Tai vienintelis sektorius, kurį atstovaujančių nuomonės lyderių skaičius augo. Bendrai per praėjusius metus mažėjo tiek žiniasklaidoje cituotų nuomonės lyderių (8 proc.), tiek jų citatų (11 proc.) skaičius. Tai atskleidė didžiausios Lietuvoje rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atlikta šalies nuomonės lyderių komunikacijos viešojoje erdvėje analizė.

Telekomunikacijų sektorius pagal cituojamų nuomonės lyderių skaičių pernai aplenkė mažmeninės prekybos sektorių. Žiniasklaidoje cituojamų pastarojo sektoriaus atstovų skaičius per metus krito 29 proc., o jų citatų skaičius – 1 proc. Mažėjo ir cituojamų draudimo (17 proc.) bei bankininkystės (5 proc.) sektorius atstovaujančių nuomonės lyderių skaičius. Draudikų citatų žiniasklaidoje skaičius smuko daugiau kaip ketvirtadaliu (26 proc.), bankų atstovų – dešimtadaliu.

„Didesnį ekspertų – ypač ekonomistų ir prekybininkų atstovų – pasisakymų skaičių 2014 metais lėmė pasiruošimas euro įvedimui, svarstymai, kaip naujoji valiuta paveiks šalies ekonomiką, kokią įtaką turės produktų ir paslaugų kainoms. Praėjusiais metais euro tema jau buvo mažiau aktuali, todėl ir ekspertinės nuomonės šiais klausimais buvo reiškiamos ne taip aktyviai“, – sako TNS LT Komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.

Labiausiai žiniasklaidoje cituojamu bankų sektoriaus atstovu, kaip ir apskritai dažniausiai viešojoje erdvėje pasisakančiu asmeniu, ketvirtus metus iš eilės yra banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis pernai žiniasklaidoje buvo cituotas 1097 kartus. Po N. Mačiulio bankų reputacijos advokatų trejetuke rikiuojasi SEB banko atstovas Gitanas Nausėda (707 citatos) ir banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas (456 citatos).

Po bankininkystės sektoriaus atstovų viešojoje erdvėje aktyviausiai pernai komunikavo mažmeninės prekybos tinklų nuomonės lyderiai. Iš viso suskaičiuotos 2165 jų citatos žiniasklaidoje. Tiesa, cituojami pernai buvo tik 66 šio sektoriaus atstovai – gerokai mažiau nei bankininkystės, draudimo ar telekomunikacijų sektoriuose.

Neaplenkiama tarp mažmeninės prekybos sektoriaus atstovų pagal matomumą žiniasklaidoje praėjusiais metais liko prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. Iš viso žiniasklaidos priemonėse ji buvo cituojama 593 kartus. Nuo juos gerokai atsilieka dabar jau buvęs prekybos tinklo „IKI“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis (311 citatų) bei „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė (261 citata).

Tarp draudimo sektoriaus, kurio nuomonių formuotojų citatų skaičius žiniasklaidoje pernai mažėjo labiausiai (26 proc.), pastebimiausias buvo „ERGO Insurance“ Lietuvoje atstovas Raimondas Bieliauskas. Per praėjusius metus užfiksuoti 153 jo pasisakymai viešojoje erdvėje. Jam iš paskos rikiuojasi „BTA draudimo“ ekspertas Andrius Žiukelis (124 citatos) ir „ERGO Insurance“ Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas (78 citatos).

„Pernai šalies draudimo rinkoje vykę pokyčiai, bendrovių įsigijimai ir susijungimai galėjo lemti mažesnį kai kurių rinkos dalyvių dėmesį komunikacijai viešojoje erdvėje, aktyviam ekspertinės nuomonės išsakymui žiniasklaidoje. Tai galėtų būti viena priežasčių, kodėl draudimo sektoriaus atstovų pasisakymų viešojoje erdvėje skaičius smuko daugiau nei ketvirtadaliu“, – svarsto L. Spėčius.

Telekomunikacijų sektoriaus pirmajame trejetuke įsitaisę „Tele2“ korporatyvinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas (141 citata), „Teo“ vadovas Kęstutis Šliužas (97 citatos) ir „Tele2“ generalinis direktorius Petras Masiulis (95 citatos).

Tarp aktyviausiai viešojoje erdvėje komunikuojančių įmonių vadovų pernai į pirmąją vietą įsiveržė „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris (240 citatų). Į trečiąją vietą jis išstūmė P. Masiulį („Tele2“) (95 citatos). Antrojoje vietoje liko K. Šliužas („Teo“) (97 citatos).

Atliekant nuomonės lyderių komunikacijos analizę buvo tiriama bankininkystės, draudimo, mažmeninės prekybos ir telekomunikacijų sektoriuose veikiančių kompanijų atstovų bei Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį atstovaujančių ekspertų komunikacija žiniasklaidoje 2015 m. sausio-gruodžio mėnesiais. Tyrimo metu buvo analizuojami 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 TV kanalų žinių laidos. Atstovų citatos reklaminiuose straipsniuose nebuvo vertintos.