Reklamos agentūros „New!“ vadovo Tomo Ramanausko vasaros knygos

  • Robert Musil, „Žmogus be savybių”

Paralyžiuojantis savo tirštumu „Žmogus be savybių” vadinamas „idėjų romanu”. Tai reiškia, kad nesvarbu kaip ir kiek apie ją pasakotum, 99% liks nepasakyta. Veiksmas čia lyg akvarele tapytas – išsiliejęs, miglotas, foninis. Tačiau herojų vidinių imperijų ir tarpusavio dialogų karai – ryškūs kaip ispanių ūsai. Viso kūrinio metu vyksta kone kafkiškas triukas: vos tik pradedi linksėti pavydėtinai išminčiai, tuoj argumentai apverčiami aukštyn kojomis, viskas subyra ir pradedi iš naujo.

„Žmogus” yra pertekęs filosofijos-veiksmo, meilės-išskaičiavimų, sublimacijos-aistros, gėrio-blogio, naivumo-cinizmo ir kitų duetų, perkoštų per pagrindinio herojaus bandymą suprasti gyvenimą ir save. Jei prieš klasę reiktų paaiškinti apie ką knyga, gaučiau dvejetą. Bet nepaisant to, ją perskaitęs esu visiškoje euforijoje. Musilis romaną rašė 20 metų kol, kaip pridera genijui, nenumirė nusivaręs ir pamirštas. Rekomenduoju jį atmiršti.

  • Jurga Vilpišauskaitė, „Du miestai ir sala”

Truputį meluoju, nes perskaičiau ją dar kovą, bet kiekvienai progai pasitaikius giriu Jurgos knygą, nes esu tikras – dar ne visi skaitė, o patiktų dažnam. Jurga aprašinėja savo dideles keliones mažais gabaliukais, nuotrupomis, fragmentais, frazėmis ar pastebėjimais. Niujorkas, Madridas ir Balio sala.

Kitaip nei priimta kelionių knygose, čia nėra jokio turistinių emocijų skystimėlio. Net atvirkščiai – ji rašo lyg skulptuodama žodžius kūriniui, o ne reportažui, trumpai, skalsiai, be jokio balasto. Stebinantis dalykas, kaip tokie miniatiūriniai tekstai gali būti tokie intymūs ir pastabūs. Ir tokie neprilygstamai juokingi.

  • Rose-Marie Hagen, „Masterpieces in detail”

Toną sverianti, labai nepatogi paplūdimyje, bet smarkiai praplečianti akiratį, knyga daro tai, ką ir žadėjo pavadinimas – lenda gilyn į žymių meno kūrinių drobes, fokusuoja mūsų dėmesį į detales, svarbius niuansus, ar kontekstus. Ir nors šis monolitas yra tarsi apie meną, ilgainiui pagauni save žvelgdamas į įdomiausią istorijos, mados, kultūrų, elgesio, seksualumo, visuomenės veidrodį, matantį kelis šimtus metų atgal.

Komunikacijos agentūros „INK Agency” vyr. partnerio Kęstučio Gečo visų laikų „topas” profesionalams

K. Gečas profesionalams pataria pirmiausia būtinai skaityti savo sričiai skirtus vadovėlius. Jis pats – tikras knygų mylėtojas ir iš ilgo perskaitytų knygų sąrašo išrinko jam padariusias didžiausią įspūdį.

  • Daniel Kahneman, „Mąstymas, greitas ir lėtas“

Komunikacijos žmonių veiklos teritorija yra žmonių smegenys ir mintys, o D.Kahneman veikalas viską sudėlioja į savas vietas ir parodo, kaip homo sapiens mąsto, todėl komunikatoriai privalo perskaityti šią knygą.

  • M.McLuhan, „Kaip suprasti medijas“

Visgi tai fundamentali knyga apie komunikaciją, kurios pagrindinė mintis – komunikacija yra viskas. Jos minusas yra tik vienas – visgi tai yra akademinė knyga, todėl sunkiai skaitoma.

  • Robert Cialdini „Įtakos psichologija"

    Yra naujesnių tyrimų apie įtakos darymą, bet ji nepraranda savo aktualumo ir, svarbiausia, parašyta labai paprasta kalba.
  • David G. Myers, „Socialinė psichologija“

Tai yra vadovėlis psichologams, bet privalomi skaitiniai ir komunikacijos žmonėms. Jeigu D.Kahneman analizuoja individo mąstymo mechanizmus, tai D.G.Myers pasakoja apie grupių psichologiją, socialinius ryšius ir jų įtaką mūsų elgsenai.

  • Claude M. Steiner, „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“

Transakcinė psichologija yra bendravimo psichologija ir ją žinoti ypač aktualu dabar, kai veikia socialiniai tinklai, kurie iš komunikatorių reikalauja gebėjimo bendrauti ir suvokti bendravimo psichologiją.

  • Gustave Le Bon, „Minios psichologija“

Ši knyga nėra fundamentali, tačiau ypač aktuali šiems neramiems laikams. Gustave Le Bon „Minios psichologiją“ parašė XIX amžiaus pabaigoje ir joje analizuoja minios mąstymą ir destruktyvumą, iš esmės remdamasis XVIII a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos įvykiais ir tuomet suklestėjusiu teroru ir destruktyvumu. Ji aktuali šiandienos komunikacijos žmonėms, kurie susiduria su visuomenių radikalėjimu, polinkiu į destrukciją, diktatūrą ir autoritetų neigimą.

Knygos, prie kurių vis grįžta „OMConsulting” vadovė Orijana Mašalė

Orijana Mašalė

O. Mašalė sako vasarą daugiausiai skaitanti pramogines knygas ir šviežiomis akimis perverčianti tas knygas, kurios pravertė viename ar kitame profesiniame etape. „Ir visai nesvarbu, kad knygos išleistos prieš daugelį metų – neabejoju, kad įspūdį palikusi knyga kaskart suteikia idėjų naujai pažvelgti į savo aplinką ir profesinį pasaulį”, – sako ji.

„Šią vasarą dėmesio sulaukė Keith McFarland „Bendrovės persilaužimas“ apie tai, kodėl vienos įmonės tampa sėkmingos, o kitos ne, ir kokia lyderystė bei vidinė kultūra tai lemia. Keith Ferrazzi „Niekada nepietauk vienas“ man yra postūmis eiti iš kasdienės rutinos komforto ir plėsti bei stiprinti įdomių žmonių ratą. Dan Senor „Idėjų šalis“ vis primena, kad inovacijas ir lyderystę lydi daug iššūkių. „Kalbos, pakeitusios pasaulį“ rodo, kokia didelė yra kiekvieno žodžio galia ir ragina jį atidžiai pasverti”, – savo rekomendacijomis dalinasi O. Mašalė.

„Adform” pardavimų vadovo Baltijos šalims Audriaus Janulio skaitiniai

Audrius Janulis

Kodėl būtent šį trejetuką rekomenduotų A. Janulis? „Idėjos šiose knygose man asmeniškai stipriai rezonuoja mąstant apie mūsų rinką ir verslą plačiąja prasme. Jos nebūtinai atsakys, ką reikia daryti, kad kita kampanija būtų sėkminga, bet, tikiu, suteiks platesnę perspektyvą žvelgiant į tai, kaip mąstyti apie komunikacijos strategiją, kaip kurti gerą komandos kultūrą ir kaip metodiškai siekti savo tikslų.

  • Peter Thiel, Blake Masters. „Zero to One: Notes on Startups, or How to Build the Future”

Labiau skirta startupų kūrėjams. Filosofija kaip sukurti sėkminga startupą (a.k.a. monopolį).

  • Malcolm Gladwell. „Outliers: The Story of Success”

Keletas lengvai skaitomų istorijų apie tai, kaip sėkmė nenukrenta iš dangaus.

  • Daron Acemoğlu, James A. Robinson. „Why Nations Fail: The Origins of Power, Prosperity, and Poverty”

Knyga, atsakanti į klausimą, kodėl vienos šalys yra neturtingos, o kitos turtingos?

Gero skaitymo!