Nors feisbukas daugeliui tapo socialinio tinklo sinonimu, užsienio šalyse daug kalbama ir kitus tinklus, kurie arba jau turi užėmę savo tvirtas pozicijas, arba sparčiai auga. Kaip jiems sekasi Lietuvoje?

Kodėl Lietuvoje nepritapo „Twitter“

Kol Lietuvoje didžiąja dalimi žinių, net iš oficialių institucijų, dalinamasi feisbuke, Vakaruose ne mažiau įprasta išgirsti apie praneštas naujienas „Twitter“. Tačiau lietuviams šis tinklas neįtiko ir, panašu, kad jo išpopuliarėjimo jau ir nebeverta tikėtis. Kodėl?

„Yra kelios priežastys, kodėl Lietuvoje „Twitter“ neprigyja. Pirma – nėra turinio, kuris būtų įdomus lietuviams. Nuomonių lyderiai, kaip Andrius Tapinas, Nerijus Mačiulis, garsūs muzikantai, sportininkai, verslininkai, politikai, žymūs visuomenės veikėjai pagrindiniu savo komunikacijos kanalu pasirinko socialinį tinklą „Facebook“. Todėl lietuviui apsilankius „Twitter“ sunku rasti įdomią informaciją. Priešingai nei „Facebook“, – sako Socialinių tinklų ekspertas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ rinkodaros direktorius Robertas Šapalas.

Antra priežastis, jo nuomone, kad „Twitter“ Lietuvoje nėra taip plačiai išreklamuotas. „Pavyzdžiui, per žinias dažnai galime girdėti, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įdomia naujiena, televizijos, radijo laidų vedėjai, kviečia juos sekti „Facebook“ socialiniame tinkle. Taip pat populiariose susibūrimo vietose, parduotuvėse, kavinėse, restoranuose, baruose, matome, kad įmonės kviečia jas sekti būtent „Facebook“ socialiniame tinkle. Šiame kontekste „Twitter“ pavadinimą išgirsime labai retai. Trečia priežastis – „Twitter“ socialiniame tinkle mažai rasite savo pažįstamų, draugų. Kadangi jų ten nėra, tai negalite su jais bendrauti, sužinoti, kaip sekasi, o tai juk yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms patinka socialiniai tinklai. Turint omenyje šiuos argumentus, labai mažai tikėtina, kad Lietuvoje „Twitter“ išpopuliarės“, – svarsto R. Šapalas.

Susidomėjimas „LinkedIn“ auga

Tuo tarpu profesionalams skirtas socialinis tinklas „LinkedIn“ žingsnis po žingsnio vis labiau įsitvirtina kaip platforma pristatyti savo profesinius pasiekimus ir diskutuoti darbiniais klausimais.

„Manau, kad Lietuvoje jau prisijaukinome socialinį tinklą „LinkedIn“. Aš akivaizdžiai tai pastebiu mūsų rizikos kapitalo fonde „Nextury Ventures“. Kada žmonės siunčia mums savo verslo idėjas, drauge su elektroniniu laišku labai retai gauname CV, dažniau būna paminėta nuoroda į asmeninę „LinkedIn“ paskyrą. Apie „LinkedIn“ pradedama daugiau kalbėti ir aukštosiose mokyklose. Šis socialinis tinklas studentams įvardijamas, kaip įrankis, kuris gali padėti kilti karjeros laiptais. Manau, čia suveiks „Facebook“ efektas. Kada tarp jaunimo šis socialinis tinklas taps dar populiaresnis, tai ir vyresnioji auditorija labiau prisijungs ir naudosis. Kalbant skaičiais, Lietuvoje šiuo metu „LinkedIn“ naudojasi 287 tūkst. žmonių. 2012 m. buvo 105 tūkst. Iš skaičių matosi didelis augimas“, – skaičiuoja R. Šapalas.

„LinkedIn“ svarbiausias išskirtinumas tas, kad čia vyksta profesinės diskusijos. „Tą akivaizdžiai galite pamatyti ant savo„LinkedIn“ sienos. Priešingai nei „Facebook“, „LinkedIn“ pamatysi daugiau profesinio turinio. Žmonės labiau rašo ne apie savo laisvalaikį, bet dalinasi profesinėmis įžvalgomis, darbo skelbimais“, – pastebi R. Šapalas.

„Instagram“ vartotojų reklama neatbaidė

Į vaizdinį turinį orientuotas socialinis tinklas „Instagram“ iš pradžių buvo labai giriamas vartotojų už tai, kad jame nebuvo reklamos. Kai tinklas pakeitė kryptį ir pradėjo leisti jame skelbti komercinį turinį ir vis labiau į jį koncentruoti savo patobulinimus, buvo girdėti kritikos, kad vartotojai nuo jo nusigręš. Visgi, taip neatsitiko.

Socialiniai tinklai Lietuvoje: kaip sekasi feisbuko konkurentams
© Asmeninio albumo nuotr.

„Lietuvoje šiuo metu „Instagram“ naudojasi 250 tūkst. žmonių. 2015 m. buvo 207 tūkst. Drąsiai galima pasakyti, kad mūsų šalyje šis socialinis tinklas auga. Nemanau, kad reklaminis turinys atbaido žmones jungtis prie šio socialinio tinklo. Tą akivaizdžiai parodo prieš tai paminėtas vartotojų augimas. Taip pat svarbu paminėti, kad norint reklamuotis „Instagram“ galioja tokios pačios taisyklės ir reikalavimai kaip ir „Facebook“ tinkle – reklama turi būti pateikta patraukliai. Manau, kad reklama žmonių neatbaido įrodo ir šis faktas – „Instagram“ vartotojų įsitraukimas su prekiniais ženklais yra 10 kartų didesnis nei „Facebook“ ir 84 nei „Twitter“, – sako R. Šapalas.

Kas augs ateityje?

R. Šapalas prognozuoja, kad ateityje Lietuvoje dar labiau augs „LinkedIn“ tinklas. „Taip pat didės susidomėjimas „Spotify“, „Tumblr“,„Pinterest“. Ir žinoma, atsiras kažkas naujo. Sunku nuspėti, kas tai bus, bet tikrai sulauksime. Neseniai žaidimo „Pokemon Go“ sėkmė parodė, kaip vienas žaidimas per kelias dienas gali tapti labai sėkmingu ir nukonkuruoti senesnius. Panašiai ir su socialiniais tinklais. Yra daug startuolių, kurie kuria naujus socialinius tinklus, tik laiko klausimas, kada jie bus pristatyti“, – sako jis.

Kalbėdami apie jaunimo auditoriją, daugelis mini „Snapchat“, užsienyje kartais įvardinamu netgi dažnesne jų pasirenkama platforma nei feisbukas. Tad gal jis taps ateities socialiniu tinklu? „Kalbant apie „Snapchat“ vartotojų skaičių Lietuvoje, sunku rasti duomenis, kiek turime vartotojų. Kad šis socialinis tinklas yra populiarus, tai faktas. Bet ar jis galėtų nukonkuruoti „Facebook“ Lietuvoje – abejoju“, – sako R. Šapalas.

Jo nuomone, feisbukas jaunimo taip lengvai nepaleis. „2013 m. didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT norėjo pasižiūrėti, kaip Lietuvoje žmonės naudojasi socialiniais tinklais. Pasak tyrimo išvadų, tarp 15-19 metų jaunimo, tada buvo populiariausias socialinis tinklas „Facebook“. Manau, kad po 3 metų ši tendencija šiek tiek pasikeitė į neigiamą pusę ir jaunimas rečiau užsuka į šį socialinį tinklą. Tikiu, kad situacija vėl pasikeis. Taip yra, nes „Facebook“ nusipirko „Instagram“. Šie du socialiniai tinklai dabar tarpusavyje yra labai susiję. Taip pat „Facebook“ sukūrė savo susirašinėjimo programėlę „Facebook Messenger“. Atsirado daug atnaujinimų, kurie buvo skirti jaunimui – lengvesnis vizualinio turinio kūrimas, tiesioginė transliacija, galimybė įkelti 360 laipsnių vaizdo įrašus, naujos emocijų ikonėlės ir daug kitų dalykų“, – aiškina socialinių tinklų ekspertas.

R. Šapalas taip pat pastebi įdomią tendenciją, kad po truputį mažėja paieškos sistemos „Google“ populiarumas. „Taip yra, nes atsiranda daug specializuotų puslapių, kuriuose galite ieškoti tikslesnės informacijos. Pavyzdžiui, jeigu ieškote kur apsistoti, tai einate į „booking.com“, jeigu ieškote vaizdo įrašo, tai einate į „YouTube“ ir t. t. Manau, panašiai bus ir su socialiniais tinklais. Žmonės pasiskirstys po skirtingus socialinius tinklus. Žinoma, nereikia nuvertinti „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo, kuris viską padarys, kad jo socialinio tinklo lankomumas nekristų. Juk daug kas buvo nustebęs, kai jis nusipirko socialinį tinklą „Instagram“ arba už 19 mlrd. dolerių „WhatsApp“. Bet viskas buvo daroma žiūrint į „Facebook“ ateitį. Visgi atsiranda verslininkų, kaip „Snapchat“ įkūrėjai, kurie nesutinka parduoti savo socialinio tinklo Markui. Todėl mūsų laukia įdomi konkurencija, bet iš to laimės tik vartotojas“, – sako jis.

M360


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją