Susidurdami su nuolatinių ne tik maisto žaliavų, bet ir kitų išteklių brangimu, gamintojai laviruoja tarp savo efektyvumo ir vartotojų lūkesčių. Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“, siekdama išsiaiškinti, kokių gamintojų veiksmų tikėtųsi pirkėjai pabrangus maisto ir kitų būtinų prekių žaliavoms, atliko pasaulinį tyrimą. Pasirodo, pasaulis nebetiki manipuliacijomis sudėtyse. Pasaulis tiki, kad gamybos įmonės išnaudotų mastą ir bandytų parduoti daugiau už mažiau.
„Nielsen“ visame pasaulyje didžiųjų prekybos tinklų pirkėjus paprašė sudėlioti savo įsivaizduojamus prioritetus, modeliuojant gamintojų sprendimus pabrangus žaliavoms. 27% Lietuvos respondentų pasirinko variantą, jog įmonės imtų siūlyti ekonomines, didesnio dydžio pakuotes, kuomet paties maisto gaminio kaina taptų sąlyginai mažesnė. Per kelis Nepriklausomybės atgavimo dešimtmečius, šiuo klausimu tapome didesniais optimistais net už tokią senos demokratijos šalį kaip JAV, kur lygiai tokio paties gamintojų atsako lauktų 25% prekybos centrų klientų. Pasaulio vidurkis siekia 26% ir taip pat yra populiariausias pirkėjų pasirinkimas visuose žemynuose.
2008 metais Lietuvą supurčiusi pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė, kuri prasidėjo žlugus garsiam JAV bankui „Lehman Brothers“, į mūsų šalį atnešė kitokių naujienų pakuočių pavidalu. Pienas bei kefyras imtas pardavinėti ne 1 litro, o 0,9 litro pakuotėmis, mažėjo gramai kečupo tūbelėse, sausainių pakeliuose, kruopų maišeliuose, tuo keldami pirkėjų pasipiktinimą ir skatindami kalbas apie gamintojų nesąžiningumą.
Akivaizdu, kad vartojimo apimtys auga, o apsipirkimo įpročiai ir lūkesčiai keičiasi. Mes retiname vizitus į parduotuves, susiplanuodami meniu ir kitus būtinus poreikius bent savaitei į priekį, o rinkoje dėl šios ir kitų priežasčių atsirado poreikis įsigyti maisto ir kitų pirmo būtinumo prekių ekonominėse, arba kitaip vadinamose šeimyninėse pakuotėse. Ir, žinoma, išmokome prekes lyginti ne tik pagal konkrečiai pakuotei taikomą kainą, o žiūrėti į jos perskaičiavimą kilogramui, litrui.
Pastebėčiau, kad kuo smarkiau šalį supurto ekonominiai ir finansiniai neramumai, tuo labiau jos vartotojai nori sutaupyti. „Nielsen“ duomenimis, Europoje ekonominių pakuočių ypač tikisi Graikijos (34%), Italijos (32%) bei Ispanijos (31%) pirkėjai. Kitos ryškios, taupyti linkusios šalių grupės pavyzdys būtų tokios ekonominės gerovės siekiančios valstybės, kaip Kroatija bei Slovėnija (37%).
Tiesa, nemažais lūkesčiais dėl didesnės ekonominio dydžio pakuočių pasiūlos išsiskiria mūsų kaimynė Lenkija, kurios maisto ir kitų būtinų prekių kainos yra tapę legendinėmis Lietuvos vartotojams. Kas trečias Lenkijos vartotojas tikisi, kad pabrangus žaliavoms jis galės įsigyti didesnę gaminio pakuotę, tačiau už ją sumokėti sąlyginai mažiau.
Kokia būtų antra pagal populiarumą gamintojų veiksmų prognozė, jei žaliavos pabrangtų? Tos pačios pakuotės – šįkart pasaulis rinktųsi variantą, jog pakuotės būtų mažinamos, kartu numušant ir kainą. Taip galvoja 19 proc. pasaulio pirkėjų ir tiek pat Lietuvos vartotojų, galimai neužmiršusių pakuočių mažėjimo meto per praeitą ekonominę krizę.