Ar taupymas pateisina viską?
„Jau daugelį metų kalbama, kad viešasis sektorius dirba nepakankamai efektyviai, todėl vienas iš dabartinės Vyriausybės prioritetų yra viešojo sektoriaus pertvarka, darbo optimizavimas. Dabartinės SAM vadovybės tikslas yra užtikrinti sklandų ir efektyvų ministerijos darbą, todėl ji neišvengiamai turi būti pertvarkyta. Tokią užduotį keliame ne tik sau, bet ir visoms pavaldžioms įstaigoms bei institucijoms. Tikslas paprastas – kuo minimalesnėmis sąnaudomis priimti efektyvesnius sprendimus, lanksčiau ir efektyviau organizuoti savo veiklą, įgyvendinti keliamus uždavinius ir nudirbti planuojamus darbus. Valstybės institucijos turi būti modernios, eiti pažangos keliu, tad tą SAM vadovybė ir bando daryti“, – pokyčius ministerijoje, tarp jų ir ryšių su visuomene skyriaus naikinimą, komentavo Sveikatos apsaugos ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.
Tačiau ar tikrai tokiu būdu optimizuojant darbą nenukentės jo kokybė? Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas kelia klausimą, ar kalbant apie komunikacijos skyrių turėtų būti keliamas tikslas sutaupyti, ar visgi svarbiau pagalvoti apie kitus dalykus. „Šita valdžia, ypač ministras, daug šneka apie didžiules reformas, liečiančias farmacijos sektorių, mediciną, alkoholio prieinamumą, daugybę kitų dalykų. Paprastai paskui bet kokias reformas seka didžiulis visuomenės, atskirų socialinių grupių ir suinteresuotų grupių nepasitenkinimas, kyla konfliktai ir kiti panašūs dalykai. Paprastai viena iš pagrindinių komunikacijos departamentų ir juose dirbančių žmonių funkcijų yra padėti susikalbėti su tikslinėmis auditorijomis, ir papasakoti, apie ką kalbama ir tt. Jei mes žiūrime į finansinę pusę, aš galiu pasakyti ir panaikinkime buhalteriją, dar daugiau sutaupysime, bet tuomet visi pradės rėkti, ar išprotėjai. O štai kai sakome, naikinkime komunikaciją, viskas gerai: reiškia, niekam jos nereikia, nes niekas nesupranta, kokią iš tikrųjų naudą ji galėtų sukurti“, – komentuoja jis.
Kaip pavyzdžius ekspertas pateikia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir Lietuvos policiją. „VMI per kelerius metus buvo pakeista iš monstro, kuris atiminėja pinigus iš vargšų žmonių, į rimtą patarėją, kuris daro labai gerus dalykus. Taip pat policijos pavyzdys: pasitikėjimas policija prieš 5-7 metus buvo žemiau grindų, o dabar tai yra viena iš institucijų, kuriomis labiausiai pasitikima. Pažiūrėję į tokius pavyzdžius pamatysime, kokį vaidmenį atliko būtent komunikacija. Tuo tarpu socialinės apsaugos sistema, kuri kaltinama, kad yra korumpuota, ja nepasitikima, silpnina tą vietą, iš kur tas nepasitikėjimas ir atkeliauja“, – teigia A. Katauskas.
Žinios pristatymas parodė komunikacijos trūkumą
Socialiniuose tinkluose pasklidus žiniai apie šiuos pokyčius, SAM puolė aiškintis, kad buvo neteisingai suprasti. „Pirmiausia norime nuraminti. RSV paslaugos ir toliau bus teikiamos, interneto svetainės skyrelyje „Kontaktai žiniasklaidai“, SAM tikrai turės ką nurodyti, tik tai bus kur kas mažesnis skaičius kontaktų nei šiuo metu. Kaip jau kalbėta, RSV funkcijos bus deleguotos ir struktūriniams padaliniams, kurių specialistai rūpinsis informacijos pateikimu, kuria domisi visuomenė. Tad neabejotinai, ryšiai su visuomene yra ir bus svarbūs SAM. Šiuo atveju kalbama apie kitokią šių procesų vadybą, padėsiančią užtikrinti optimalų išteklių panaudojimą“, – aiškino L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Viešųjų ryšių ekspertas Kęstutis Gečas, viešai iškėlęs klausimą, ar SAM nusispjauti į visuomenės nuomonę, ar jie nesupranta, kam reikalinga komunikacija, po SAM patikslinimo, kad buvo neteisingai suprasti, komentavo, kad tai tik parodo SAM komunikacijos klaidas. „Jeigu buvo blogai suprasta, reiškia, komunikuota buvo blogai. Tradiciškai pokyčiai komunikuojami ne per pačius pokyčius (kas keisis), bet per tai, kokia bus graži ateitis ir pokyčių nauda – tai yra pokyčių komunikacijos klasikų klasika. Tuo tarpu SAM komunikavo tik pačius pokyčius – ir tai buvo klaida“, – sakė jis.
