Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad taip siekiama mažinti administracinę naštą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams ir pagerinti išorinės reklamos verslo aplinką. „Siūlomais pakeitimais siekiame panaikinti nereikalingus suvaržymus verslui ir palengvinti leidimų įrengti išorinę reklamą gavimo sąlygas. Šie pakeitimai verslininkų labai laukiami, nes sudarys palankesnes sąlygas reklaminei veiklai plėtoti“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Ūkio ministerijos duomenimis, priėmus Reklamos įstatymo pakeitimo projektą reklamos verslu užsiimantiems ūkio subjektams daugiau kaip 350 tūkst. eurų sumažėtų informacinių įpareigojimų sukeliama administracinė našta.
Šiuo metu galioja Reklamos įstatymo nuostata, draudžianti įrengti išorinę reklamą ant bendrojo naudojimo objektų, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo. Šis draudimas taikomas visai išorinei reklamai, neatsižvelgiant į jos įrengimo vietą ar pateikimo priemones, o tai apsunkina, o kartais ir padaro neįmanomą išorinės reklamos, taigi ir iškabos, įrengimą ant šių objektų. Naujajame įstatymo projekte, sprendžiant šią problemą, siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai ant daugiabučiame name esančių negyvenamosios paskirties patalpų (t. y. parduotuvės, kirpyklos ir kt.) išorinės sienos įrengiama nešviečianti ir nekelianti nepatogumų gyventojams iškaba, būtų reikalingas ne visų savininkų daugumos, o susirinkime dalyvavusių ar raštu balsavusių savininkų daugumos sutikimas .
Ūkio ministerija taip pat siūlo nereikalauti leidimo įrengti išorinę reklamą tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama po stogine, kuri yra statinys, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, pvz., degalinėse, geležinkelio stotyse. Šis pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą verslui bei pašalinti verslo sąlygų skirtumus. Įrengiant reklamą parduotuvės viduje leidimas nereikalingas, o ūkio subjektai, kurie dėl verslo specifikos prekes parduoda ar paslaugas teikia po stogine (prekyba degalais, transporto paslaugos ir kt.) ir po stogine įrengia reklamą (pvz., degalų reklama degalinėje), patiria papildomų finansinių išlaidų ir laiko sąnaudų leidimui gauti.
Taip pat siūloma netaikyti reikalavimo turėti leidimą tuo atveju, kai reklama įrengiama patalpose, tačiau ji yra matoma iš lauko pusės. Reikalavimas turėti leidimą nebus taikomas ir tuo atveju, kai iškaba įrengiama pagal įstatymu įgaliotos institucijos patvirtintą formą (notarų, antstolių kontorų iškabos) arba kai iškaba yra ne didesnio kaip 0,3 kv. m ploto ir ant jos pateikiamas reklamos davėjo pavadinimas.
Norima panaikinti ir reikalavimą turėti leidimą įrengti reklamą ant transporto priemonių, naudojamų pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. jeigu jose vežami žmonės arba kroviniai. Numatoma, kad leidimas bus reikalingas tik tuo atveju, jei ant šių transporto priemonių bus įrengiamas reklaminis įrenginys.
Tarp siūlymų taip pat yra ilgesnis leidimo galiojimo terminas iškaboms ir išorinei reklamai, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas. Leidimas įrengti iškabą ar išorinę reklamą, kurioje pateikiamas tik prekių ženklas, būtų išduodamas 10 metų laikotarpiui (anksčiau buvo nustatytas 5 metų terminas). Iškabos įrengimo vieta ir joje pateikiama informacija (reklamos davėjo pavadinimas), taip pat prekių ženklas paprastai nesikeičia keletą metų, todėl reikalavimas gauti naują leidimą tai pačiai iškabai ar prekių ženklui kas 5 metus yra našta verslui. Leidimams įrengti kitą išorinę reklamą liktų galioti 5 metų terminas.
Numatoma, kad leidimo galiojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai ūkio subjektas buvo įspėtas, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino. Šiuo metu galiojančiame įstatyme įspėjimo iš viso nėra nustatyta.
Siekiant operatyviau spęsti leidimų išdavimo klausimą, siūloma nustatyti, kad savivaldybėse, kuriose gyventojų skaičius didesnis kaip 100 tūkst., leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja ir juos panaikina ne tik savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktorius, jo pavaduotojas), bet ir jos įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Tačiau tokiu atveju turės būti sudaroma komisija, kuri įvertins pateiktus dokumentus ir teiks pasiūlymus įgaliotam valstybės tarnautojui dėl leidimo išdavimo.
Be to, siūloma atsisakyti reikalavimo maisto papildų reklamoje pateikti žodžius „maisto papildas“, energinių gėrimų reklamoje – „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“, genetiškai modifikuoto maisto reklamoje – „maistas yra genetiškai modifikuotas“, kai reklamoje pateikiami tik maisto gamintojų pavadinimai ar jų prekių ženklai (t. y. ant reklaminių kepuraičių, pieštukų, marškinėlių ir pan.).