyksta apie 1 mln. turistų, kurie palieka milijonus eurų gyvendami viešbučiuose, pietaudami, pirkdami suvenyrus.

M360
Idea Prima


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją