Kalbėti apie pinigus nenori
Nuo 2017 m. įsigaliojus valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijai įmonės, kuriose dirba trys ir daugiau darbuotojų, turės skelbti informaciją apie vidutinį darbuotojų užmokestį. Ne išimtis ir viešųjų ryšių agentūros, tačiau atvirauti šiuo klausimu anksčiau laiko jos nenori. Iš tiesų, net kai privalės skelbti šiuos skaičius, iš jų vargiai bus įmanoma suprasti realią situaciją. Kai kurios agentūros darbuotojams dalį ar visą užmokestį moka pagal vykdomus projektus, kitos – jų apskritai neįdarbina ir verčiau perka paslaugas mokėdami kaip už autorinį darbą ar individualią veiklą, tad nežinant konkrečių kiekvienos agentūros veiklos niuansų susigaudyti, kas slypi už skelbiamų skaičių, vargiai įmanoma, o jos pačios atskleisti realiai siūlomą atlygį nenori motyvuodamos komercinėmis paslaptimis.
„Ryšių su visuomene agentūrų asociacijoje (RSVA) nutarėme, kad jei nutarsime viešinti atlyginimų vidurkius, tai darysime visi kartu“, – sako agentūros „Integrity PR“ vadovė Daiva Lialytė. Vienintelė agentūra, jau dabar viešai skelbianti šią informaciją – „Publicum PROI Worldwide”. Jos valdybos pirmininkas Ričardas Jarmalavičius sako, kad šioje agentūroje vidutinis darbo užmokestis 2016 m. pirmą pusmetį sudarė 1991,98 eurus.
„Konkurencingas ir motyvuojantis atlyginimas – itin svarbi visos mūsų motyvacinės sistemos dalis. Kasmet didiname atlyginimus, mokame premijas, atsižvelgdami į darbuotojų indėlį į bendrą rezultatą”, – sako R. Jarmalavičius. Kitų agentūrų atstovai taip pat tikina darbuotojams tiek keliantys atlyginimus, tiek siūlantys kitas finansines motyvacines priemones, tačiau konkrečių skaičių įvardinti nenori.
Didžiausios pagal darbuotojų skaičių agentūros „VRP Hill+Knowlton Strategies” vadovas Mindaugas Ardišauskas iš pradžių apsiribojęs lakonišku pasakymu, kad jų agentūroje atlyginimai auga ir spėjęs, kad visose agentūrose atlyginimai yra daugiau mažiau panašūs, pasirodžius šiam straipsniui nusprendė, kad visgi vidutinis atlyginimas nėra didelė paslaptis – šioje agentūroje jis siekia 1976,88 eurų, skaičiuojant be Sodros įmokų.
Vidurkis tendencijų neatskleis
Jau dabar aišku, kad net kai agentūros bus įpareigotos viešai skelbti informaciją apie vidutinius atlyginimus, ši informacija galės būti vertinga tik tokiu atveju, jei to norės pačios agentūros ir dėl to susitars tarpusavyje. Priešingu atveju skirtinga atlyginimų mokėjimo politika galima paaiškinti beveik bet kokį skaičių.
Šiuo metu vienintelė informacija, kurią galima gauti viešai – agentūrų sumokamas gyventojų pajamų mokestis ir darbuotojų skaičius. Daugelyje kitų bendrovių su paprastesne užmokesčio už darbą sistema to pakaktų apskaičiuoti vidutinį darbuotojo atlygį, bet viešųjų ryšių agentūrose to padaryti neįmanoma.
„Kiekviena agentūra turi ne tik unikalią atlyginimų mokėjimo politiką, bet ir darbo jėgos bei resursų valdymo strategiją. Vienos įmonės daugiau samdo nuolatinių darbuotojų, o kitos dalį darbų perka iš laisvai samdomų asmenų, kuriems moka pagal autorines sutartis. Nors abiem atvejais mokesčiai vienodi, mokami tiek „Sodros“, tiek gyventojų pajamų mokesčiai, laisvai samdomi darbuotojai nėra įtraukiami į įmonės darbuotojų skaičių. Be to, darbuotojų pareigos, atlyginimai priklauso ir nuo vykdomų projektų. Vienos agentūros dideliems renginiams aptarnauti įdarbina nedidelius atlyginimus gaunančių darbuotojų, kitos renginių aptarnavimui samdo subtiekėjus renginių organizatorius, kurie patys moka atlyginimus ir GPM. Taip pat kai kurios įmonės tiesiogiai su RsV nesusijusias paslaugas, tokias kaip buhalterija, IT, valymo paslaugos, perka iš kitų įmonių, o kitos šioms paslaugoms atlikti samdo darbuotojus”, – aiškina RSVA vadovas Kęstutis Gečas.
Todėl skaičiuojant pagal GPM ir darbuotojų skaičių ir gaunasi milžiniški skirtumai, kai vidutinis atlyginimas agentūrose svyruoja nuo 356 iki 2561 euro. Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta sako iš tokių skaičių sprendžiantis, kad viešųjų ryšių agentūros praktikuoja tiek terminuotas, tiek neterminuotas darbo sutartis (pilnai ir nepilnai darbo dienai), tiek sutartis su individualią veiklą vykdančiais asmenimis, pagal kurias gyventojų pajamų mokestį nuo gautų pajamų sumoka ne agentūra, o pats asmuo. „Pavyzdžiui, 2015 m. viešųjų ryšių agentūros 277 asmenims išmokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas, ir 623 asmenims, vykdžiusiems individualią veiklą”, – pateikia duomenis jis.
Tokį aiškinimą patvirtina ir bendrovės „Komunikacija ir konsultantai“ vadovas Andrius Kasparavičius. Būtent šioje bendrovėje skaičiuojant pagal sumokėtą GMP ir darbuotojų skaičių gaunamas mažiausias, 356 eurus siekiantis vidutinis atlyginimas. Pasak A. Kasparavičiaus, pas juos šiuo metu vykdomas su ekskursijomis susijęs projektas ir bent trys žmonės yra įforminti kaip gidai, kurie dirba galbūt tik kelias valandas per dieną – todėl ir skaičius gaunasi toks mažas.
Kiek sutarė, ar kiek uždirbo?
Viešųjų ryšių agentūrose susiklosčiusi skirtinga praktika, kaip darbuotojui atlyginama už darbą: dalis renkasi nuolatinį sutartą atlyginimą, kitur mokama priklausomai nuo turimų klientų ir projektų. Pavyzdžiui, bendrovėje „Komunikacija ir konsultantai” mokama už konkrečius projektus – dėl to iškart susitariama dar prieš pradedant darbą.
Tuo tarpu „Integrity PR” vadovė D. Lialytė sako, kad jai priimtinesnis atrodo stabilaus atlyginimo variantas: „Mes kaip įmonė sutariame atlyginimą, nes aš siekiu, kad žmonės gyventų ramiai. Žinoma, kuo aukštesnė pozicija, kuo arčiau vadovavimo, tuo atlyginimas aukštesnis. Be to, turime metinius rezultatus, pagal kuriuos premijuojame žmones“.
Panašios pozicijos laikosi ir agentūra „INK agency“. „Mes jau prieš daug metų atsisakėme praktikos mokėti procentus nuo projektų, tam, kad darbuotojai jaustųsi saugiau ir nebūtų priklausomi nuo įgyvendinamų projektų eigos, ar ne nuo jų priklausančių aplinkybių. Mūsų atveju labiau pasiteisino didelis fiksuotas konkurencingas darbo užmokestis pagal užimamą poziciją ir papildoma (kuri yra mažesnioji atlyginimo dalis) bonusavimo sistema, kurios pagrindas – įmonė kas mėnesį dalinasi pelnu su darbuotoju, jei jis pasiekia savo nustatytą pelno ribą”, – sako agentūros vadovė Julija Jermakova.
Agentūros „Idea Prima” vadovas Paulius Tamulionis pasakoja, kad pas juos penktus metus veikia motyvacinė sistema „Atlyginimas +“. „Todėl mūsų komunikacijos specialistų uždarbį sudaro ne tik mėnesio atlyginimas, kurio vidurkis yra gerokai didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Pagal šią sistemą ženklią darbuotojų gaunamų pajamų dalį sudaro premijos ir motyvacinis krepšelis, kurie nuolat papildomi pagal įdiegtą motyvacinę sistemą, leidžiančią objektyviai įvertinti kiekvieno darbuotojo indėlį į įgyvendinamų projektų rezultatus”, – aiškina jis.
Neadekvačiausi lūkesčiai iš pradedančiųjų
Visi kalbinti pašnekovai sutaria: viešųjų ryšių versle, net labiau nei daugelyje kitų, atlyginimo dydį lemia patirtis. „Tai yra konsultacinis verslas: kuo labiau patyręs konsultantas, tuo didesnio atlygio gali tikėtis“, – sako A. Kasparavičius.
Turintys daugiau patirties dažniausiai turi ir realesnius lūkesčius dėl atlygio. Tuo tarpu pradedantieji dažnai iškart kelia didžiulius finansinius reikalavimus, net jei beveik neturi ko pasiūlyti mainais.
„Didžiausia problema yra su jaunimu, kurie ateina po universiteto ir iškart nori labai didelio atlyginimo. Manau, kad po universiteto gauti 1000 eurų yra didelis atlyginimas, kai tu dar neatneši savo žinių ir kompetencijų. Čia man atrodo keisčiausias dalykas: visgi niekada pasaulis taip nesisuko, kad tu dar neturi ką įmonei duoti, o tau jau siūlo didelius atlyginimus“, – pastebi D. Lialytė.
Tuo tarpu J. Jermakovos praktikoje tokių atvejų nepasitaikė. „Dar neteko susidurti su patirties neturinčio kandidato reikalavimu gauti 1000 eur darbo užmokestį. Gal mums pasisekė, nes iki šiol visi labai blaiviai vertino savo galimybes”, – svarstė ji.
Pasak jos, „INK agency” stengiasi auginti žmones agentūros viduje, todėl neretai būsimos „žvaigždės“ gimsta iš praktikantų ar asistentų. „Įprastai dar „žalias“ patirties neturintis darbuotojas pradeda nuo kiek mažiau nei 500 eurų į rankas”, – sako J. Jermakova.
Prognozuoja atlyginimų augimą
Ryšių su visuomene agentūrų vadovai sako, kad didelę įtaką atlyginimų pokyčiams padarė įvestas euras. „Kai perėjome į eurą, žmonės pradėjo kažkaip kitaip suvokti skaičius. Jei seniau būdavo normalu pakelti atlyginimą šimtu, dabar irgi reikia kelti šimtu – tik valiuta pasikeitė, o procentaliai pasidaro visai kita išraiška“, – pasakoja D. Lialytė, pastebėdama, kad šie metai šiuo atžvilgiu – labai nuosaikūs ir augimo tendencijų ji nepastebi.
R. Jarmalavičius tikina, kad agentūroje „Publicum PROI Worldwide” atlyginimai auga kasmet ir nebuvo sumažinti net ekonominės krizės metais – tokia agentūros strategija, pasak jo, padeda turėti profesionaliausius, geriausius darbuotojus. „Didžiuojamės savo komanda, ypač jos branduoliu, dirbančiais bendrovėje jau 10-15 metų“, – sako jis.
A. Kasparavičius, kuris taip pat vadovauja Ryšių su visuomene specialistų sąjungai, sako, kad rinkoje atlyginimai po truputį auga, nes keičiantis bendrai situacijai auga ir paslaugų kainos. Jei ši tendencija tęsis – galima tikėtis ir atlyginimų kilimo.
RSVA, kuriai priklauso 13 agentūrų, ir kuri neoficialiais skaičiavimais užima apie 75 proc. ryšių su visuomene rinkos, šiemet atliko savo narių apklausą apie darbuotojus ir atlyginimus. Šios apklausos rezultatai parodė, kad 9 agentūros 2016 metais planuoja priimti naujų darbuotojų, 12 agentūrų ketina didinti atlyginimus, iš jų dvi RSVA narės pranešė didinsiančios atlyginimus vidutiniškai 10-20 proc, 5 agentūros pranešė didinsiančios iki 10 proc, o dar 5 agentūros tvirtina, kad atlyginimų nedidins, bet sudarys sąlygas užsidirbti daugiau išmokant premijas ir priedus.