A. Katauskas juokiasi, kad būtent tai, kaip viešojoje erdvėje buvo pristatytas žmonių atleidimas ir skyriaus naikinimas, geriausiai parodė, kad komunikacija SAM labai reikalinga. „Logiškai mąstant, komunikacijai turėtų būti iškelti tikslai, tarkime, pasiekti tam tikrą visuomenės pasitikėjimą planuojamomis reformomis, ar pan. Bet tai įmanoma tuo atveju, jei komunikacija yra pakankamai aukštai struktūroje, trumpai tariant, ar jų balsas yra girdimas. Iš principo tas komunikacijos atsakomybių nustūmimas žemyn struktūroje aiškiai duos vienintelį dalyką: didesnį atstumą tarp strategijos, tai yra ministrų, viceministrų ir įgyvendinimo. O komunikacija yra vadybos funkcija, ir mano nuomone, tai yra aiškus ženklas, kad komunikacija šitoje ministerijoje ateityje bus absoliučiai techninis dalykas, o jei tuo pačiu keliu žengs ir visa valdžios struktūra, tada bet kokiu atveju turės atsirasti kažkoks koordinuojantis centras. Vadinasi, mes matysime dar daugiau prisišnekėjimų tos pačios ministerijos, ministrų, viceministrų, nes nebeliks filtro, kurio žinios ir kompetencijos leistų tinkamai suformuoti žinutes“, – kalbėjo jis.
Konkrečius planus žada pateikti vėliau
Šiuo metu ryšių su visuomene skyrius SAM dar veikia ir turėtų veikti iki birželio 14 d. Kaip bus toliau? L. Bušinskaitė-Šriubėnė tikina, kad bendravimas su žiniasklaida ir visuomene dėl šių pokyčių tikrai nenukentės.
„Perskirsčius funkcijas, šias pareigas bus pavesta vykdyti kitiems įstaigos darbuotojams, atsižvelgiant į optimaliausią resursų panaudojimą. Bus paskirtas ir pagrindinis asmuo bendravimui su žiniasklaida, t.y. pagrindinis kontaktinis informacijos teikėjas žiniasklaidai, kuris ir bus tas informacijos centras, į kurį suplauks funkcinių padalinių informacija. Būtent šis darbuotojas bus atsakingas už galutinį informacijos pateikimą visuomenei – kad ji būtų lengvai suprantama, paprasta ir aiški. Kokiems ir kokiam konkrečiam darbuotojui/ams bus priskirta ši funkcija, šiuo metu negalime tiksliai atsakyti, nes yra svarstomi įvairūs variantai ir kalbamasi su darbuotojais“, – sakė ji.
L. Bušinskaitė-Šriubėnė atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniame RSV skyriuje buvo daug funkcijų nebūdingų RSV skyriui, pavyzdžiui, darbas su Nevyriausybinėmis organizacijomis, pacientų organizacijomis, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo posėdžių ir kitų posėdžių protokolavimas, taip pat RSV skyrius turėjo daug ūkinės veiklos funkcijų, atlikdavo ir kai kurias vidaus personalo funkcijas. „SAM vadovybės manymu, šias funkcijas turi vykdyti kiti padaliniai, kuriems jos ir bus priskirtos po pertvarkos. Politinės komunikacijos klausimais rūpinsis ministro patarėja RSV klausimais, atstovė spaudai“, – sakė L. Bušinskaitė-Šriubėnė.