Ar neprieisime iki tokio taško, kai kiekviename žingsnyje turėsime tikrinti, kas tikra, o kas ne, ir ar mes esame tam pasiruošę? Apie ekstremalius iššūkius, kurie laukia ne tik žiniasklaidos, bet ir reklamos, žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos užsakovų ir apskritai visuomenės, vadovų konferencijoje „EBIT“ pasakojo DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.

„Dezinformacija, propaganda, apgaulingos, klaidinančios, melagingos naujienos – visi šie terminai vienaip ar kitaip yra sinonimai, kuriems įprasminti prieš pusę metų buvo sugalvotas naujas terminas „fake news“. Apie šį reiškinį visi pradėjo kalbėti po JAV prezidento rinkimų“, – „fake news“ atsiradimo priešistorę priminė V. Benokraitis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ artėjant JAV rinkimams išgalvotos naujienos sulaukė net didesnio susidomėjimo, tai yra didesnio pasidalinimų ir komentarų skaičiaus, nei tikros naujienos, kurias skelbė solidžios žiniasklaidos priemonės kaip „The Wahington Post“, CNN, „New York Times“ ar „The Huffington Post“.

Tarp populiariausių melagingų naujienų buvo pranešimai apie tai, kad Donaldo Trumpo kandidatūrą rinkimuose palaiko popiežius Pranciškus, menamą Hillary Clinton ginklų pardavimą Islamo valstybei, ar rastą negyvą FTB agentą, siejamą su H. Clinton laiškų nutekinimo istorija. Nesvarbu, kad jose nebuvo nė grūdo tiesos, populiariausių penkių melagingų naujienų penketukas surinko daugiau nei 8.7 mln reakcijų feisbuke ir aplenkė 5 populiariausias tikras naujienas.

„Kokios esminės aplinkybės lėmė, kad melagingos naujienos nugali tikras? Visi žinome, kad feisbukas tapo didžiausia interneto platforma: prie jo kasdien jungiasi 1,3 mlrd. vartotojų. Kitas dalykas, mes užmirštame tikrinti faktus. Turint omenyje, kad feisbuke dominuoja jaunimas, 18-34 metų - tai daug ką pasako. Be to, reikia pripažinti, kad mes linkę tikėti tais faktais, kurie atitinka mūsų įsitikinimus“, – kalbėjo DELFI direktorius V. Benokraitis.

Atsižvelgus į galimą netikrų naujienų įtaką JAV prezidento rinkimams, ir artėjant rinkimų bangai Europoje, šiai temai dabar skiriama itin daug dėmesio. „Kas vyko JAV rinkimų metu? Portalas „Ending the fed“, įkurtas artėjant rinkimams, apie kurio įkūrėjus nežinome beveik nieko, nugalėjo „The Washington Post“ ir „The New York Times“ kartu sudėjus. Kitas žmogus įkūrė redakciją, kuri sukūrė 25 internetinius puslapius, akivaizdžiai primenančius stiprius žiniasklaidos prekės ženklus, ir per juos platino melagingas naujienas“, – pasakojo V. Benokraitis.

Visame pasaulyje kūrėsi redakcijos, kurios platino melagingas žinias, atsižvelgdamos tik į tai, kiek jos sulaukia vartotojų susidomėjimo. Makedonijos paaugliai sukūrė virš 150 tinklapių ir analizuodami, ką žmonės skaito, pagal tai parengdavo ir kitas „naujienas“: iš pradžių rašė apie H. Clinton, vėliau pastebėjo, kad D. Trumpas sulaukia daugiau reakcijų, tad nusprendė daugiau rašyti apie jį.

Kas darosi Lietuvoje? V. Benokraitis pastebi, kad Lietuvoje melagingų naujienų srautas taip pat didėja. „Tik pas mus skiriasi melagingų naujienų pobūdis, jos dažnai būna paremtos propagandiniais, provokaciniais tikslais. Pavyzdžiui, rusiški portalai skelbė, kad Lietuvoje reziduojantys Vokietijos kariai Jonavoje galėjo išžaginti nepilnametę globos namų auklėtinę. Arba plačiai pasklidusi kainų palyginimo lentelė tarp Lietuvos ir Vokietijos, kai viskas išaugo iki to, kad žmonės pradėjo patys kurti savo lenteles, jomis dalintis, įsitraukė ir ekonomistai, keldami klausimus, ar galime visa tai patikrinti“, – pasakojo jis.

Kaip galima kurti tokias naujienas ir uždirbti iš to pinigų? „Atsakymas yra paprastas - keičiasi pats reklamos pirkimo modelis. Čia mes kalbame apie vadinamą programatinį reklamos pirkimą, kai reklama perkama naudojant technologines platformas ir reklama gali atsidurti net tokiuose puslapiuose, kur nenorėtumėt. Vasario mėnesį buvo istorijų, kai „Jaguar“, „Land Rover“, „Mercedes“ atšaukė visas savo kampanijas internete, nes jų reklama atsidūrė ISIS turinyje“, – sakė V. Benokraitis.

Kaip atsakas į tokią situaciją kuriasi socialinės grupės, kurios kelia klausimus, kodėl prekės ženklai reklamuojasi tam tikruose puslapiuose, pavyzdžiui, remia nacionalistinius portalus ir pan. Kompanija „Mediasmith“ renka „juoduosius“ ir „baltuosius“ sąrašus, ir sudarė 1300 internetinių puslapių sąrašą, kuriuose nereikėtų reklamuotis. „Problema tokia, kad tendencijos ne tik nemažėja, jos auga. Prancūzijoje jau pernai programatiniu būdu perkamai reklamai buvo išleista daugiau nei įprastu būdu perkamai reklamai. Tai rodo tam tikrą potencialą, kad ši problema tik prasideda“, – kalbėjo DELFI direktorius.

Tuo tarpu feisbukas, iš pradžių neigęs šią problemą, bet patyręs didelį visuomenės spaudimą, pradėjo kurti įrankius šios problemos sprendimui. Pavyzdžiui, atsirado galimybė naujienas pažymėti kaip galimai netikras, taip pat buvo pradėtos kurti redakcijos, turinčios tikrinti, ar naujiena gali būti melaginga.

„Ką matome, kad tuo pačiu keičiasi ir žiniasklaidos misija. Anksčiau ji buvo informuoti visuomenę įvairiomis temomis, dabar prasideda kita misija: žiniasklaida turi demaskuoti klaidingas naujienas ir informuoti apie tai visuomenę. „The Washington Post“ sukūrė įskiepį, kurį naudojant prie kiekvieno D. Trumpo pareiškimo atsiranda žyma, ar tai tiesa, ar ne. BBC sukūrė 13 žmonių melo demaskavimo skyrių. Prancūzai tikrina žmonių atsiunčiamas nuorodas, Vokietija grasina baudomis, ir iš viso to gaunasi, kad žiniasklaida yra tarsi įsprausta į kampą, ji tampa feisbuko įrankiu, tikrinančiu čia paskelbtas naujienas. Kyla klausimas, kodėl žiniasklaida turėtų tai daryti, ir kas mokės žurnalistams, kad jie tai darytų?“, – kalbėjo V. Benokraitis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją