Po pasaulį nuolat keliaujanti agentūros „Branding Tomorrow“ įkūrėja Victoria Diaz įsitikinusi – vos po kelerių metų žmonių apsipirkimo įpročiai bus visiškai kitokie nei šiandien. Pastebėtomis tendencijomis ir prognozėmis ji dalinosi su konferencijos „LiMA day Šiauliai“ dalyviais.

Plėsis sveikatos ir grožio rinkos.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse sveikai gyvensenai skiriama vis daugiau dėmesio. Atlikti tyrimai rodo, kad artimiausiu metu ši tendencija tik stiprės. Anksčiau žmonės žavėdavosi super herojais, kuriuos matydavo filmuose. Dabar, pasitelkdami sportą, sveiką mitybą jie patys gali tapti tarsi super žmonėmis. Atsiranda daugybė naujų sveiko maisto produktų, grožio, sveikatos sritys vis labiau persipina, vis daugiau šių sričių kompanijų ieško bendradarbiavimo galimybių. Todėl prognozuojama, kad šios rinkos artimiausiais metais dar labiau plėsis ir vystysis.

Iš verslo bus reikalaujama daugiau atsakomybės.

Visuomenė reikalaus, kad verslo atsakomybė už aplinką būta ne parodomoji, o reali. Įmonėms nebeužteks savo gaminių pažymėti ženkliuku „eco” ar „organic” – jie turės aiškiai įrodyti, kad taip tikrai yra. Be to, visuomenė vis labiau reikalaus, kad sveiki, organiški maisto produktai nebebūtų tokie brangūs lyginant su įprastais. Negali ekologiški kiaušiniai kainuoti tris ar penkis kartus brangiau nei įprasti – vartotojai reikalaus sumažinti kainas ir taip turės atsitikti.

Žmonės ieškos aplinkai draugiškų technologijų.

Viena didžiausių pasaulio problemų, kartu su rūpesčiu iš kur ateityje gausime vandens ir energijos, yra klausimas, kur apgyvendinti visus žmones. Kai kurios įmonės jau sprendžia šiuos klausimus. Pavyzdžiui, yra sukurti mobilūs nameliai – ekokapsulės, kuriuos galima statyti ir perkelti bet kur (jei tik leidžia žemės savininkai), o jie patys generuoja reikalingą energiją. Naujos technologijos, inovatyvios medžiagos leis statyti "protingus", draugiškus aplinkai namus. Ateityje panašių technologijų poreikis augs.

V.Diaz. Kaip pasikeis apsipirkimo įpročiai iki 2018 m.
© Tomo Griškevičiaus nuotr.

Vartotojai norės patys kurti dizainą.

Žmonės vis labiau norės dalykų, skirtų būtent jiems ir norės patys prisidėti juos kuriant. Pavyzdžiui, jau pasiteisinęs sėkmingo verslo pavyzdys – megztiniai, mezgami tik iš natūralių medžiagų, kuriems kiekvienas pats gali susikurti dizainą. Tu sukuri piešinį, nusiunti jį, ir tuomet tavo užsakymas pradedamas megzti.

Technologijos bus susietos su žmogumi.

Žmonės jau dabar nori gyventi ir keliauti kitaip, ir nori, kad daiktai būtų pritaikyti jų poreikiams. Vis daugiau bus galvojama apie tai, kaip daiktai internetu gali sąveikauti tarpusavyje (vadinamas „Internet of Things”). Nors tokie projektai dar tik bandomieji, bet jau yra sukurti namai, kurie gali pajausti žmogaus nuotaiką, pagal ją pakeisti apšvietimą ir pan. Todėl, pavyzdžiui, šalyse, kurioje mažai saulės, vartotojai norės namų, kurie patys skleistų šviesą.

Keisis vertybės ir sėkmės suvokimas.

