Kas yra komercinė reklama, o kas ne? Nors įstatymu nuo pernai metų sausio nurodyta, kad komercinė reklama Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) eteryje yra draudžiama, keblumai prasideda aiškinantis, kur yra riba tarp rėmimo ir reklamos.

Pažeidimai kartojasi

Nors komercinė reklama LRT eteryje uždrausta, norintys randa būdų kaip į jį patekti. Šią vasarą Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) paskelbė, kad LRT turės sumokėti baudą už rodytą reklamą „Eurovizijos“ transliacijų metu, o vakar, gruodžio 6 d., vykusiame posėdyje pripažinti pakartotiniai pažeidimai. Šįkart kavos „Aroma Gold“ reklama buvo transliuojama televizijos laidose „Auksinis balsas“.

LRTK teigia, kad šiuo atveju nėra jokių lengvinančių aplinkybių, pažeidimai kartojasi, todėl komisija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą dar kartą rinksis gruodžio 21 d. nuspręsti dėl baudos dydžio. Už tokius pažeidimus numatyta bauda gali siekti nuo 289 iki 858 eurų, bet net ir paskyrus didžiausią baudos dydį, ar taip pavyktų užtikrinti, kad tokios situacijos nebesikartotų?

Panašu, kad ne. Daugiausiai problemų kelia ne baudų dydžiai, o tai, kad sukurtoje sistemoje per daug neaiškumų. Komercinė reklama – draudžiama, o kultūros ir sporto renginių rėmimas – galimas. Už užmokestį ar kitą atlygį taip pat galima transliuoti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją. Tačiau kas konkrečiai yra laikoma tokia informacija, ir kur yra riba tarp reklamos ir rėmimo, apibrėžta nėra.

Šių metų vasarą LRTK paskelbus apie baudą LRT dėl reklamos Eurovizijoje, LRT generalinis direktorius kalbėjo, kad tai visai ne reklama, o rėmimas ir žadėjo galutinio atsakymo ieškoti teisme. LRTK paskelbus sprendimą dėl „Aroma Gold“ LRT vėl laikosi analogiškos pozicijos.
„Ginčai nėra blogai, jie leidžia išsiaiškinti, kas galima, kas ne. Bet LRTK sprendimas nėra paskutinė instancija ir jis gali būti skundžiamas teismui. Aš asmeniškai, esu linkęs pripažinti klaidą, jei ji nustatoma ir yra kažkokiu būtų pagrindžiama paskutinės instancijos, šiuo atveju, teismo. Tuomet tikrai būtų mažiau ginčų ir visiems būtų aiškiau“, – sako LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis.

Kreipėsi dėl įstatymo pakeitimų

LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pripažįsta, kad šiuo metu erdvės ginčams, kas yra reklama, o kas ne, palikta per daug, todėl dabartinį įstatymą būtina taisyti. „Esame kreipęsi į Seimą, kad būtų inicijuota diskusija šiuo klausimu. Tikiuosi, kad kai Seime baigsis neatidėliotini pradiniai darbai, bus sugrįžta prie šio klausimo. Reikia labai griežtai apibrėžti, kas yra reklama, o kas ne. Yra tam tikros taisyklės, pavyzdžiui, kad rėmėjo prizo įteikimui gali būti skirta ne daugiau nei 10 sekundžių. Bet jei ne tik paminimas rėmėjas, o ir parodoma, kokia graži jo parduotuvė ir kokie geri ten parduodami akiniai, tai jau yra reklama. Be to, kai yra daug skirtingų variantų, kas yra mokama, nemokama, kokia gali būti socialinė ar kultūrinė reklama, kaip čia išeina, gražiau paprašysi ir nereikės mokėti? Reikia tobulinti įstatymą ir griežtai apibrėžti, kas yra draudžiama“, – sako jis, atkreipdamas dėmesį, kad šie ginčai, jo nuomone, galimai kyla dėl to, kad reklamos draudimas yra gana naujas dalykas ir visų niuansų nebuvo galima iš anksto numatyti.

„Dabar, kai maždaug aišku, kaip tai atrodo ir kur yra problemos, tai bus pakankamai suprantama ruošiant pakeitimus“, – viliasi E. Vaitekūnas.

Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad jam šios problemos žinomos, tačiau kol kas nori susilaikyti nuo platesnių komentarų. Jis užtikrina, kad komercinės reklamos draudimas LRT išliks, tačiau kokie įstatymo pakeitimai bus padaryti, bus pradėta svarstyti per kelias artimiausias savaites išanalizavus situaciją.

„Nežinome, ar tai buvo padaryta sąmoningai, bet akivaizdu, kad yra palikta spragų, tai visi mato. Todėl prie to klausimo tikrai greitu metu reikės prieiti", – žada Seimo kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis.

Politinei reklamai durys atviros

Be kultūrinės, socialinės ar šviečiamosios reklamos LRT taiko išimtis ir politinei reklamai. Seimo rinkimų politinės reklamos laikotarpiu Lietuvos televizijos eteryje reklamavosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), už eterio laiką sumokėjusi kiek daugiau nei 15 tūkst. eurų, Lietuvos radijo eteryje buvo transliuojamos tos pačios LVŽS, taip pat Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Lietuvos liberalų sąjūdžio, Lietuvos centro partijos reklamos.

Galimybė reklamuotis buvo atvira visoms partijoms, bet kitos ja nesusiviliojo. „Mes žinojome, kad tokia galimybė yra, bet reklamos televizijoje įkainiai buvo per aukšti, tad pasirinkome kitus kanalus“, – sako agentūros „Open Agency“, dirbusios su TS-LKD vadovas Arūnas Kemežys.

Bet ar apskritai vieta LRT eteryje politinei reklamai? LRTK teigia, kad tai nuspręsti – ne jų kompetencija. „Rinkimų agitacijos metu mes kreipėmės dėl politinės reklamos į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), atkreipėme dėmesį, kad, mūsų nuomone, taip neturėtų būti, bet jie pranešė, kad skelbiamuose patvirtintuose sąrašuose, kuriuose televizijos ir radijo kanaluose gali būti politinė reklama LRT yra, ir kad politinė reklama visada būdavo skleidžiama per LRT“, – sako LRTK ūkio subjektų veiklos reguliavimo ir priežiūros skyriaus vedėja Gintarė Ivanauskaitė.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas patvirtina, kad jų tinklapyje LRT buvo paskelbusi reklamos įkainius ir pagal juos reklamą galėjo užsisakyti visos norinčios politinės partijos. „Komercinė ir politinė reklama skiriasi, o apie politinę niekas nėra pasakęs, kad ji yra uždrausta. Kas neuždrausta, tas galima, ir mes neturime pagrindo jiems uždrausti ir negalime jų prižiūrėti, čia jiems patiems reikia tai daryti“, – aiškina jis.

Pasakymu, kad politinė reklama LRT nėra uždrausta apsiribojo ir R. Paleckis, nenorėdamas plačiau komentuoti šio klausimo.

Paprastų sprendimų nebus

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Saulius Šukaitis atkreipia dėmesį, kad net jei išties bus imtasi įstatymo pataisų, paprastų ir lengvų sprendimų čia nebus. „Daugiausia klausimų reguliuojant komercinę reklamą kelia sporto, kultūros ar socialinių projektų rėmimas. Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie visišką uždraudimą, kai kuriais atvejais yra įsipareigojimai, egzistuoja rėmėjai pasauliniu mastu ir pagal sudarytus kontraktus negali netransliuoti reklamos, negali nuo žaidėjų nuimti logotipų ir pan. Klausimai kyla, nes nėra užbrėžta aiški riba, kas yra pažeidimas, o kas ne“, – sako jis.

S. Šukaitis pasakoja, kad dėl rėmimo, rėmėjų klipų ir kas juose gali būti pasakyta, nuolat kyla diskusijų ir komerciniuose kanaluose, tačiau kai tema paliečia nacionalinį transliuotoją su papildomu reguliavimu, šis klausimas tampa itin jautrus. „Bet jei atsitrauktume ir pažiūrėtume iš šono, tai nėra vienareikšmis sprendimas ir lengvas atsakymas, nei reklamuotojams, kurie nuoširdžiai norėtų paremti sportą ar kultūrą, nei LRT žmonėms, kurie tuos sprendimus priima. Patogus kelias ištraukti iš konteksto vieną klipą ir diskutuoti, ar neperžengta riba, bet kaip atrasti objektyvių kriterijų? Jei pakviestume kelis ekspertus, sudarytume komisiją, turbūt vienu atveju reklama būtų leidžiama, kitu ne. Kai neapsiribojame tokiais akivaizdžiais pažeidimais, kaip, pavyzdžiui, parodytas 30 sekundžių klipas, o diskutuojame dėl kūrybinės medžiagos turinio niuansų, natūralu, kad atsiranda nuomonės, kurias įvertinti ne taip paprasta“, –pastebi jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją