Švedijos nepriklausomos žiniasklaidos istorija skaičiuoja jau 250 metų. Nepaisant to, šiuo metu šiai šaliai irgi tenka spręsti netikrų naujienų problemą.

Viena iš temų, kuriai tenka daugiausiai netikrų naujienų Švedijoje – imigracija. Švedija istoriškai buvo viena iš patraukliausių krypčių imigrantams, o tarp 2014-2015 m. prieglobsčio prašytojų skaičius padvigubėjo iki daugiau nei 160 tūkst., ir apie pusė jų buvo patenkinta. Populiaraus Švedijoje leidinio „Aftonbladet“ apžvalgininkas Ehsanas Fadakaras pastebi, kad augant imigrantų skaičiui, daugėja ir neapykantą skatinančių įrašų socialiniuose tinkluose ir melagingos informacijos apie imigrantus, rašo portalas „Digiday“. Todėl šalis, norėdama užkirsti kelią neramumams, ieško būdų neleisti plisti melagingoms žinioms.

Tiesioginis kontaktas su auditorija

10 milijonų gyventojų turinčioje Švedijoje leidžiami 4 nacionaliniai dienraščiai, gyventojai mėgsta žiūrėti nacionalinę televiziją ar klausytis nacionalinių radijo stočių. Žiniasklaidos priemonių pasirinkimas čia gana nedidelis, bet žmonės turi gana artimą ryšį su žiniasklaidos priemonių prekių ženklais. Mobiliojo ryšio paslaugų planai gana pigūs, šalis anksti investavo į mobiliąsias programėles ir vartotojui patogius tinklapius, todėl beveik visiems yra įprasta prenumeruoti žiniasklaidos priemonių siunčiamas naujienas. Todėl netikrų naujienų problema Švedijoje mažesnė nei, pavyzdžiui, JAV – visgi nereiškia, kad jos visai nėra.

„Aftonbladet“ ir dienraštis „Svenska Dagbladet“ skaičiuoja, kad 90 proc. skaitytojų srauto į jų portalus ateina tiesiogiai, arba per mobiliąsias programėles. Dėl šios priežasties, manoma, netikros feisbuke paskelbiamos naujienos Švedijoje neišplinta tokiu dideliu mastu kaip kitose šalyse.

Reakcija į netikras žinias

Pats feisbukas jau irgi ieško būdų spręsti netikrų naujienų problemai, bet patikimo įrankio tam dar neatrado. JAV ir Vokietijoje pristatyti įrankiai leidžia patiems vartotojams pranešti apie problemą. Vokietijoje taip pat buvo įtraukta trečioji šalis: feisbukas nusamdė organizaciją, tikrinančią pranešimus apie netikrus faktus.

Švedija ėmėsi kiek kitokių žingsnių. Pavyzdžiui, praėjusį rugsėjį vienas kątik startavęs portalas „Politisk Inkorrekt“, paskelbė istoriją apie tai, kad Švedijos ministras pirmininkas nešioja itin brangų laikrodį. Feisbuke ši istorija sulaukė apie tūkstančio pasidalinimų ir daugiau nei 2000 reakcijų. Tyrimą atlikęs žurnalas „Aftonbladet“ išsiaiškino, kad tai buvo dovana, ir ji toli gražu nebuvo verta tiek, kiek rašoma. „Aftonbladet“ tuomet nusprendė investuoti į tai, kad praneštų žmonėms teisingą informaciją  – jos sklaida buvo tikslingai orientuota į žmones, kurie komentavo melagingąją žinią.

„Tai brangus būdas, bet „Aftonbladert“ yra populiarus Švedijos leidinys feisbuke ir mes jaučiame atsakomybę už žmonių saugojimą nuo netikrų žinių“, - sako E. Fadakaras.

Išskiriamos žinios ir nuomonės

Dar viena problema, su kuria susiduria žmonės, naujienas skaitantys feisbuke – konteksto stoka. Peržvelgus skelbiamą žinią ne visuomet iškart aišku, ar tai yra nuomonė, ar atlikta analizė, ar nepriklausoma žinia – leidėjams tenka užduotis kuo aiškiau išskirti šią ribą.

Vienas iš Švedijos dienraščių pradėjo nuomones aiškiai žymėti prierašu, kad jos neatspindi leidėjo pozicijos. Kitas žurnalas „Expressen“ prie kiekvieno straipsnio skelbia dvi nuorodas, kurių viena prašo pranešti, jei straipsnyje mato netikslumų, o kita siūlo informuoti apie straipsnį žiniasklaidos reguliavimo tarnybą. „Tokiu būdu rimtos žiniasklaidos priemonės gali būti reguliuojamos ir parodyti savo etišką elgesį“, – sako regioninio dienraščio „MittMedia“ vyriausioji redaktorė Anna Gullberg.

Švedijoje taip pat keliamas klausimas, kad visi portalai, atitinkantys žurnalistikos standartus, turėtų tai patvirtinantį sertifikatą. Tuomet visi skaitytojai galėtų labiau pasikliauti gaunamos informacijos šaltiniu.

Netikrų grupių feisbuke problema

Dar vienas Švedijoje (ir ne tik) populiarus būdas susirinkti sekėjams feisbuke – sukurti grupes su klaidinančiais pavadinimais, pavyzdžiai, „Švedijos policijos palaikytojai“. Kai tokie puslapiai surenka didelį skaičių sekėjų, pavadinimas ir skleidžiamas turinys pakeičiamas. „Žinoma, kai kurie žmonės apsižiūri ir nusprendžia nebesekti to puslapio, bet dažnai žmonės to nedaro, nes tiesiog nenori pripažinti savo klaidų“, – pastebi E. Fadakaras.

M360

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją