Kokia ryšių su visuomene rinka Lietuvoje yra šiandien, kokios pastebimos tendencijos kaimyninėse šalyse ir ko galime tikėtis ateityje? Metinis komunikacijos renginys „PaRa/Impact Awards 2016“ prasidėjo pristatant naujausių tyrimų duomenis.

Kokie komunikacijos pokyčiai vyksta Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje? Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga apklausė 178 šioje srityje dirbančius žmones, kad pamatytume ne tik Lietuvos, bet ir platesnį kontekstą.

Efektyviausiais ryšių su visuomenei įrankiais per pastaruosius metus apklausos dalyviai įvardino socialinę mediją, ryšius su žiniasklaida bei jai skirtus renginius, taip pat naujienų portalus. Mažiausiai pasiteisino straipsniai regioninėje žiniasklaidoje, radijas ir užsakomieji straipsniai.

„Turime paminėtą ir naują burtažodį - turinio rinkodara. Beveik pusė lenkų ją laiko sėkmingiausiu įrankiu, maždaug perpus šis skaičius mažesnis Latvijoje, dar mažiau dėmesio jai tenka Baltarusijoje. Labiausiai turinio rinkodarą vertina turintys ilgesnę patirtį ir aukštesnes pozicijas“, - tyrimo rezultatus renginyje pristatė Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos tarybos pirmininkė Orijana Mašalė.

Jei pačių šioje rinkoje dirbančių profesionalų prognozės išsipildys, ateityje šios tendencijos dar labiau stiprės: apklausos dalyviai sakė manantys, kad po penkerių metų bus dar labiau išaugusi socialinės žiniasklaidos galia, dar daugiau dėmesio bus skiriama turinio rinkodarai ir įvairiems renginiams.

Kas lemia komunikacijos profesionalų darbo sėkmę? Daugelis jų kaip sėkmės kriterijus įvardina patirtį, stiprią komandą ir geriausią veiklos, kurioje tenka veikti, supratimą. Pasak apklausos dalyvių mažiausiai sėkmingam darbui svarbus išsilavinimas, taip pat sugebėjimas rašyti ir gerai kalbėti. „Įdomu pastebėti, kad tarp turinčių mažesnę darbo patirtį yra daugiau sakančių, kad svarbu sugebėti gerai rašyti ir kalbėti, o turintiems didesnę patirtį tai neatrodo taip svarbu. Tačiau didžiausia apklausos dalyvių, turinčių didžiausią patirtį dalis, pabrėžė stiprios komandos svarbą“, - pasakojo O. Mašalė.

Kalbant apie komunikacijai skiriamus biudžetus, tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais jie nemažėjo, o ateinančiais metais, tikėtina, dar augs. Lietuvos ryšių su visuomene agentūrų asociacijos pirmininkas Kęstutis Gečas pasakojo, kad remiantis atlikto tyrimo duomenimis pernai Lietuvoje augo beveik visos agentūros, tik viena patyrė nuosmukį.

Kokios sritys bus aktualios ateityje? „Jei galvojate, kur tobulinti kompetencijas, išlieka tas pats trikampis - turinio rinkodara, socialinė žiniasklaida ir integruoti projektai“, - sakė K. Gečas.

Nors komunikacijos agentūros kitais metais planuoja didinti darbuotojų skaičių, pirmiausia jos žiūrės į tuos darbuotojus, kurie turi projektų valdymo patirties. „Visi skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, arba sako, kad neatitinka kompetencijos ar atlyginimo lūkesčiai. Tai yra labai emocingas pasakymas, nes reikia galvoti apie tai, kaip tas kompetencijas auginti“, - kalbėjo jis.

Ar ateinančiais metais komunikacijos profesionalai gali tikėtis atlyginimų augimo? Agentūros sako, kad planuoja didinti, bet dažna jų teigia norinti dalintis tiek pelnu, tiek rizika, tai yra, atlyginimo didėjimą nori sieti su pasiektais didesniais rezultatais.

K. Gečas džiaugėsi pastebėdamas, kad pastaraisiais metais keičiasi ir klientai – su jais rasti bendrą kalbą tampa paprasčiau. „Apibendrinant, agentūros auga, samdoma daugiau darbuotojų, klientų biudžetai didėja, tad, jei tik nebus jokių krizių, viskas turėtų važiuoti gerai. Kita vertus, mūsų sritis tokia, kad labai sveika mokytis veikti nestabilumo sąlygomis, nes situacija bet kada gali pasikeisti“, - kalbėjo jis.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją