Sausio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus nagrinėjama byla, apspręsianti Lietuvos klasifikuotų skelbimų situaciją rinkoje. Portalą 15min.lt valdanti Estijos bendrovė „Eesti Meedia“ nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu, kad bendrovės veiksmai turėjo įtakos koncentracijai rinkoje, nors rinkos vartotojai jau buvo išsakę savo pastebėjimus apie skelbimų portalų kainų šuolį.

Konkurencijos taryba stebi, kad šalyje nebūtų pažeidžiamos konkurencinės sąlygos ir Lietuvoje nesiformuotų monopolijos, kurių blogoji pasekmė – dėl nekonkurencingų kainų nukenčiantys vartotojai. Būtent apie tai ir sukasi Konkurencijos tarybos sprendimas dėl „Eesti Meedia“ veiksmų.

Pasikeitimus pajuto skelbimų paslaugų vartotojai

Istorija prasidėjo dar 2014 m. Tuomet Estijos bendrovė „Eesti Meedia“ per dukterinę bendrovę „Classify“ įsigijo bendrovės „AllePal“ OU akcijas. Pastaroji valdė UAB „Diginet LT“, kuriai priklausė klasifikuotų skelbimų portalai skelbiu.lt, aruodas.lt, ntzemelapis.lt, autogidas.lt, cvbankas.lt.

Tuo metu „Eesti Meedia“ jau valdė 92 proc. bendrovės UAB „Plius“ akcijų. Ši savo ruožtu turėjo kitą klasifikuotų portalų paketą (plius.lt, domoplius.lt autoplius.lt).

Pasikeitimus klasifikuotų skelbimų rinkoje vartotojai pajautė jau greitai, 2015 m. pavasarį portalas DELFI jau rašė apie padidėjusias kainas už skelbimus kvalifikuotų skelbimų portaluose. Tuomet kainų pasikeitimais ir apie galimai dominuojančią padėtį rinkoje prabilo nekilnojamojo turto agentai.

Įsigydama per bendrovę „AllePal“ Lietuvoje veikiančius skelbimų portalus „Eesti Meedia“ galimai padarė pažeidimą, neprašydama Konkurencijos tarybos leidimo dėl koncentracijos.

Savo iniciatyva pernai metų liepą Konkurencijos taryba nusprendė pradėti koncentracijos priežiūros procedūrą dėl netiesiogiai įgytos bendrovės kontrolės. Kartu taryba įpareigojo „Eesti Meedia“ pateikti pranešimą apie koncentraciją.

Pagal Konkurencijos įstatymą Konkurencijos tarybai apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti bei leidimą gauti, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės 14,48 mln. eurų (50 mln. Lt) ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės nei 1,45 mln. eurų (5 mln. Lt).

Tuomet „Eesti Meedia Group“ teigė, kad Konkurencijos tarybos pritarimo bendrovei nebereikia, nes staiga pasikeitė įmonei priklausančių ir Lietuvoje veikiančių įmonių bendrosios pajamos.

Patvirtinta, kad „Eesti Meedia“ pardavė kontrolinį 90 proc. akcijų paketą, kuriuo buvo valdoma „Žurnalų leidybos grupė“ (ŽLG).

Atsitiktinumas ar ne, kad kaip tik nemažas pajamas nešantis leidybos verslas atsidūrė naujose rankose tuo pačiu metu, keitėsi klasifikuotų skelbimų portalų savininkai, o bendros grupės pajamos tapo mažesnės, toliau aiškinsis Konkurencijos taryba kartu su teismo pagalba.

Mistinis olandiškas fondas

O čia išlenda dar įdomesnės pasikeitimų įmonėse, susijusiose su klasifikuotų skelbimų ir naujienų portalų rinka. „Žurnalų leidybos grupė“, kuri leidžia tokius žurnalus kaip „Žmonės“, „Ji“, „Laima“, „Edita“ ir kt., atiteko Nyderlanduose įsteigtam fondui „STAK Kemplake“.

Kaip jau rašė portalas DELFI, STAK juridinės formos verslai Nyderlanduose registruojami notarų biuruose. Steigiant tokį fondą pasinaudojama galimybe atskirti akcijų valdymo teisę nuo teisės iš akcijų gauti naudą ir apriboti galimybę tretiesiems asmenims sužinoti, kas tokio fondo tikrieji savininkai.

Tokiu būdu tiek Konkurencijos taryba, tiek kiti besidomintys situacija objektai ar institucijos atkertami nuo galimybės sužinoti, kas iš tiesų yra fondo valdomo turto atnešamos naudos gavėjai.

„STAK Kemplake“ fondas įsteigtas 2013 m. spalio 10 d.

Kaip rodo portalo DELFI turimi Olandijos įmonių registro duomenys, pirmuoju fondo įgaliotiniu buvo „H&P Trust Company” Olandijoje, atstovaujama Laurenso Gerardo Rinkeso, kuris įgaliojo notarų kontorą „Holdinga Matthijssen Kraak“ ir jo darbuotojus valdyti įkurtą fondą. Būtent iki 2016 m. sausio 1 d. L. G. Rinkesas nurodomas kaip “STAK Kemplake” valdytojas. Nuo pernai metų pradžios juo paskirtas britas Cameronas Geoffrey Greavesas.

„15min“ savininkų maištas prieš Konkurencijos tarybą toliau spręsis teisme
© DELFI

Atrodytų, per didelis atsitiktinumas, jog būtų neįmanoma įžvelgti sąsajos tarp įsteigto Olandijoje fondo, kuriam perduota „Žurnalų leidybos grupė“, ir bendrovės „Eesti Meedia“.

Olandiški fondai – ne naujiena

2015 m. pranešta, kad 100 proc. „Eesti Meedia“ akcijų įsigyja Estijos verslininko Marguso Linnamae valdoma bendrovė „UP Invest“.

Daugiau nei prieš metus estų leidinys „Eesti Ekspress“ rašė, kad farmacijos versle besisukančiam M. Linnamae veiklos vykdymas per Olandijos fondus nėra svetimas.

Verslininkas farmacijos grupę „Magnum“ valdo per Olandijos bendrovę „MM Holdings B.V.“, kuri yra įsikūrusi po bendrovės „Intertrust“, kurioje dirba teisininkai, mokesčių ir korporatyvinės teisės konsultantai, sparneliu.

„STAK Kemplake“ yra įsikūrusi tuo pačiu adresu kaip ir įmonė „Henley Trust“ (teisininkų ir mokesčių konsultantų bendrovė), kurios partneriai jau minėtas Laurensas Rinkesas ir Hansas Fraatsas.

Kaip rašo Estijos spauda, su „ŽLG“ susijusių L. Rinkeso ir H. Fraatso biografijos detalės pateikia nemažai klausimų apie „ŽLG“ sandorį.

Pasak „Eesti Ekspres“, jeigu kas nors sugalvotų apsilankyti „Henley Trust“ puslapyje internete ir pasidomėti šių dviejų asmenų gyvenimo aprašymais, nustebtų pamatę dar vieną veidą. Tai estų kilmės Aare Kuristas, kuris įvardinamas kaip vienas iš „Henley Trust“ partnerių.

A. Kuristas pristatomas kaip tarptautinių mokesčių ekspertas, savo karjerą pradėjęs tarptautinėje audito kompanijoje PWC.

Be to, prieš prisijungdamas prie „Henley Trust“, jis daug metų Estijoje vadovavo vienai stambiai privačiai bendrovei. Nepaisant to, „Henley Trust“ tinklalapyje nepaminėta šios stambios bendrovės, kuriai vadovavo A. Kuristas, – tai „Magnum Medical“.

Taigi tikėtina, kad „Henley Trust“, susijęs su „Eesti meedia“ pagrindiniu akcininku, o reikalai čia sukasi apie M. Linnamae patikėtinius.

Kalba apie mėnulį

Portalas DELFI pabandė susisiekti su pagal oficialius duomenis dabar esančiu olandiško fondo „Kemplake“ valdytoju – britu C. G. Greavesu.

Internete galima rasti informacijos, kad C. G. Greavesas 2011 m. buvo išrinktas į „The British Chamber of Comerce“ Latvijoje valdybą. Nurodoma, kad jis ilgus metus dirbo „PricewaterhouseCoopers“ Didžiojoje Britanijoje, Honkonge, Rusijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat skelbiama, kad jis yra įkūręs šeimos verslą Latvijoje.

„15min“ savininkų maištas prieš Konkurencijos tarybą toliau spręsis teisme
© DELFI

Atrodytų, „Eesti Meedia“ akcininkai daro viską, kad atrodytų, jog „ŽLG“ ir jų valdomas kitas turtas Lietuvoje nėra susijęs.

Šių metų lapkritį buvo pranešta, kad „15min” ir “ŽLG“ keliai skiriasi – naujienų portale nebeliks žurnalų pavadinimas iki šiol randamų rubrikų (žmonės.lt, elaima.lt ir pan.). Tuomet „15min” generalinis direktorius Tomas Balžekas teigė, kad rubrikos su prekės ženklais atiduodamos savininkams („ŽLG“) ir jie bus toliau vystomi atskirai.

Kaip jau minėta, portalas DELFI susisiekė su dabartiniu „ŽLG“ akcijas turinčio olandiško fondo akcininku britu C. G. Greavesas.

„Kaip žinote, „15min.lt” ir „Žurnalų leidybos grupė” veiks atskirai, todėl akivaizdu, kad pokyčių bus. Tačiau tai yra verslo sprendimai ir nemanau, kad jais dalinčiausi su žurnalistais.

Be to, aš nesu vykdantysis vadovas, esu akcininkas, todėl žinau tik tiek, kiek man pranešė „ŽLG” direktorius Linas Daugėla”, – sako C. G. Greavesas.

Iš portale alfa.lt skelbto straipsnio apie galimas įmonių rokiruotes, norint išvengti Konkurencijos tarybos sprendimo, galima susidaryti įspūdį, kad C. G. Greavesas yra tik statytinis, o realiai „ŽLG“ toliau vadovauja „Eesti Meedia”.

Kaip į tokią informaciją sureagavo pats C. G. Greavesas?

„Labai įdomu, bet kai kurie žmonės galvoja, kad mėnulis padarytas iš sūrio, bet tai nebūtinai tiesa”, – atkirto jis.

Dabartinis „Žurnalų leidybos grupės“ direktorius Linas Daugėla komentuoti, ar įmonių atskyrimas buvo įvykdytas tik dėl akių, komentuoti atsisakė.

Apie pasikeitimus, kurie įvyks nuo vasario pradėjus atskirai veikti portalams „15min“ ir „ŽLG“ priklausantiems portalams „žmonės.lt“, „ji24.lt“ ir „elaima.lt“ jis sakė informuosiantis, kai tam ateis laikas. Kol kas visi darbuotojai vis dar dirba viename pastate.

„Ieškome naujų patalpų, bet žmonių yra daug, šis procesas ne toks paprastas“, – sakė L. Daugėla.

Konkurencijos tarybos neįtikino

Grįžtant prie lietuviškų klasifikuotų skelbimų rinkos ir koncentracijos rinkoje, Konkurencijos tarybos „Eesti Media“ bendrovės valdomų įmonių rokiruotės neįtikino.

Kaip jau minėta, Konkurencijos tarybai 2014 m. kilus įtarimų, kad „Eesti Meedai“ galėjo sukurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį ar apriboti konkurenciją, Konkurencijos taryba įpareigojo bendroves pateikti prašymą apie koncentraciją.

„Išnagrinėjusi pateiktą pranešimą, Konkurencijos taryba nustatė, kad dėl įvykdytos koncentracijos klasifikuotų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių skelbimų rinkose Lietuvoje buvo sukurta dominuojanti padėtis ir itin apribota konkurencija. Dėl šios priežasties 2016 m. gegužės 6 d. Konkurencijos taryba priėmė nutarimą atsisakyti duoti leidimą koncentracijai „Eesti Meedia“ įsigijus 100 proc. „AllePAL“ OÜ akcijų“, – rašoma DELFI pateiktame Konkurencijos tarybos atsakyme.

Taip pat nurodoma, kad šį Konkurencijos tarybos nutarimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui „Eesti Meedia“ apskundė ir prašė teismo panaikinti gegužės 6 d. nutarimą. Būtent sausio 4 d. vyks teismo posėdis, kuriame bus nagrinėjamas „Eesti Meedia“ skundas.

Papildomai Konkurencijos taryba informavo, kad jokia tyrimo procedūra dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo bendrovių atžvilgiu nėra pradėta.

Steigė naują įmonę ir Lietuvoje

Primename, kad apie pasikeitimus klasifikuotų skelbimų rinkoje portalas DELFI rašė dar 2015 m. pradžioje.

Tuomet keltas klausimas, ar naujais įsigijimais nebandoma apeiti Konkurencijos tarybos ir nenorima sukoncentruoti didžiosios dalies rinkos vienose rankose.

Įvykus koncentracijai 2015 m. pabaigoje „Eesti Meedia“ įsteigė naują bendrovę – UAB „Vertikali medija“, kuriai po mėnesio buvo perduotos interneto svetainės autogidas.lt, domoplius.lt, shopspy.lt ir plius.lt. Šių metų gegužės duomenimis, UAB „Plius“ liko valdyti portalus – autoplius.lt, kainos.lt. Po UAB „Diginet“ liko skelbiu.lt, aruodas.lt, ntzemelapis.lt ir cvbankas.lt.

Eesti meedia ir Diginet LT
Eesti meedia ir Diginet LT
© DELFI

Artėjant terminui, kai Konkurencijos taryba turėjo paskelbti savo sprendimą, ar duoti leidimą koncentracijai, „Eesti Meedia” Konkurencijos tarybai pateikė prašymą nutraukti koncentracijos nagrinėjimo procedūrą, motyvuojant į tai, kad UAB „Vertikali medija“ akcijos buvo perleistos tretiesiems asmenims ir taip buvo atkurta iki koncentracijos įgyvendinimo buvusi konkurencinė padėtis.

Balandžio 28 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad UAB „Vertikali medija“ visos akcijos perleistos įmonei „ Stichting Administratiekantoor Kemplake“. Kartu bendruomenei perleisti portalai autogidas.lt, domoplius.lt, plius.lt ir shopspy.lt. Kartu „Eesti Meedia“ patvirtino neturinti tiesioginių nei netiesioginių ryšių su turtą perkančiąja bendrove.

Registrų centro duomenimis, iki šių metų balandžio pabaigos UAB „Vertikali medija“ valdė Estijos bendrovė „Eesti Meedia“, po balandžio 26 d. bendrovės akcininku tapo „Žurnalų leidybos grupė“ (ŽLG).

Vieninteliu „ŽLG“ akcininku aprašytas olandiškas fondas tapo nuo šių metų birželio 2 d.

Po Konkurencijos tarybos nutarimo gegužės 6 d. „Eesti Meedia” bendrovei buvo duoti trys mėnesiai, kad būtų atitaisyta iki koncentracijos buvusi padėtis, tačiau apskundusi tarybos nutarimą, kol nebus teismo proceso, apie jokius padarytus pakeitimus ar situacijos grąžinimą į pirminę padėtį pranešta nebuvo.

Neliko pirminių kvalifikuotus skelbimus valdžiusių įmonių

Grįžtant prie bendrovės „Diginet LT“, valdžiusios skelbimų portalus, ir kuri užvirė visą košę, bendrovė jau šiuo metu išregistruota.

Kaip matoma Registrų centro duomenimis, šių metų gegužės pabaigoje buvo pradėta bendrovės reorganizacija, o šių metų rugsėjo 12 d. pateiktas prašymas išregistruoti bendrovę.

Panašiu metu reorganizacija vyko ir kitoje bendrovėje – „Diginet LTU“. Tarp Registrų centrui pateiktų dokumentų yra nurodoma ir rugsėjo pradžioje patvirtinti UAB „Plius“ (naujas pavadinimas UAB „Diginet LTU“ įstatus.

Anksčiau portalus plius.lt, domoplius.lt, autoplius.lt ir kt. valdančios bendrovės UAB „Plius“ pavadinimo taip pat nebeliko.

Susimaišė ir portalų turėti savininkai, pavyzdžiui, „Diginet LT“ priklausęs aruodas.lt ar „Plius“ valdytas autoplius.lt patekęs po 2003 m. įsteigtos, bet šių metų rugpjūtį reorganizacijos išgyvenusios „Diginet LTU“.

www.DELFI.lt


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją