Vos prieš porą dienų žiniasklaidoje pasirodė informacija apie rimtus „Netflix“ kylančius sunkumus. Kaip rašėme portale M360, dėl ne tokio spartaus kaip tikėtasi prenumeratorių augimo ir krintančios kompanijos vertės, ekspertai kaltino per aukštas „Netflix“ kainas ir per mažą turinio pasirinkimą.
Pasaulinės tendencijos atsispindi ir Lietuvoje. „Netflix“ čia nusileidžia populiariausių TV kanalų internetinėms platformoms, nelegaliam turiniui iš interneto ir tradiciniam lyderiui – kabelinei ar išmaniajai televizijai. Per pastarąją platformą dažniausiai video turinį žiūri kas antras lietuvis, rodo šalies gyventojų video turinio žiūrėjimo tyrimas.
„Netflix“ atėjus į Lietuvą, buvo jaučiamas gana didelis susidomėjimas šia paslauga. Vis tik, laikui bėgant pirminis bumas atslūgo ir dabar ja naudojasi maža dalis lietuvių. Gyventojai vis dar pirmenybę teikia kabelinei ar išmaniajai televizijai. Tiesa, stebime tendenciją, kad vis aktyviau klientai domisi ir naudojasi papildomomis skaitmeninėmis funkcijomis – filmų archyvais, galimybe atsisukti norimą laidą. Palengva vartotojai supranta, kad televizija gali būti pavaldi jų įpročiams ir prisitaikyti prie jų dienotvarkių, o ne atvirkščiai“, – teigia Petras Kirdeika, antros pagal dydį Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų teikėjos „Cgates“ vadovas.
Pasak „Teo“ ir „Omnitel“ privačių klientų produktų padalinio vadovo Andriaus Kavaliausko, menką „Netflix“ populiarumą Lietuvoje galima paaiškinti keliomis pagrindinėmis priežastimis: vartotojų įpročiais, kainų politika ir kalbos barjeru.
„Mokėti už legalias vaizdo įrašų peržiūras Lietuvoje pamažu tampa įprasta, tačiau nemaža dalis vartotojų vis dar renkasi nelegaliai platinamą turinį. „Neflix“ platforma keičia vartotojų įpročius, tačiau tai apsunkina ir nelanksti jų kainų politika, dėl ko paslauga yra kritikuojama ir kitur. Be to, „Netlix“ Lietuvoje turi įveikti ir kalbos barjerą: jų turinys neturi nei lietuviško įgarsinimo, nei lietuviškų subtitrų. Didelei žiūrovų daliai tai yra labai aktualu", – pastebi jis.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad Lietuvos vartotojai jau seniai turi galimybes naudotis vaizdų įrašų peržiūra, kuri, kaip rodo „Teo“ rezultatai, yra nuolat auganti. A. Kavaliauskas skaičiuoja, kad didžiausios Lietuvoje „Teo“ išmaniosios televizijos (IPTV) klientų skaičius artėja prie 200 tūkst., o klientų augimas antrus metus iš eilės yra matuojamas dviženkliais skaičiais. „Tai lemia nuolat plečiama kokybiškų vaizdo įrašų pasiūla: šiuo metu „Teo“ žiūrovams siūlo daugiau nei 100 skirtingo turinio TV kanalų su galimybe atsisukti ir peržiūrėti 14 d. įrašus. Tuo pačiu, „Teo“ turi platų filmų nuomos pasirinkimą, įskaitant ir ką tik kino teatruose rodytas premjeras, kritikų įvertinus festivalio „Kino pavasaris“ filmus, naujausias kultinių FOX serialų serijas. Neseniai rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių naudojasi „žiūriu, kada noriu“ (angl. – Video on Demand, VOD) technologija, beveik ketvirtadalis iš jų vaizdo turinį gauna iš savo interneto tiekėjo. Pagal šį rodiklį, lietuviai dvigubai lenkia bendrą ES vidurkį", – sako A. Kavaliauskas.
Piratauja beveik kas dešimtas
„Cgates“ užsakymu tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė lietuvius per kur jie dažniausiai žiūri video turinį (filmus, serialus, laidas, koncertus ir pan.). „Netflix“ pirmenybę teikia tik 1,6 proc. gyventojų. Pastebima, kad šia paslauga daugiau naudojasi jaunesni žmonės, patenkantys į 18-35 m. amžiaus grupę.
Be šios galimybės, beveik kas dešimtas lietuvis (9,1 proc.) renkasi didžiųjų TV kanalų internetines platformas, o šiek tiek mažesnė dalis (8,5 proc.) – video turinį siunčiasi nelegaliai iš interneto. Tai ypač populiaru tarp jaunesnių žiūrovų. Nelegalų video turinį žiūri penktadalis (22,4 proc.) 18-25 m. respondentų, jie taip pat labai aktyvūs naudodamiesi TV kanalų internetinėmis platformomis (15,7 proc.).
Per mums jau įprastą kabelinę ar išmaniąją televiziją laidas, filmus, serialus ir kitą panašų video turinį dažniausiai žiūri kas antras lietuvis (49,2 proc.). Pagrindinis jos žiūrovas – 46-55 m. moterys, gyvenančios Lietuvos didmiesčiuose.
Dar 16 proc. apklaustųjų nurodė, kad filmų, serialų, laidų, koncertų ir kito panašaus video turinio visai nežiūri.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1002 respondentai, 18-75 m. Lietuvos gyventojai.