Pamatę darbo skelbimą, kandidatai turi keletą esminių klausimų: koks atlygis, ar ir kokios premijos, kokios karjeros ir tobulėjimo galimybės, kokia komanda ir vadovai bei kokia įmonės kultūra. Kalbant dar paprasčiau, darbo skelbimą pamatę žmonės ima aiškintis du dalykus - „kiek” ir „kas man iš to”. Ir tik tada kandidatuoja arba ne.
Pinigai - laiko klausimas
Menka paslaptis, kad svarbiausias kriterijus vertinant darbdavio patrauklumą vis dar yra atlyginimo dydis - tai patvirtina ir „People Link” šiemet atlikta daugiau kaip 600 aukštos kvalifikacijos Lietuvos specialistų ir vadovų apklausa.
Nors Lietuvoje istoriškai neturėjome darbo skelbimuose nurodomų atlyginimo rėžių kultūros, šiemet pradėti viešinti įmonių vidutiniai atlyginimai jau tapo viena populiariausių visuomenės ir naujienų portalų temų, iki šiol kelianti audringas diskusijas.
Todėl drįstu prognozuoti, kad siekdamos išvengti nesusipratimų dėl viešai skelbiamų vidutinių atlyginimų, Lietuvos įmonės netrukus pradės vis dažniau jau skelbimuose nurodyti bent apytikslius atlygio rėžius konkrečioms ieškomoms pareigoms.
JAV atrankų bendrovių duomenimis, maždaug pusė potencialių kandidatų sužino apie įmonės siūlomą atlygį dar prieš kandidatuodami. Todėl jei atlyginimo dydis yra daugeliui darbuotojų aktualiausias klausimas, Lietuvoje iš dalies jau tapęs viešu, vargu ar mūsų darbdaviai šią informaciją dar ilgai laikys po paslapties skraiste.
Kuklūs kur nereikia
Suprantu darbdavius, kurie nenori viešai kalbėti apie atlyginimus, tačiau atsakymas į kitą kandidatams svarbiausią klausimą - „kas man iš to?” - nereikalauja šitiek „aukų“. Į šį klausimą darbdaviai gali atsakyti jau pačiuose darbo skelbimuose, šitaip sutrumpindami potencialių darbuotojų šniukštinėjimą apie darbovietę bei suefektyvindami paieškos ir atrankos procesus.
Kaip minėjau, kandidatams ne ką mažiau už atlygį yra svarbu žinoti apie laukiančias karjeros ir tobulėjimo galimybes, įmonės organizacinę kultūrą ir komandą, su kuria reikės dirbti. Tačiau jiems neužtenka darbo skelbime nurodyti tokių standartinių frazių kaip „draugiška komanda”, „plačios karjeros galimybės” ar „puikios darbo sąlygos”. Potencialiems darbuotojams reikia ne tik teiginių, o įrodymų. Įrodymų neradus darbo skelbime, jų ieškoti einama į internetą ar pas pažįstamus.
Todėl darbdaviams jau darbo skelbimuose rekomenduojame parodyti, kaip ir kuo įmonė gyvena. Pavyzdžiui, siūlome darbdaviams skelbimuose kalbėti vaizdais - ir ne vien biuro nuotraukomis. Jau šiandienos techninės galimybės leidžia nesunkiai pasidaryti ir skelbime patalpinti virtualias ekskursijas po biurą ar 360 laipsnių darbo vietos nuotraukas - šitaip darbdavys parodys ne vien modernią aplinką ar dizainą, bet ir leis pajausti įmonės atmosferą, pamatyti vidinės kultūros detalių.
Kandidatams taip pat įdomu, kaip atrodytų jo reali darbo diena įmonėje. Todėl darbdaviui vertėtų sukurti ir jau skelbime patalpinti filmuką apie darbo dieną įmonėje, jame pristatyti komandą, vadovus. Suprantama, tai nereiškia, kad darbuotojas neieškos papildomos informacijos. Tačiau jis jau bus susidomėjęs, ir aiškinsis nebe „kaip”, o „ar tikrai taip”.
Nors nemažai įmonių dar baiminasi viešinti savo darbuotojų vardus ir pavardes, ši informacija nesunkiai randama internete, todėl rekomenduoju jau skelbime parodyti, su kokia komanda ir vadovu kandidatui reikės dirbti. Tai galėtų būti bent nuorodos į jų „LinkedIn” profilius, bet jau ir tokia informacija atsakytų į klausimą, ar bus iš ko mokytis ir tobulėti. O vadovų ar komandos narių karjeros istorijos gali sufleruoti, kokios karjeros galėtų tikėtis ir kiti darbuotojai.
Galiausiai, darbdaviams visada siūlau parodyti, ką iš tiesų kandidatui reikės veikti. Vienas būdų - jau pačiame skelbime pateikti bandomąją užduotį ar bent nuorodą į ją. Jei to padaryti dėl įvairių priežasčių neįmanoma - vis tiek vertėtų iliustruoti kasdienius darbus ir atsakomybes. Idealu - infografiku, nes šiandienos naudotojai vis mažiau nori ir gali skirti laiko tekstui.
Apskritai, ten, kur įmanoma, darbo skelbimuose tekstą rekomenduoju keisti vaizdais, grafikais, garsais, virtualiąja realybe. Šiandienos kandidatas neturi laiko skaityti, tačiau nori žinoti, o vizualinę informaciją žmonės labiau linkę suvokti kaip tikrą ir autentišką.
Būkite sąžiningi
Šiandien įmonės konkuruoja dėl talentų, o jie nori pajausti, paliesti, pamatyti ir įsitikinti dar prieš galimą pirmąjį kontaktą su darbdaviu. Laimei, darbdaviai turi visas galimybes sudominti potencialų darbuotoją bei pačios atsakyti į jam svarbiausius klausimus dar prieš CV išsiuntimą.
Tačiau gyvename internetinio skaidrumo laikais. Net jei darbdaviams siūlome informaciją pateikti „ant lėkštutės”, tai nereiškia, kad potencialūs darbuotojai jos netikrins. Todėl daugiausiai CV ir talentų pritrauks bei išlaikys tos įmonės, kurios moka ne tik save pristatyti, bet ir pateisinti sukeltus lūkesčius.
J. Lemešiūtė-Frejienė skaitys pranešimą konferencijoje „Login 2017”, kuri vyks Vilniuje gegužės 24-26 d.
