Pasaulinės tendencijos atsirita ir į Lietuvą. Naršytojai internete mobiliaisiais telefonais jau beveik aplenkė naršytojus kompiuteriuose, bet net ne tai yra svarbiausias pokytis. „Dabar netgi nebegalime sakyti, kad mes jungiamės prie interneto. Mes gyvename jame, nuolat jame esame ir vartotojai čia klaidų neatleidžia, nes panorėję iškart turi kitą alternatyvą“, ‒ esminį vartotojų įpročių pasikeitimą Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) seminare, skirtame skaitmeninės rinkodaros naujienoms apžvelgti, įvardino „ Gemius Baltic" regiono vadovė Baltijos šalims Gryta Balserytė.

Lietuviai ‒ naujienų tauta

„Gemius Audience“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje gruodį naršė 1 884 063 internautai, tai yra keturi iš penkių šalies gyventojų. „Nagrinėdami, kaip atrodo srautas, visi pastebi augantį naršymą mobiliais telefonais: ne daug trūksta, kad jis sudarytų daugiau nei pusę viso srauto ir tas pokytis turbūt įvyks kitais metais. Vertinant praleidžiamą laiką, kol kas daugiau laiko naršome kompiuteriais, bet ir čia mobilieji įrenginiai veržiasi į priekį: jau netoli tas etapas, kai sakysime, kad mobilusis visiškai perėmė mūsų laiką“, ‒ pasakoja G. Balserytė.
Kaip per metus Lietuvoje pasikeitė interneto rinka
Dažniausiai lietuviai prisijungia prie interneto tam, kad skaitytų naujienų portalus ‒ tai yra viena pagrindinių veiklų internete, kaip tai įvardina 84 proc. tyrimo dalyvių. Ne daug atsilieka ir lankymasis socialiniuose tinkluose, svarbus 77 proc. internautų.

„Vertinant didžiausias Lietuvos svetaines pagal realius vartotojus, Lietuvoje turime unikalią situaciją, nes pirmose keturiose vietose yra naujienų portalai. Mes labai prijaukinti prie naujienų skaitymo, kiekvienas portalas nori pateikti vis įdomesnes naujienas ir tai daryti vis greičiau. Esame žinių tauta: norime žinoti viską, norime, kad mums papasakotų ir parodytų“, ‒ šypsosi G. Balserytė.

Tėvus apdovanojo išmaniaisiais?

Vertinant vartotojus pagal amžių, ateina metas atsikratyti stereotipų. Panašu, kad senjorams internetas irgi tampa vis svarbesne gyvenimo dalimi. Vyresnėje nei 55 metų auditorijoje per metus nuo 2015 iki 2016 m. naršymas kompiuteriu išaugo 20 proc, o naršymas mobiliaisiais telefonais – net 111 proc. „Turbūt Kalėdoms visi padovanojote tėvams išmanųjį telefoną. Jei anksčiau sakydavome, kad vyresnės auditorijos internete nėra, ją reikia pasiekti kitomis priemonėmis, dabar galime pasakyti, neskubėkite su išvadomis: ji yra ir ta dalis auga“, ‒ sako G. Balserytė.
Kaip per metus Lietuvoje pasikeitė interneto rinka

Kaip per metus Lietuvoje pasikeitė interneto rinka

Taip pat nebegalima sakyti ir to, kad internetas ‒ miestiečių žaidimas. Kaimo tipo gyvenvietėse naršymas telefonu per metus išaugo 21 proc., mažesniuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose – 29 proc.

Ar tai reiškia, kad visas jėgas dabar reikėtų sutelkti tik į informacijos pateikimą mobiliuosiuose telefonuose? „Ne, reikia žiūrėti į abu įrenginius, tiek į kompiuterį, tiek į telefoną, kaip į vieną sprendimą: jūsų klientai ieško informacijos tiek ten, tiek ten“, ‒ sako G. Balserytė.

Daugiausiai laiko ‒ pažinčių portaluose

„Gemius Audiece“ tyrimo duomenimis, visose Lietuvos interneto svetainėse 2016 m. gruodį buvo apie 1,5 mlrd. puslapių peržiūrų. Tačiau vertinant, kur praleidžiama daugiausiai laiko, paaiškėjo, kad lyderiai šioje srityje naršant telefonu ‒ pažinčių portalai. Pavyzdžiui, portale ieskok.lt 2016 m. gruodį naršymo laikas telefonu siekė 9 val. 7 min.

„Taip yra yra amžinai augantis internetinės televizijos segmentas. Didžiosios televizijos, kaip TV3 ar LNK, susirenka daugiausiai dėmesio, kai pristato konkrečius didelius projektus, kaip, pavyzdžiui, „X faktorių“, bet kitu atveju visur pirmauja naujienos ir aktualijos“, - pasakoja G. Balserytė.
M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją