Lošimų reklama internete Lietuvoje griežtai ribojama. Teoriškai. Tačiau kai kuriuose portaluose vis tiek mirga raginimai „statyti be pralaimėjimo“ ar kitokie kvietimai lošti. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) gūžčioja pečiais: ji sukontroliuoti gali tik Lietuvoje legaliai veikiančius verslininkus, o tų, kurie norėdami apeiti taisykles perregistruoja verslą į užsienį, pasiekti ir kaip nors paveikti negali.

Nelegalams taisyklės nerūpi

„Pirmą kartą statant – 25 eurai be pralaimėjimo“, „Griebk klasišką kazino premiją iki 100 eurų“, - skelbia reklamos portaluose krepsinis.net, basketnews.lt, sportas.lt ir įvairiuose kituose portaluose, tarp kurių galima pamatyti net tokius kaip tv3.lt ar pasakos.lt. Nors azartinių lošimų įstatymu tokios reklamos draudžiamos, keblumai prasideda ieškant, ką konkrečiai bausti ir kaip tai padaryti.

Minėtame įstatyme yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietų adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Tad bendrovės, legaliai veikiančios ir besireklamuojančios Lietuvoje, stengiasi laikytis šių principų, nes priešingu atveju turi prisiimti teisinę atsakomybę.

„Lietuvoje daug kas kitaip, nei turi būti. Portalai kaip „basketnews.lt, „krepsinis.net“ ar “sportas.lt” buvo iškelti iš Lietuvos, vien tam kad jų nepasiektų Lošimų priežiūros tarnyba ir nereikėtų mokėti baudų už nelegalių internetinių lažybų bendrovių reklamą. Esą jie tik samdo Lietuvoje dirbančius žurnalistus rašančius apie sportą, o reklamos užsakymai vykdomi per Estiją. Galioja dvigubi standartai: tie, kurie dirba pagal įstatymus, moka mokesčius Lietuvoje, yra griežtai reglamentuojama lažybų reklama ir už menkiausią nusižengimą Lošimų priežiūros tarnyba gali įspėti dėl licencijos sustabdymo, turi konkuruoti su tais, kurie veikia nelegaliai ir daro ką nori. Geriausias pavyzdys yra „Unibet“, kurie buvo užblokuoti gal dvidešimt kartų ir vis atsiranda su nauja galūne, kaip „Unibet-11” ar „Unibet-12” , reklamuojasi į Lietuvą orientuotuose portaluose, neturėdami licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje“, – pasakojo „Top Sport“ rinkodaros vadovas Skirmantas Staniulis.

S. Staniulis piktinasi, kad situacija, dėl nelegalių lažybų bendrovių ir jas reklamuojančių interneto svetainių tęsiąsi daugiau kaip 10 metų. „Tai parodo mūsų tarnybų neveiksnumą ir aplaidų darbą, nesugebant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, mokami mokesčiai į Lietuvos biudžetą", - sako jis.

Tokios bendrovės kaip „Unibet“ ne tik pažeidžia reklamos ribojimus: Lietuvoje jos apskritai legaliai negalėtų veikti, nes pagal 2016 m. pradžioje priimtas įstatymo pataisas nuotolinių lošimų organizatoriai privalo turėti tam tikrą lošimo punktų skaičių. Jei ši sąlyga nevykdoma - LPT gali įpareigoti interneto tiekėjus tokias svetaines blokuoti.

Portalai atsakomybės neprisiima

Paklausti apie pas juos rodomą nelegalią lošimų reklamą, portalų atstovai purto galvas, kad čia ne jų atsakomybė. Portalo „krepsinis.net“ vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis teigė, kad jis yra atsakingas tik už turinį, o reklama rūpinasi reklamos skyrius, kurio atstovai nukreipė į „TiPRO" grupę, o jos vadovas buvo nepasiekiamas nei el. paštu, nei telefonu.

„TV3” komunikacijos vadovė Justė Radzevičiūtė-Laugalienė tikino, kad tokios problemos apskritai nėra. „Portale „tv3.lt“ rodomos tik įstatymus atitinkančios reklamos, jokių pretenzijų dėl to nesame gavę“, – sakė ji. M360 pradėjus domėtis šia tema, netrukus portale „tv3.lt” jungiantis iš DELFI IP adreso buvo pašalintos visos banerinės reklamos, kurios tuo metu buvo matomos jungiantis iš kitų IP adresų. „TV3” atstovė teigė, kad šie klausimai niekaip nesusiję. „Reklamos niekam neblokuojamos, tik šiuo metu turime tam tikrų problemų su reklamos rodymu dėl migracijos į naują reklamos administravimo platformą“, – teigė J. Radzevičiūtė Laugalienė.

Lošimų reklama internete: taisyklės yra, bet kas nenori nesilaiko
© Stop kadras

Kai kurie portalai tikrai patys nepardavinėja reklamos – už juos tai daro tarpininkai, pavyzdžiui, didžiausiu interneto medijos tinklu Lietuvoje prisistatanti „TiPRO Group“. Jų portfelyje yra apie 50 interneto portalų, tarp kurių – minėti „krepsinis.net”, „sportas.lt”, taip pat „klase.lt”, „one.lt”, „balsas.lt”, „receptai.lt” ir daug kitų. Beje, M360 gautuose „TiPRO Group” platinamuose rėmimo pasiūlymuose jie klientams siūlo ir reklamos galimybes „tv3.lt” portale.

Tokiu atveju, kai portale skelbiamas turinys yra geras, dėl nelegalios reklamos jo blokuoti nėra teisinių galimybių. „Jei 90 proc. portale informacijos yra tinkama, o tik, pavyzdžiui, reklaminis gabaliukas parduotas kokiai „loginet“, žurnalistai sako, mes esame ne prie ko, mes nesirūpiname reklama. Tuomet mes bandome susisiekti su „loginet“, kurie prisiregistravę Didžiojoje Britanijoje, bet negauname absoliučiai jokio grįžtamojo ryšio, visiškai neužtikrinama, kad bendrovė yra tikra, realiai veikianti ir kad ji valdo tą reklaminį plotą“, - sako LPT direktorius Virginijus Daukšys.

Tačiau kaip rodo „Linkomanijos“ ir kitų „torrent“ tipo svetainių pavyzdys, net ir skelbiant nelegalų turinį, užblokuoti puslapius ne taip paprasta. Nors juose skelbiamas tiek nelegalus turinys, tiek nelegalios reklamos, tarp jų – ir skatinančios lošti, daugybė pradėtų tyrimų ir kalbų, kad tokios svetainės bus blokuotos visada baigiasi taip pat: daugiausia – trumpalaikiais sutrikimais, bet dažniausiai apskritai niekuo.

LPT akligatvis – kaip pagauti pažeidėjus

LPT pripažįsta, kad išgaudyti visus pažeidėjus, kurie vos užblokavus tuoj susikuria iš naujo su labai panašiais domenais ‒ vargiai šiuo metu įgyvendinama užduotis. Ir viena iš didžiausių kliūčių šiame darbe įvardina tai, kad domenai su „.lt“ galūnėmis išduodami labai menkai kontroliuojant, todėl net pamačius pažeidimus, tenka ilgai ieškoti, kas yra galimi pažeidėjai.

Lošimų reklama internete: taisyklės yra, bet kas nenori nesilaiko
© Stop kadras

„Jei „Domreg“ taikytų griežtesnes domenų su „.lt“ galūnėmis įsigijimo sąlygas, jei negalėtum įsigyti domeno prisistatęs Petru Petraičiu, nepateikęs jokio dokumento ir mokėdamas anonimiškai, tuomet bendrovė būtų atsakinga ir įsipareigojusi laikytis įstatymų, o mums dirbti būtų lengviau. Tačiau suprantama, kad to nenorėtų interneto tiekėjai, nes kai kurie klientai tiesiog pradėtų rinktis kitas galūnes kaip „.eu“ ir pan.“, ‒ sako V. Daukšys.

Jei apie Lietuvoje užsiregistravusius juridinius asmenis informaciją dar galima gauti gana paprastai, fiziniai asmenys pirkdami domeną kartais nurodo tik savo inicialus, aiškiai išgalvotus vardus ir įtartinus elektroninio pašto adresus, pagal kuriuos prireikus atsekti savininką tampa neįmanoma.

„Domreg“ vadovė savo ruožtu tokią kritiką atmeta. „Visais atvejais, kai LPT kreipėsi į mus dėl tokios informacijos, turimi duomenys buvo pateikti. Taigi teigti, kad iš mūsų esą neįmanoma gauti informacijos arba kad „dažnai nebūna pateikiama žmogaus pavardė, sąskaita, ar pateikiami aiškiai išgalvoti duomenys“, būtų neteisinga. Praktikoje tik retkarčiais pasitaiko atvejų, kai domeno turėtojo duomenys nėra tikslūs, bet atsakomybė už tai tenka aptarnaujančiam paslaugų teikėjui, teikiančiam paslaugas fiktyviam asmeniui arba sąmoningai nuslepiančiam tikrus duomenis. Ne kartą interesantams aiškinome, jog savo klientų duomenis renka ir tvarko aptarnaujantys paslaugų teikėjai, kurie nustatyta tvarka registruojami Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje kaip asmens duomenų tvarkytojai“, - sakė KTU Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centro, valdančio „Domreg“, vadovė Daiva Tamulionienė.

V. Daukšys patikslina, kad net kreipusis į interneto tiekėjus, kurių Lietuvoje yra apie du šimtus, dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus pirkdamas domeną būna apmokėjęs per „Perlo“ terminalą, naudodamasis „Paypal“, ar kitais mokėjimo būdais, kai jo tapatybės atsekti tampa neįmanoma.

Dar kebliau viskas pasidaro, kai verslai, nors ir orientuoti į Lietuvą, oficialiai perkeliami už jos ribų. „Reikia skirti pažeidimus, už kuriuos taikoma baudžiamoji, ir administracinė atsakomybė. Jei būtų baudžiamosios atsakomybės klausimas, pavyzdžiui, kažkas internete pradėtų prekiauti ginklais, mes galėtume kreiptis pagalbos į kitos šalies teisėsaugos pareigūnus ir klausimas būtų labai greitai sprendžiamas. Tuo tarpu kai kalbame apie administracinius pažeidimus, esame labai apriboti, bandome ieškoti kitų būdų, apeliuojame į bendrovių sąmoningumą, taip pat ieškome reklamos tarpininkų, kaip, pavyzdžiui, „TiPRO Group“ ar „Adform“, be kurių pagalbos tokia reklama portaluose neatsiranda“, - sakė LPT kontrolės skyriaus vedėja Sandra Vitkevičiūtė.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją