„The Guardian” komercijos direktorius Nickas Hewatas sako, kad tai – dalis jų naujos reklamos strategijos, sukurtos atsižvelgiant į tai, kad ne visos reklamos susilaukia tiek pat reakcijos. „Negalvojame, kad ši vienintelė priemonė išspręs visas problemas, bet tai dalis mūsų programos, kuria siekiame pasiūlyti dar aiškesnius rezultatus savo klientams”, – sako jis.
„The Guardian” nėra pirmasis pasiūlęs tokį reklamos kainodaros būdą. Šiuo keliu jau eina „The Financial Times” ir „The Economist”. Tikimasi, kad tai padės spręsti problemą, kai reklamos užsakovai moka už paspaudimus ant reklamų ar jų rodymą, nors kai kurių reklamų vartotojai iš tiesų taip ir nepastebi. Laikas, kurį skaitytojas praleido žiūrėdamas reklamą, parodo, ar jai pavyko realiai patraukti jo dėmesį.
„Mūsų industrijoje kaip matavimo vienetą naudojame CTR rodiklį (kiek reklamą pamačiusių žmonių ant jos paspaudė), tačiau rezultatų, kurie kartais būna vos dešimtoji procento dalis tikrai negalime vadinti sėkmingais”, – sako N. Hewatas. Pasak jo, jau yra daugiau kompanijų susidomėjusių tokiomis reklamos galimybėmis, tačiau kol kas jis nenori įvardinti konkrečių vardų.
„The Economist” atliko eksperimentą, kuriame vertino, kokiu būdu matuoti reklamą yra efektyviausia. „The Economist” vyriausiasis viceprezidentas, atsakingas už skaitmeninę žiniasklaidą ir turinio strategiją Markas Beardas sako, kad dabar svarbiausia – vertinti skaitytojų įsitraukimą, o tokiame metode, kai matuodamas laikas, kurį vartotojai mato reklamą, jis mato daug potencialo.
Pasak jo, žiniasklaidos atstovams taip pat teks užduotis atlikti industrijos šviečiamąjį darbą. „Jei laiku grįsti pirkimai yra efektyvesnis būdas prekės ženklams išleisti pinigus, ši žinutė turi būti jiems išplatinta. Rinkodarininkams teks atsakomybė įgyvendinti šiuos pokyčius”, – komentuoja M. Beardas.