Statusas jau dabar yra nebe tai, kokius daiktus tu turi, o tai, kokios patirties turi, ką esi veikęs, kur esi buvęs, kokius žmones pažįsti. Patirtis yra naujoji valiuta. Šiuo metu pasaulyje vyksta daug vertybinių pokyčių, susijusių su pinigais. Jie buvo, yra ir bus reikalingi žmonėms, tačiau ateityje tam nebebus teikiama tokia didelė reikšmė. Vyresni žmonės, priklausomai nuo šalies, kurioje gyvena, matė kelis ar keliolika valiutų pasikeitimų. Jiems teko patiems įsitikinti, kaip jos gali nuvertėti. Jaunesnės kartos santykis su pinigais kitoks. Pradedama susimąstyti, ar tikrai verta visa laiką tik dirbti, kad susimokėtum už namą ar prabangią mašiną. Todėl gimsta tokie fenomenai kaip dalinimosi ekonomika, kurios žinomiausi pavyzdžiai „Uber” ar „Airbnb”. Žmonėms vis svarbiau, kad verslo ir jų vertybės sutaptų.

Taip pat pastebima, kad žmonėms už atlygį svarbesniu kriterijumi tampa gyvenimo kokybė. Todėl kai kurios įmonės, norėdamos prisivilioti talentus, siūlo jiems ne didesnį atlygį, o daugiau laisvų dienų. Laisvas laikas ir nauji potyriai tampa tarsi nauja svarbiausia valiuta.

Ieškos bendravimo ir išskirtinių patirčių.

Jau dabar yra vartotojų, kurie nori patys prisidėti prie gamybos proceso ir taip išvengti nereikalingų nuostolių. Todėl dar viena populiarėjanti tendencija – kai verslininkai kviečia vartotojus pas save, įtraukia juos į gamybos procesą, su juo supažindina. Pavyzdžiui, organinės kilmės maistą parduodantys gamintojai organizuoja renginius, kur galite gaminti maistą kartu su visa šeima. Galbūt tą kartą jie iš jų nepirks, bet pirks ateityje. Verslui bus svarbu tapti šeimos, kultūros dalimi.

Vartotojams labai svarbu, kad brandai sukurtų ypatingas akimirkas. JAV dabar labai populiaru naudotis programėle, kur žmonės gamina namie ir skelbia savo meniu – jei tau įdomu, gali užsisakyti ir eiti valgyti pas juos. Tai kur kas įdomiau nei valgyti restorane, ir žmonės džiaugiasi galėdami susipažinti vieni su kitais.

Vartotojai nesileis apgaudinėjami.

Ilgą laiką prekės ženklai kvietė vartotojus ką nors pirkti. Dabar jiems keliama kitokia užduotis - prekės ženklai kviečia vartotojus kuo nors būti. Prekės ženklų tikslas - leisti vartotojams būti geriausia savo pačių versija ir kurti aplink save gražesnį pasaulį. Ateities vartotojui bus svarbu ne tik tai žinoti prekės kilmę, ar ji pagaminta Lietuvoje, ar Kinijoje, bet viską, iš ko susideda kaina, kurią jis moka. Mados industrija jau pradėjo tai daryti, kitos irgi seka jai iš paskos – skelbiama, kiek kainuoja kiekviena gamybos dalis, kokia marža ir kas tenka verslui. Labai svarbu tai, kad gamintojai nebegalės meluoti – juk informaciją patikrinti vis lengviau, kai visi nuolat naudojasi mobiliaisiais telefonais. Pavyzdžiui, viena sparčiai populiarėjanti programėlė „No bullshit“ leidžia nuskanuoti prekės kodą ir tikrinti, ar tiesa, pavyzdžiui, kad įmonė skiria 5 proc. pelno Afrikos vaikams, ar tikrai jų vištos laimingos laksto laisvėje ir panašiai.

Neliks fizinių parduotuvių.

Jau greitai parduotuvėse žmonės nepirks, o ateis nebent susipažinti su produktais – jie viską pirks internetu arba telefonu. Tokių parduotuvių jau yra ir daugėja. Pavyzdžiui, akiniais prekiaujančios įmonės „Gentle Monster“ parduotuvėje galima apžiūrėti gaminius, ten daug dėmesio skiriama kvapams, muzikai, netgi vyksta koncertai, bet perkama viskas internetu. Tad pardavėjams bus svarbiau ne turėti vienoje vietoje visus produktus, o aiškiai pristatyti savo koncepciją.



Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją