Rinkodaros ir komunikacijos specialistai gerai žino, kad vaizdiniai padeda atkreipti žmogaus dėmesį, supaprastinti sudėtingą informaciją, sustiprinti norimą žinutę ir t.t. Tačiau jie pastebi, kad žmonės, gyvenantys informacijos pertekliaus pasaulyje, išmoksta ignoruoti juos supančias vizualias žinutes.

Tad tenka kovoti už savo auditorijos dėmesį, ieškant būdų išsiskirti informaciniame sraute. Taip aplinka prisipildo vaizdinių, kurie auditoriją pritraukia šokiruodami ar net priversdami pasibjaurėti. Ką išties taip laimime ir į kokią ateitį tai mus veda?

Pažvelkime į vizualinę komunikaciją, pasitelkdami meno psichologiją. Ji paaiškina, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje kūrėjai renkasi destruktyvius vaizdinius.

„Vaizdiniai gimsta iš realybės – apsidairykime aplinkui, kokioje realybėje mes gyvename?“ – sako Meno ir kultūros muziejaus Ermitažas (Sankt Peterburgas) vedančioji psichologė, meno istorikė, Ermitažo sociologinių tyrimų departamento mokslinė bendradarbė Tatjana Charitonova.

Analizuodami vaizdinius meno kūriniuose, mes galime pažinti epochą, kurioje jie buvo sukurti. Antikos kūriniai pripildo mus dvasios grožio, Viduramžių kūryba užvaldo tuo laikotarpiu aukštinta žmogaus kančia. Kas vyksta mūsų gyvenime dabar galime atpažinti, stebėdami šiuolaikinio meno kūrinius. Vaizdiniai, kuriuos renkamės vizualinėje komunikacijoje, taip pat puikiai iliustruoja tai, kuo gyvename ir ką vertiname šiame laikmetyje.

Tipinis pavyzdys – „Brexit“ kampanijoje naudota grėsmingos pabėgėlių minios nuotrauka. Ikoninėmis tapusios – vaiko skenduolio, teroro atakų padarinių fotografijos. O kokios yra tokio pasirinkimo pasekmės?

Meno psichologijos specialistė T. Charitonova, sako: „Pagrindinė vaizdinio charakteristika – tai jo daromas poveikis žmogui. Mūsų sensorinės sistemos yra nepaprastai jautrios, mes iškart reaguojame į tai, ką žiūrime. Šokiruojantys, baisūs, nemalonūs vaizdai verčia mus susigūžti, bijoti, kentėti. Juos kartojant, mūsų smegenys pripranta, susiformuoja nuolatinės neuronų grandinės ir dėl to mes nesąmoningai ieškosime nemalonių vaizdų realybėje bei kentėsime“.

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos direktorius, televizijos laidų režisierius ir komunikacijos ekspertas Gintaras Šeputis gali tik paliudyti, kad vaizdiniai, kurie mus supa, tampa mūsų gyvenimo dalimi. „Ne vienerius metus dalyvaudamas studentų atrankos komisijose į aukštųjų mokyklų medijų programas, aš pastebėjau tiesioginę rodomų reklamų, serialų, filmų įtaką jų stojamųjų darbuose – superherojai, monstrai, anime personažai dalyvaujantys lėkštuose siužetuose, kopijuojantys elgesio modelius ir t.t.

Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad vaizdinys, kaip veiksmo vizija, lemia mūsų būseną, buvimą, būvį. „Netgi lietuvių kalboje žodžius „įsivaizduoti“, „vaizdinis mąstymas“ vartojame, kurdami ar kalbėdami apie savo gyvenimo – savo buvimo, vizijas,“ – sako R. Balčiūnienė.

Žmogus negali būti fiziškai sveikas, jeigu nuolat mato iškreiptus vaizdus. Net jeigu mes mėginame įtikinti save, kad tai yra madinga ir gražu, mūsų organizmas to nesupranta. Tai automatiškai kelia stresą.

Viskas, ką organizmas traktuoja kaip svetimą, antgamtišką, negražų, neišvengiamai sukelia reakciją „mušk arba bėk“. Organizmui visiškai nerūpi, kad šiuo metu tai yra priimta visuomenėje. Mes prisiverčiame žiūrėti į tai, kas bjauru.

Įdomiausia yra tai, kad siekdami pritraukti auditorijos dėmesį šokiruojančiais vaizdiniais vizualinėje komunikacijoje, mes rizikuojame savo verslu. G. Šeputis teigia, kad žmogus, nuolat matydamas destruktyvius vaizdinius, pasąmonėje susiformuos atitinkamą įmonės, reklamuojamo produkto ar paslaugos įvaizdį.

Šiandien jau kalbama apie reklamos kūrėjų atsakomybę, parenkant vaizdinius savo kuriamose kampanijose, ir tai turi labai didelę prasmę.

Jeigu žmogus mato bjaurumą, klaidingai manydamas, jog tai yra gražu, jis pats kurs tai, kas bjauru. Tokie iškreipti vaizdiniai užkrės vis daugiau žmonių, nenorinčių mąstyti ir gilintis į tai, ką jaučia. Kils grandininė reakcija – vaizdinys ims valdyti žmonių mases.

Kokios kūrybos galime tikėtis tokioje situacijoje? Labiausiai tikėtina ne kūryba, o tik atkartojimas, žongliravimas vaizdiniais. Kaip vizualinės komunikacijos kūrėjui išeiti iš šio užburto rato?

T. Charitonova sako: „Visų pirma, reikia suvokti, jog viskas, ką mes matome, daro mums įtaką. Mes galime pasirinkti. Jei vadovaujamės kriterijumi „taip madinga“ arba „taip daro visi“, vadinasi, renkamės ne savarankiškai, o spaudžiami kitų nuomonės. Taip patiriame visuomenės spaudimą ir tuo pačiu esame verčiami būti paklusniais sistemos sraigteliais“.

Egzistuoja ir kitas kriterijus – prigimtinis. Žmogus instinktyviai siekia grožio – malonumo. Kai žmogus atsisėda ant suoliuko, dažniausiai visiškai intuityviai jis pasirenka tą vietą, kuri atitinka auksinio pjūvio proporciją. Žmogus atpažįsta harmoniją, to net nesuvokdamas.

Meno psichologijoje kūriniai, kurie perteikia grožio dėsnius, skatindami žmogaus saviaktualizaciją, augimą, ir būtent dėl to prikaustantys dėmesį, vadinami aukščiausiuoju, grynuoju menu.

Kaip grožio dėsniai gali būti pritaikomi verslo komunikacijoje? Viešojo kalbėjimo agentūros „Inspirata“ įkūrėja Marija Makalauskienė pasakoja, kad jau seniai žavėjosi „Apple“ kuriamais produktais. Tiek gaminiais, tiek operacinėmis sistemomis, tiek programėlėmis – jie tarsi pakylėja žmogų aukščiau, padeda jam tapti didesniu. „Viename iš T. Charitonovos meno psichologijos seminarų, iš naujo susipažinau su aukso pjūvio proporcijos taisykle. Praėjus keletui dienų, neturėdama didesnių lūkesčių, ėmiau ir ją pritaikiau keliems „Apple” produktams. Mano didžiulei nuostabai, visi „Apple“ produktai ir netgi jų internetinės svetainės dizainas idealiai atitiko aukso pjūvio proporcijas.“

Kokia gali būti vizualinės komunikacijos ateitis? Galbūt atėjo laikas į ją sugrąžinti universaliuosius grožio dėsnius? Vizualinės komunikacijos problematika ir ateities perspektyvos giliau bus nagrinėjamos rugsėjo 14 d. 9:00-12:30 Harmoningos asmenybės instituto rengiamame „Meno psichologijos dialogų savaitės“ apskritame stale „Meno psichologija ir vizualinė komunikacija“, kuris įvyks ISM Inovacijų bazėje Arklių g. 18, Vilniuje. Renginio partneriai – Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija (KOMAA).

Registracija čia, daugiau informacijos skaitykite čia.

M360
Harmoningos asmenybės institutas


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją