Net trečdalis apklaustų šalies gyventojų mano, kad valdžios veiksmus labiausiai paveikia žiniasklaida, ketvirtadalis įsitikinę, kad didžiausią poveikį valdžios veiksmams turi verslas, bankai ir pramonė. Analizuodami visuomenės apklausų duomenis, LRT.lt pašnekovai pastebi, kad dešimtmetis po dešimtmečio dalis visuomenės jaučiasi nesavarankiška, nekritiška ir priklausoma.

Atliktos apklausos duomenimis, 33,6 proc. apklaustųjų mano, kad labiausiai valdžios veiksmus paveikia žiniasklaida. Kad didžiausią įtaką valdžios veiksmams turi verslas, bankai ir pramonė galvoja 25,2 proc. respondentų.

Tuo metu, kad piliečiai bendrai didelę įtaką turi valdžios veiksmams, mano nedaug – 8 proc. apklaustųjų. Net jei prie jų pridėtume tuos, kurie jaučiasi įtakingesni valdžiai (jų yra kiek per 10 proc.), nes balsavo už valdžioje esančias partijas, tai vis vien piliečių poveikis valdžiai neprilygtų nei verslui, nei žiniasklaidai. Profesinės sąjungos, kaip svarbus pilietinės visuomenės atstovas, taip pat nebuvo vertintos kaip atsakingos (5 proc.) ir jos nusileido net tarptautinėms organizacijoms (8 proc.).

Apklausos rezultatai. Kas turi didžiausią įtaką valdžios veiksmams:

Apklausa: žiniasklaida turi didžiausią įtaką valdžios veiksmams
© LRT

Nusivylę valdžios institucijomis, bet pasitiki žiniasklaida?

Kaip teigia politologas Algis Krupavičius, rezultatai, nors ir kiek netikėti, nėra sensacingi.

„Prieš kiek daugiau nei ketvirtį amžiaus Lietuvoje labiausiai buvo pasitikima žiniasklaida. Anuomet tokia žiniasklaidos reputacija buvo demokratizacijos, viešumo ir nepriklausomybės siekių, kuriuos formuojant ir skleidžiant žiniasklaida grojo pirmuoju smuiku, tiesioginė pasekmė. Bet, ko gero, tuomet žiniasklaida nebuvo vertinama kaip organizacija, daranti didžiausią įtaką valdžios veiksmams.

Šiandien, nepaisant to, kad bendras pasitikėjimas žiniasklaida yra sumenkęs lyginant su buvusiu aukso amžiumi, net trečdalis respondentų mano, kad kaip tik ji labiausiai paveikia valdžios veiksmus“, – apklausos rezultatus vertino A. Krupavičius.

Politologo teigimu, visuomenė laukia, kad ketvirtoji valdžia turės didžiausią poveikį, ir tai esą greičiausiai yra reakcija į pasitikėjimo krizę, kuri kankina Lietuvą. „Politinėmis institucijomis, galbūt išskyrus Prezidento instituciją, yra pasitikima menkai. Vyriausybė praėjusią kadenciją pasididino reitingus, bet vis tiek didelė visuomenės dalis ieško savotiškos kompensacijos per pasitikėjimą žiniasklaida“, – LRT.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Anot politologo, prieš atliekant apklausą buvo galima tikėtis, kad žiniasklaida turės mažesnį poveikį ir įtaką. „Jei žiūrėtume pagal pasitikėjimą įvairiomis institucijomis, žiniasklaida įvairiuose pasitikėjimo reitinguose atsiduria aukščiau nei vidurkis, bet nelabai toli nuo jo. O kai klausiama apie poveikį valdžios veiksmams, žiniasklaida yra tikrai akivaizdi ketvirtoji valdžia“, – tikino A. Krupavičius.

Sociologas Vladas Gaidys taip pat teigia, kad anksčiau žiniasklaida išties buvo nepaprastai įtakinga, o dabar, atitikdama Europos Sąjungos vidurkį, – šiek tiek mažiau. „Kalbant apie tai, kas gali daryti poveikį, tai per televiziją kas vakarą galime matyti Edmundo Jakilaičio, Ritos Miliūtės ir kitų žurnalistų laidas. Žmonėms televizijos laidose paaiškinami reiškiniai, ministrai atsiima savo žodžius ar siūlymus“, – komentavo V. Gaidys.

V. Gaidys: verslo įtaka sprendimų priėmimams buvo matoma gegužės 13-ąją

Apklausoje antroje vietoje, kaip darantys didžiausią įtaką, liko verslas, bankai ir pramonė – taip galvoja ketvirtadalis respondentų (25,2 proc.), nors tarp vyrų tokių yra kiek daugiau (28 proc.). Verslo ir bankų poveikį kaip didesnį nei žiniasklaidos vertino respondentai su universitetiniu išsilavinimu, Liberalų sąjungos šalininkai, o žiniasklaidos įtaką labiausiai matė mažesnių miestų ir kaimo gyventojai.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys
© DELFI / Tomas Vinickas

„Yra toks geras posakis apie Angliją. Kokia yra didžiausia partija Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmuose? Atsakymas – Britanijos pramonininkų konfederacija, nes ji daro įtaką per Leiboristų partiją, konservatorius ir liberalus demokratus, mažesnes partijas. Šiuo atveju toks pasirinkimas yra labai logiškas. Pavyzdžiui, priimama įmanomai liberaliausia Darbo kodekso versija ir, be abejo, ji labiausiai tenkina savininkų ir darbdavių interesus“, – komentavo A. Krupavičius.

Kaip teigia sociologas V. Gaidys, verslo įtaka sprendimų priėmimui pasimatė gegužės 13-ąją, į viešumą iškilus Eligijaus Masiulio istorijai. „Turbūt kasdien buvo aiškinama, koks yra ryšys tarp verslo ir politikos. Jei tai būtų įvykę metų pradžioje, turbūt apklausos rezultatas būtų kitoks ir verslo įtaką galbūt būtų ne taip pastebėję. Šiemet korupcinių istorijų gausa tikrai pakeitė daug rodiklių“, – pastebi V. Gaidys.

A. Vaišnys: proliberali didžiosios žiniasklaidos pozicija pralaimėjo

Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) politikos komunikacijos profesorius Andrius Vaišnys teigia, kad šiuos duomenis lyginant su kitų visuomenės apklausų duomenimis, matyti, kad dešimtmetis po dešimtmečio dalis visuomenės jaučiasi nesavarankiška, nekritiška, priklausoma.

Andrius Vaišnys
Andrius Vaišnys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Sąjūdžio metais išsivadavimas atrodė besąs pagrindinis tikslas, todėl pasitikėjimas viešąja informacija buvo begalinis, tačiau turėjo kitokį socialinio intereso pamatą – žinoti tai, kas buvo drausta“, – LRT.lt teigė A. Vaišnys.

Tuo metu dabar, pasak profesoriaus, žiniasklaidai teoriškai nieko nėra draudžiama, tačiau ji, jos turinys yra priklausomas nuo naujų ekonominių, teisinių, politinių veiksnių. Žiniasklaida esą turi uždirbti sudomindama, todėl derina pramogos ir problemos formatus, perteikdama paprastesnį realybės paveikslą, nei jis yra iš tikrųjų.

„Bet ar tikrai demokratijos sąlygomis žiniasklaida daro tokią milžinišką įtaką? Ne. Žvilgtelėkime į naujausių visuomenės sprendimų priėmimą. Dveji – prezidento ir parlamento – rinkimai Lenkijoje parodė, kad šališka, proliberali didžiosios žiniasklaidos pozicija pralaimėjo. O šių metų rinkimai JAV? Neslėpkime: Seimo rinkimai Lietuvoje pagal žiniasklaidos turinį irgi „turėjo“ būti veikiau palankūs vadinamiesiems dešiniesiems“, – pastebi A. Vaišnys.

VU profesoriaus teigimu, žiniasklaida gyventojams svarbi kaip naujienų laukas, jie yra priklausomi nuo naujienų, bet nebūtinai daro taip, kaip parašyta straipsnio antraštėje.

„Na, tarkime, dalis visuomenės mano, kad jų balsas rinkimuose nedaug lemia. Tačiau tikrovė rodo ką kita: nesavarankiškas žmogus tiesiog blaškosi ieškodamas naujo „stogo“. Jis, deja, baigęs tokią mokyklą (ir tiesiogine, ir perkeltine prasme), o pakeisti žmogaus požiūrį galima tik pakeitus mokyklos sistemą.

Manau, reikia tirti ne tik žmogaus, kaip vartotojo, santykį su žiniasklaida, bet ir tai, ar jis jaučiasi saugus šiuolaikinėje visuomenėje ir, kuo vadovaudamasis, priima sprendimus. Kai žmogus jaučiasi nesaugus – jis pyksta ant valdančiųjų, kurie užsitikrina saugumą iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – LRT.lt komentavo A. Vaišnys.

Todėl XXI amžiuje į šį socialinių institutų reitingavimą esą jau galėtume žiūrėti santūriau.

„Pasitikėjimo, kaip socialinio kapitalo, matavimas, pradėtas JAV apie septintą dešimtmetį, turėjo parodyti, kad mes šį tą jau žinome apie valdžias, apie visuomenines organizacijas, bažnyčią – mums esą jas iš arčiau parodė žiniasklaida (ypač – TV), tad galime pasakyti, kas labiausiai „patinka“. Beje, patikrinkime, ar Švėkšnoje jau yra įrengti keli modernūs vandens šuliniai, prieinami ugniagesiams...

Taigi nesu tikras, ar remdamiesi ta pačia „pasitikėjimo“ lentele galime lyginti parlamentą su bažnyčia, vyriausybę – su ugniagesiais, pasitikėjimą ugniagesiais – su žiniasklaida. Man duomenų lyginimas rodo, kad žmogus mažiausiai pasitiki savimi“, – kalbėjo A. Vaišnys.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją