Klaidinančios žinios socialiniuose tinkluose neabejotinai bus viena karščiausių 2017 m. diskusijų temų. JAV netylant kalboms, kad jų nesuvaldymas stipriai prisidėjo prie prezidento rinkimų rezultatų, „Facebook“ atstovai, iš pradžių kratęsi atsakomybės, galiausiai visgi pradėjo dalinti pažadus ieškoti technologinio problemos sprendimo. Vokietija, nerimaudama, kad jo paieškos užtruks per ilgai, feisbukui pradėjo grasinti finansinėmis baudomis. Tuo tarpu visas pasaulis stebi, ar įvyks precedentas, kuriuo remiantis būtų galima suvaldyti dezinformacijos skleidimą.

Pirma platina, paskui gilinasi

Informacija neturi būti tikra, kad greitai pasklistų socialiniuose tinkluose. Tam pakanka to, kad ji būtų įdomi, užkabinanti, sužadinanti emocijas ir tūkstančiai žmonių tuoj prisidės ją platindami ir nesivargindami patikrinti faktų ar informacijos šaltinio.

„Naujienos iš įvairių šaltinių mus pasiekia per naujienų srautus „Facebook“, „Twitter“ ar kituose socialiniuose tinkluose. Jei anksčiau naujienų portalai tarsi garantuodavo savo reputacija, savo prekės ženklu, kad tai yra teisinga informacija, dabar darosi vis sunkiau atskirti realybę nuo kažkieno pagražinto ar išvis išgalvoto turinio. Aš galiu, pavyzdžiui, sukurti puslapį „14min.lt“, parašyti kokią nors visišką nesąmonę apie mūsų politikus ir ji gali labai lengvai pasklisti, jei tik bus pakankamai įdomi, ar kažkas investuos pakankamai pinigų į jos sklaidą“, – aiškina agentūros „Socialus marketingas“ procesų ir kūrybos vadovas Aidis Dalikas.

Jei anksčiau naujienų portalai tarsi garantuodavo savo reputacija, savo prekės ženklu, kad tai yra teisinga informacija, dabar darosi vis sunkiau atskirti realybę nuo kažkieno pagražinto ar išvis išgalvoto turinio.
A. Dalikas

Tikėtina, kad tarp žinią skaitančių žmonių atsiras mąstančių kritiškiau ir atkreipiančių dėmesį į galimą melą, bet net oficialiai ją paneigus žala jau bus padaryta. Lietuvoje pastarosiomis dienomis daug diskusijų sukėlęs po feisbuką plintantis išgalvotas kainų Lietuvoje ir Vokietijoje palyginimas tik vienas iš smulkių ir palyginti nereikšmingų pavyzdžių. Vakarų šalys vardina kur kas rimtesnes ir didesnę įtaką padariusias netikras naujienas. Tarp jų buvo ir menamas popiežiaus Pranciškaus oficialus pareiškimas apie paramą Donaldui Trumpui, ir to paties D. Trumpo pasiūlymai dovanoti nemokamus bilietus į Meksiką ar Afriką norintiems palikti JAV, be daugybės kitų politinių žinių buvo paskleisti milžiniški kiekiai verslo įmones šmeižiančios informacijos, „numarinta“ šimtai garsenybių.

Propaganda ir noras pasipelnyti

Netikrų žinių platinimo reiškinio priežastys gali būti dvilypės: kartais sąmoningai siekiama paskleisti kažkam kenkiančią ar, atvirkščiai, palankią informaciją, o kartais tiesiog norima bet kokia kaina pritraukti į tinklapius kuo daugiau skaitytojų ir užsidirbti jiems rodant reklamą.

A. Dalikas atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema kyla ne dėl asmeninių žmonių profilių – ten skelbiamos informacijos patikimumo garantu dažniausiai tampa paties autoriaus reputacija, tačiau dėl puslapių, kurie sukurti lyg priklausantys patikimiems žiniasklaidos atstovams, nors iš tiesų tokie nėra. „Tokie puslapiai atrodo lyg tikri naujienų portalai, televizijos ar radijo stočių profiliai socialiniuose tinkluose. Iš to nuolatinio skubėjimo žmonės nebeįsigilina, kad gal čia ne „tv3“, o labai panašiai atrodantis „tv2“, bet jie pamato skambią antraštę, perskaito straipsnį, kuriuo pasipiktina, ir puola dalintis“, – pasakoja jis.

Tokiu būdu į išgalvotus puslapius generuojamas srautas, o ten rodomos reklamos, už kurias mokami pinigai. A. Dalikas prisimena tarptautinėje žiniasklaidoje aprašytą istoriją, kai Gruzijos studentai atvirai pasakojo apie savo „verslo planus“ JAV prezidento rinkimų laikotarpiu kurti tinklapius su informacija apie kandidatus ir taip užsidirbti. Viena jų, Beqa Latsabidze, portalui „nytimes.com” atvirai kalbėjo apie tai, kad iš pradžių kurdavo istorijas apie Hillary Clinton, bet paskui pastebėjo, kad Donaldo Trumpo vardas generuoja kur kas didesnį skaitytojų srautą, tad susikoncentravo į jį ir savo sukurtame tinklapyje skelbdavo tarsi tikrų ir išgalvotų istorijų mišinį. Jai buvo visai nesvarbu, kas laimės: ji galvojo tik apie tai, kaip padidinti reklamos parodymų skaičių.

Feisbukas pripažino problemą: bando susidoroti pats

Kad ir kokios būtų netikrų žinių skleidimo priežastys, jos daro žalą tiek verslui, tiek visuomenei, o feisbukas yra priverstas sureaguoti – ne tik dėl savo deklaruojamo altruistinio požiūrio ir rūpesčio pasaulio ateitimi, bet ir dėl poveikio savo reputacijai. Nors šiuo metu feisbuko rankose – visi koziriai, ir jis pats beveik visada gali diktuoti žaidimo taisykles, ilgalaikis kalbėjimas apie tai, kad socialiniuose tinkluose skelbiama informacija yra nepatikima ir net pavojinga, mažina vartotojų pasitikėjimą ir gali daryti įtaką tam, kiek laiko jie čia praleis ir kaip reaguos į čia skelbiamą turinį.

Kai po JAV rinkimų viešai pradėta diskutuoti, kiek jų rezultatus lėmė netikros naujienos socialiniuose tinkluose, feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas tokias kalbas savo viešai paskelbtame įraše pavadino beprotiškomis. Jis tikino, kad netikrų naujienų kiekis socialiniame tinkle yra labai mažas, o žmonės balsavo remdamiesi ne socialinių tinklų informacija, o savo gyvenimiška patirtimi.

Visgi, tokia versija žmonių neįtikino, kad feisbukas pakeitė savo komunikacijos liniją: dabar skelbiama, kad šis socialinis tinklas daug investuoja į problemos sprendimą, JAV pradėti bandyti įrankiai, leidžiantys žmonėms pažymėti, jų manymu, melagingas žinias. Jei daugiau žmonių taip pažymi skelbiamą įrašą, prie jo atsiranda pranešimas, kad ši žinia – nepatikima, informacija apie įrašą siunčiama faktų tikrintojams, tuo pačiu tikrinamas ir paties šaltinio autentiškumas ir patikimumas. Ir net jei neatsiras įrodymų, kad žinia tikrai melaginga, žmonių pranešimai padarys įtaką feisbuko sukurtam algoritmui ir įrašą bus sunkiau parodyti žmonėms jų naujienų sraute.

Grasinimai baudomis – tik derybinė pozicija

Ar tokie technologiniai sprendimai bus išeitis? Galbūt, bet Vokietija, kurioje šiemet įvyks rinkimai, nenusiteikusi laukti ir tikėtis sėkmės. Ji paskelbė sieksianti patvirtinti įstatymą, kuriuo remiantis „Facebook“ už netikrų naujienų skelbimą būtų baudžiamas baudomis iki 500 tūkst. eurų. Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad baudos dydis šiame kontekste net nelabai svarbus: kur kas svarbesnė apskritai yra žinia, kad viena didžiausių pasaulio valstybių imasi teisinių priemonių bandant suvaldyti socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją, o jei įvyks precedentas, labai didelė tikimybė, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos šalys.

„Vokietija yra pirmoji valstybė, kuri realiai pasižiūrėjo į socialinį tinklą kaip į informacijos sklaidos kanalą, kuris privalo užtikrinti informacijos patikimumą. Jei tradicinėje žiniasklaidoje galioja tam tikros taisyklės, kokia informacija turi būti, kaip žiniasklaida atsako už savo informacijos turinį, už įvairius pažeidimus ir taip toliau, socialiniai tinklai buvo laikomi tik platforma, kur kažkas kitas kuria turinį, o socialinis tinklas lyg ir už tai neatsako. Vokietijos atvejis parodo, kad komercinės organizacijos, kurios už informacijos sklaidą realiai uždirba didelius pinigus, privalėtų imtis atsakomybės, kad informacija, kuri yra skleidžiama, būtų patikima“, – sako A. Katauskas.

Jei tradicinėje žiniasklaidoje galioja tam tikros taisyklės, socialiniai tinklai buvo laikomi tik platforma, kur kažkas kitas kuria turinį, o socialinis tinklas lyg ir už tai neatsako.
A. Katauskas

Jo nuomone, viešas pranešimas apie galimas baudas buvo tik vienas iš ilgo derybų proceso žingsnių. „Žiniasklaidoje buvo informacijos, iš kurios galima suprasti, kad Vokietija ir iki tol bandė derėtis su socialiniais tinklais, tačiau nesėkmingai, dėl to valstybė imasi reguliuoti. Žinoma, demokratinė valstybė sunkiai galėtų imtis kažkokių labai drastiškų metodų, bet, manau, visiškai realu, kad turėsime kažkokius ribojimus ar kitus būdus sumažinti dezinformacijos ir propagandinės informacijos kiekius. Tai toli gražu nebūtinai bus tik baudos: esu tikras, kad tai ilgas kelias, kur derybų būdu tiek kompanija, tiek valstybės priims kažkokį sprendimą. Iš komunikacijos pusės čia svarbus precedento sukūrimas: kai tik bus sukurtas precedentas vienoje šalyje, visos kitos šalys pajudės tuo pačiu metu į tą pačią pusę“, – aiškina A. Katauskas.

A. Dalikas įsitikinęs, kad tokių sprendimų pasekmės iki Lietuvos greitai neateis, o jei tai apskritai įvyks, tai tik bendrame Europos kontekste. „Didelės rinkos, kaip Vokietija ar Prancūzija, feisbukui yra labai svarbūs pajamų šaltiniai. Lietuva su savo milijonu ar pusantro vartotojų yra visai kitokioje situacijoje, todėl net jei sugalvotume kažką uždrausti, tai vyktų nebent per bendrą Europos Sąjungos mechanizmą“, – sako jis.

Pasak A. Katausko, kol kas sunku prognozuoti, kiek greitai sprendimai dėl baudų ar kitokio reguliavimo galėtų būti priimti Vokietijoje ar kitose šalyse. „Pamatysime, kaip toliau vyksta veiksmas, nes kol kas mes matome tik pradinių derybinių pozicijų pastatymą. Tai gali užtrukti ilgai, be to, svarbu ir tai, kiek veiksmingos bus paties socialinio tinklo priimtos priemonės: galbūt užteks padaryti tam tikrus pakeitimus, pati problema stipriai sumažės, ir tada bus galima kvestionuoti patį principą, ar reikalingas valstybės įsikišimas ir socialinio tinklo ribojimai“, – svarsto A. Katauskas.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją