Skaičiuojama, kad 2018 m. Europoje beveik 5 mln. žmonių dirbs su mobiliosiomis programėlėmis susijusį darbą. Kiekvienam iš jų reikės dar apie 1,3 darbo vietų, netiesiogiai susijusiems darbams atlikti. Ko reikia, kad atsigriebtume didesnę dalį mobiliųjų programėlių ekonomikos? Apie tai diskutuota Vilniuje vykusioje konferencijoje #SWITCH!.

Būtina sąlyga – bendra skaitmeninė rinka

Ko reikia, kad skatintume mobiliųjų programėlių ekonomiką? Pirmiausia reikia galvoti apie tai, ar vis dar teisinga taip formuluoti klausimą. Juk tokio dalyko kaip mobiliųjų programėlių ekonomika ar skaitmeninė ekonomika nebėra. Skaitmenizacija taip įsiskverbusi į visas mūsų gyvenimo sritis, kad kalbėdami apie geresnių sąlygų jai klestėti kūrimą, kalbame apie ekonomikos skatinimą apskritai.

„Kalbame apie tai, kaip mums reikia technologijų, mobiliųjų programėlių ekonomikos, skaitmeninės ekonomikos. Bet mums tiesiog reikia kalbėti apie ekonomiką – juk ji visa skaitmenizuojasi”, – sako „techUK“ viceprezidentas Antony Walkeris. O tam, kad ji klestėtų, vienas iš esminių dalykų – fragmentacijos Europos Sąjungoje sunaikinimas ir nereikalingų veiklos barjerų mažinimas.

„Mums visiems reikia protingų, gerų įstatymų, kurie leistų judėti į priekį, augti, o ne trukdytų veikti. Laikas nuo laiko mes girdime apie naujus politikų išleistus įstatymus, reguliuojančius skaitmeninę veiklą, kaip pat konkurencinę aplinką apskritai. Manau, kad Europoje tokie įstatymai išleidžiami dėl tokių sėkmingų ir galingų kompanijų kaip „Google“ ar „Facebook“ pristabdymo. Tačiau jei įstatymais gali pristabdyti tokias milžines, smulkiuosius verslininkus, veikiančius šioje srityje, gali sustabdyti visai“, – pastebi kompanijos „King“ viešųjų ryšių atstovė Linda Griffin.

„Kuriant įstatymus reikia galvoti ne apie problemas, kurios dar gali atsirasti, o galvoti, kaip dabar padėti žmonėms. Įstatymai turi būti tokie, kad mažai kompanijai nereikėtų samdytis atskiros teisininkų kompanijos, kad juos suprastų. O turint skirtingus įstatymus visose Europos Sąjungos šalyse, tai tampa labai rimtu apsunkinimu. Juk jei dirbi Lietuvoje ir nori plėstis į Latviją, turi prisitaikyti prie jos teisinio reguliavimo, o tai ne taip paprasta”, – sako L. Griffin, atkreipdama dėmesį, kad nors Europos Komisijos priimta Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija yra gera iniciatyva, kol kas ji priimta tik teoriškai, bet realiai nėra įgyvendinama.

Naujas Silicio slėnis nebūtinas

Europoje dažnai keliamas klausimas, kada ir kur gali atsirasti kitas Silicio slėnis, ir ko reikia, kad taip atsitiktų. Bet galbūt bandoma eiti ne tuo keliu? „Ar mums tikrai reikia dar vieno Silicio slėnio? Interneto visas grožis yra tame, kad jis griauna visas fizines sienas ir visai nebesvarbu, kad žmonės būtų vienoje vietoje. Galbūt mums geriau turėti daug centrų, išsibarsčiusių po visa Europą. Mes „King” taip ir dirbame: daug keliaujame, kad bendrautume vieni su kitais, arba tiesiog kalbamės internetu, ir tai puiku. Be to, technologijų kompanijoms nebūtinai reikia kelti tikslą patekti į didžiausių įmonių dešimtuką. Būkime realistais. Gal geriau galvoti apie būdus, kaip padrąsinti veikti net pačius mažiausius, kad kiekvienas jų rastų savo rinką?”, – svarsto L. Griffit.

„Google EMEA“ mobiliojo skyriaus finansų vadovo Benoit Tabaka nuomone, Europa, lygindama save su JAV, kartais yra pernelyg savikritiška. „40 proc. iš 100 sėkmingiausių mobiliųjų programėlių yra sukurtos Europoje. Žaidimų industrijoje visos top5 kompanijos yra iš Europos. Turime didžiuotis Europos sėkmės istorijomis. Galbūt reikia galvoti ne apie tai, kaip tapti kitu „Google” ar kitu „Facebook”, bet kaip tapti kitu „King”, – sako jis.

„Founder“ instituto Paryžiuje vykdantysis direktorius Alainas Baritault pastebi, kad siekiant vystyti mobiliųjų programėlių ekonomiką reikia galvoti apie tinkamos infrastruktūros užtikrinimą ir efektyvų administravimą. Taip pat – palankią mokesčių politiką, dažnai lemiančią, į kurią šalį iškeliaus investicijos.

Tuo tarpu A. Wilsonas sako Silicio slėnyje išmokęs, kad infrastruktūra nėra esminis dalykas, o svarbiausias pokytis turi įvykti mąstysenoje. „Tiesą sakant, Silicio slėnis nepasižymi gera infrastruktūra, ne čia jo sėkmės paslaptis. Viską lemia žmonių mąstymo būdas. Ir dėl to aš optimistiškai nusiteikęs dėl Europos. Jei seniau jauni žmonės, norėdami užsitikrinti sėkmingą gyvenimą, po studijų siekdavo įsidarbinti finansiškai stipriose įmonėse, kurios susiurbdavo didžiąją dalį gabiausių žmonių, dabar viskas pasikeitė. Pakalbėkite su Kembridžo absolventais: jie nebenori dirbti bankuose, jie nori kurti savo įmones. Technologijos leidžia jiems pajausti, kad savo rankose jie turi įrankius, leidžiančius daryti tokius pokyčius, kokių jie nori. Mano karta to neturėjo, o dabar ateinančiai kartai tai yra savaime suprantama ir tai nuostabu“, – džiaugiasi jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją