Daugiau dėmesio vaizdams
Pastarąją tendenciją, beje, taip pat įgalina ne kas kita, o vis labiau į vizualumą orientuotos medijos, socialinių tinklų įsigalėjimas ir informacijos skaitmenizacija. Vaizdu perteikiama informacija tampa vis reikšmingesnė, o komunikacijos specialistai turi išmanyti ne tik tekstinės ar verbalinės informacijos poveikį skirtinguose kontekstuose, bet ir pasitelkti veiksmingus kanalus vizualinėms žinutėms ištransliuoti. Šiuo požiūriu vien tik tradiciniai ryšiai su žiniasklaida tampa nebepakankami, o ryšių su visuomene specialistai turi nebijoti žengti į šiai disciplinai pakankamai naujas teritorijas.
Tuo, kad vizualinės komunikacijos svarba artimiausiu metu komunikacijoje tik didės, neabejoja didžioji dalis komunikacijos profesionalų Europoje. Naujausio „European Communication Monitor“ (ECM), 2017 tyrimo duomenimis, tuo yra įsitikinę beveik 95 proc. komunikacijos profesionalų Europos šalyse, o 86 proc. tyrime dalyvavusių organizacijų teigė savo komunikacijoje naudojančios gerokai daugiau vaizdinio turinio nei prieš trejus metus.
Vaizdų įsigalėjimas komunikacijoje neabejotinai lemia ir naujų komunikacijos specialisto kompetencijų poreikį – nuo skirtingų komunikacijos kanalų bei priemonių išmanymo iki tam tikrų vaizdinės informacijos pateikimo būdų efektyvumo įvertinimo. Komunikacijos sektorius turi dėti pastangas šioms kompetencijoms stiprinti, o taip pat integruoti į savo funkcijas tradiciškai rinkodarai artimesnes veiklas.
Siekis – tradicinių ir naujų komunikacijos kanalų sinergija
Kita ryški tendencija ir iššūkis, kurį galima išskirti analizuojant ryšių su visuomene praktikas Europoje – tai efektyvus pakankamai plataus komunikacijos kanalų spektro išnaudojimas. Disponuojant vis didesniu komunikacijos kanalų skaičiumi, atsiveria vis daugiau galimybių, tačiau kartu kyla rizika suklysti konkrečioje situacijoje pasirinkus ne pačius efektyviausius.
Daug dėmesio ir pastangų komunikuojant šiandien yra skiriama socialiniams tinklams ir kitoms interneto platformoms. Įsivyrauja požiūris, kad tai daugiausiai potencialo turintys komunikacijos kanalai, leidžiantys efektyviai pasiekti aktualias auditorijas, nuomonės lyderius ir suinteresuotas puses. Be abejo, socialinė žiniasklaida jau kurį laiką yra komunikacijos lauko realybė ir naujų galimybių erdvė. Vis tik augant entuziazmui dėl socialinių tinklų teikiamų galimybių, neturėtų būti nustumiamos ir tradicinės komunikavimo su visuomene priemonės.
Minėtas ECM tyrimas parodė, kad ryšius su tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis svarbiais ir aktualiais komunikacijoje laiko aštuoni iš dešimties šios srities profesionalų. Palyginimui, tą patį apie socialinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus sakė 90 proc. apklaustų komunikacijos specialistų.
Jau senokai pranašaujamas tradicinės žiniasklaidos saulėlydis, panašu, kol kas nėra toks neišvengiamas, kaip kartais bandoma įteigti, o organizacijų komunikacijoje spauda, televizija ar radijas vis dar yra patikimi ramsčiai. Pagrindinis klausimas komunikacijos specialistams šiandien turbūt yra – kaip efektyviausiu būdu išnaudoti egzistuojančių komunikacijos kanalų visumą ir kaip skirtingomis priemonėmis tikslingai siųsti nuoseklią žinią. Šioje perspektyvoje naujos socialinės žiniasklaidos technologijos turėtų papildyti tradicinius kanalus, o ne juos visiškai pakeisti.
Pasikeitusi kultūra reikalauja naujo požiūrio
Kontekstas ir kultūra, kurioje veikia šiuolaikiniai ryšiai su visuomene, neabejotinai nulemia ir jų pobūdį. Prisitaikymas prie kintančios kultūros yra dar vienas svarbus iššūkis, kurį tenka priimti komunikacijos profesionalams Europoje.
Teoretikai dabar vykstančius pokyčius Vakarų visuomenėse įvardija kaip perėjimą nuo modernios ir postmodernios prie hipermodernios kultūros. Šis poslinkis apima daugelį sričių, o taip pat ir tai, kaip žmonės priima, suvokia ir naudoja informaciją, ko tikisi iš verslo įmonių bei darbdavių. Kintančius auditorijų lūkesčius apčiuopti ir į juos atsižvelgti svarbu kiekvienai efektyviai komunikuoti siekiančiai organizacijai.
Vieni svarbiausių išskiriamų hipermodernumo bruožų yra itin išreikštas individualizmas, nuolatiniai pokyčiai ir, norint prie jų prisitaikyti, būtinas lankstumas. Hipermodernioje kultūroje menksta aiškaus darbo ir funkcijų pasidalijimo svarba, o iš kiekvieno individo ar organizacijos tikimasi aukšto atsakomybės ir sąmoningumo lygio.
Ką tai reiškia komunikacijoje? Neabejotinai tai, kad pasikliauti vien tradiciniais metodais ir modeliais jau nebepakanka. Reikia kaskart iš naujo taikytis prie situacijos lanksčiai paskirstant resursus ir kompetencijas. Be abejo, tam reikalingas strategiškai pasitelktas kūrybingumas, kuris šiandien jau tampa ne tik reklamos, bet ir komunikacijos profesionalų varomąja jėga.
Galiausiai, hipermodernioje kultūroje vartotojai iš verslo organizacijų tikisi ne tik jiems suteikiamos naudos, bet ir atsakomybės bei etiškos veiklos principų laikymosi. Dėl to vis svarbesnis vaidmuo įmonių komunikacijoje tenka socialinės atsakomybės demonstravimui bei įtvirtinimui.